Paukščiai traukia arčiau žmonių (0)

Panemunių regioninio parko vyriausiasis ekologas Raimundas Giedraitis seniai stebi paukščius, domisi jų gyvenimu, padeda išgyventi užgriuvusiu sunkmečiu. Pasak R. Giedraičio, praėjusį rudenį migruojantys paukščiai kaip susitarę išskrido laikydamiesi daugiametės migracijos tvarkos. Tikriausiai jie nujautė būsiančią gilesnę žiemą ir pasitraukė į pietus.
Likusiems žiemoti ar atskridusiems iš dar šaltesnių regionų paukščiams trūksta natūralaus maisto, užsitęsė nelengvos dienos.
Pasak R. Giedraičio, daugelis gali įrengti nedidelę lesyklą, tačiau, pradėjus globoti paukščius, reikia rūpintis, kol jie vėl galės susirasti įprastinų lesalų. Mat paukščiai įpranta rasti maisto tose pat vietose, todėl nuo jų toli nesitraukia - įsikuria kur nors arčiau saugiose vietose ir laukia. Vasarą jie netoliese suka lizdus.
Kai trūksta natūralaus maisto, visi grūdlesiai paukščiai lesa viską, kas gaminama iš kviečių, miežių, avižų.
„Varniniai ir žvirbliniai paukščiai nuo seno laikosi arčiau žmogaus, ypač tai gerai matyti žiemą. Zylės net pabeldžia į langą, - patikino R. Giedraitis. - Paprastai jos ieško kokio nors maisto prie lango, netyčia tarkšteli snapu ir į stiklą. Tačiau tai galima laikyti ženklu, kad susiformavus pastoviai sniego dangai paukščiams pradeda trūkti maisto."
Paukščių nereikėtų lesinti juoda duona, sūdytais lašiniais ar tokia pat mėsa. Druskos jiems taip pat reikia, tačiau kai jos per daug, paukščius kaip ir žmogų pradeda kankinti troškulys. Lesiodami sniegą paukščiai gali peršalti ir susirgti plaučių uždegimu.
Vabzdžiaėdžiams paukščiams galima padaryti labai maistingą kukulį: tam reikėtų ištirpinto margarino, į kurį dedama saulėgrąžų sėklų, žemės riešutų, kanapių sėklų. Sušaldytą kukulį galima pakabinti netoli lesyklos - paukščiai jį atras, o už rūpestį turėsime reginį, įdomesnį nei televizoriaus ekrane.
Pritrūkusios maisto prie sodybų traukia ir kurapkos. Joms galima įruošti nedideles palapines iš eglišakių, paberti šieno pabirų, grūdų išvalų. Taip padėsime joms išgyventi sunkmetį.
Nemunas šiemet užšalęs, properšoje ties tiltu prieš kelias dienas dar buvo gausus laukinių ančių, žąsų būrys. Tačiau properša sumažėjo, tad dauguma čia žiemojusių paukščių išskrido. Liko tik būrelis Jurbarko pusėje. Neužtenka vien į juos pažiūrėti, reikia ir pagloboti, nes maisto trūksta ir šiems paukščiams.
Panemunių regiono parko vyriausiasis ekologas kartu su kolegomis važiuoja stebėti žiemojančių paukščių prie Kauno hidroelektrinės. Neužšąlančioje Nemuno vietoje dabar susurinkę įspūdingai daug įvairių vandens paukščių, bet prie juos maitinančių žmonių patikliau prisiartina tik gulbės, didžiosios žąsys ir kai kurios antys. Gamtininkai paukščius stebi, norėdami nuskaityti įrašus žieduose juos vilioja maistu. Žieduoti paukščiai - tai informacija apie jų migravimą, gyvenimą.
Pajūryje R. Giedraitis apie šv. Kalėdas dar stebėjo gausokai čia užsilikusias pempes, varnėnus, vyturius. O sausio 15 d. ties Melnrage tebuvo likusios tik kelios pempės ir gausesnis būrys iš šiauresnių kraštų čia žiemoti atskridusių kuoduotųjų vyturių.
Kaip patikino R. Giedraitis, laukiniai paukščiai yra labai geri būsimų orų pranašai, tik reikia laiko ir gebėjimų juos stebėti. Jei rudenį pasirodo migruojančių šiaurinių kraštų paukščių ir jie tik praskrenda, tai po dviejų trijų savaičių galima tikėtis orų atšalimo ir gilesnės žiemos. Jeigu šie paukščiai užsilieka, ilgiau ieško maisto ir neskuba - didelių šalčių nebus, žiema irgi bus nelabai šalta. Jeigu varniniai paukščiai patraukia arčiau sodybų, gyvenviečių, tai ženklas, įspėjantis apie atslenkančias pūgas ir sniegą. Kai varnos tupia ant sniego, laukiama atodrėkio, o jeigu jos suka ratus ir tupia į aukštus medžius - vėjas pūs iš tos pusės, į kurią jos atsisukusios.
Gamtos knygą reikia mokėti skaityti, ji tikrai įdomi. Dabar sunkmetis paukščiams - iki pavasario dar toli, tad reikia jiems padėti išgyventi gilią žiemą.

Vincas Kriščiūnas