Per šalčius sužaliavo pievelė
Per šalčius sužaliavo pievelė (0)
Į redakciją kreipėsi keli viename Kęstučio gatvės daugiabutyje gyvenantys jurbarkiečiai. Jie pro savo butų langus per pačius žiemos šalčius mato virš šiluminės trasos žaliuojančią pievelę. Gyventojai įtaria, kad galbūt už šildymą reikia mokėti tiek daug, nes Jurbarko šilumos tinklai didžiulius nuostolius patiria šildydami žemę?
Tuojau pat už 23 namo nesunku pamatyti žemės juostą be sniego, šiluminės trasos dangčius ir besikalančią žolę. Akcinės bendrovės „Kauno energija" Jurbarko šilumos tinklų technikos direktoriui Antanui Tamošaičiui ši žinia - ne naujiena, nes mieste tokių vietų gali būti ir daugiau. Mat šilumos perdavimo trasose - daug problemų. Trasas reikia ir atnaujinti, ir remontuoti.
Pasak technikos direktoriaus, tam skiriamas nuolatinis dėmesys, tačiau nuostolių išvengti neįmanoma. Techniškai galima įrengti visiškai izoliuotus vamzdynus, tačiau kokia būtų jų savikaina ir galutinė šilumos kaina vartotojui, A. Tamošaitis net nesiryžo spėlioti. Todėl praktiškai tenka rinktis optimalius ir ekonomiškai pagrįstus šiluminių trasų variantus.
Pasak technikos direktoriaus, Jurbarke nemažai senų šiluminių trasų. Renovuotos ar naujos trasų dalys sudaro apie 36 proc. Tose vietose sumontuoti vamzdynai su šiuolaikine šilumos izoliacija, bet ir ten patiriama nuostolių. Tiesa, jie mažesni nei respublikos vidurkis, siekiantis 16,7 proc. pagamintos šiluminės energijos. Tuo tarpu Jurbarke trasose šilumos nuostoliai 2008 m. buvo 13,54 proc., 2009 m. - 13,63 proc. Paskaičiuota, kad šilumos perdavimo trasų renovavimas vidutiniškai gali atsipirkti maždaug per 26 metus. Tai ilgalaikė investicija, kai viena miesto gyventojų karta kredituoja kitą. Todėl suprantama, kad šiandien nei jurbarkiečiai, nei kitų šalies miestų gyventojai, tuo pačiu ir šilumos tiekėjai neturi galimybės nei finansuoti, nei imti kreditų tokiems ilgalaikiams ir stambiems projektams įgyvendinti. Užtat investuojama pamažu pagal esamą ekonominę būklę.
Kaip patikino A. Tamošaitis, per pastaruosius trejus metus į Jurbarko šilumos tinklus sudėtos stambiausios investicijos. Padėjus rajono savivaldybei ir pritraukus papildomų Europos Sąjungos fondų lėšų modernizuota katilinė. Joje įdiegtos naujos technologijos, leidžiančios deginant gamtines dujas maksimaliai pagaminti šiluminės energijos. Tuo tarpu trasos buvo tik remontuojamos.
„Sėkmingai baigę darbus katilinėje, labai puikiai matome, kas vyksta šilumos perdavimo trasose, kiekviename gyvenamajame name, į kurį centralizuotai tiekiama šiluma, - sakė A. Tamošaitis. - Nors šilumos perdavimo nuostoliai mažesni nei šalies vidurkis, juos dar mažinsime. Šiemet tikimės pradėti šilumos perdavimo trasos nuo katilinės iki vadinamo „susivienijimo" gyvenamųjų namų kvartalo. Nuostoliai šioje trasoje nepalyginamai didesni nei pievelėje Kęstučio gatvėje, į kurią dėmesį atkreipė miestiečiai."
Žiema išryškina energetikos problemas, tad suprantamas brangiai už šilumą mokančių žmonių nerimas dėl kiekvieno nutirpdyto žemės lopinėlio virš šilumos perdavimo trasos, juo labiau kad šilumos tiekėjų problemos senos ir nelengvai įveikiamos.
Vincas Kriščiūnas
