Balsavimas

Ar Jurbarko ligoninė turėtų likti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Pilis ištuštėjo, sprendimų – nėra

Pilis ištuštėjo, sprendimų – nėra (2)

2018-08-08

Į konferenciją susirinkę ekspertai ir specialistai konkrečių sprendimų nesiūlė, o kvietė patiems nusistatyti tikslus ir atsakingai juos įgyvendinti.

Raudonės pilis pakibo tarp žemės ir dangaus – rudenį joje neliks mokyklos, o rajono politikai turi nuspręsti, kas pilį prižiūrės, kol ji ras nuolatinį šeimininką. Pilies ateitis ir vizijos dėliotos liepos 25 d. surengtame susitikime-diskusijoje.

Nusprendė tartis

Diskusija surengta Jurbarko r. savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus iniciatyva. Dar pavasarį vykusiame Regioninės politikos forume simuliaciniame žaidime-konkurse meras pelnė apdovanojimą – nemokamas VšĮ „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“ konsultacijas. Jos panaudotos sprendžiant Raudonės pilies likimą.

Į diskusiją pakviesti ir Turizmo departamento, Lietuvos regioninių tyrimų instituto, aplinkinių savivaldybių, jaunimo organizacijų, verslo, vietos bendruomenės atstovai, Seimo narys Ričardas Juška.

„Norime išgirsti kuo daugiau nuomonių, ekspertų vertinimų, net pačių keisčiausių idėjų, kurios gali būti įgyvendinamos šioje pilyje. Tarsimės su visuomene, politikais, specialistais ir bandysime rasti galimybę Raudonės piliai būti gyvai ir klestėti, tapti ne tik rajono, bet ir regiono, Lietuvos ar net pasauline traukos vieta“, – sakė S. Mockevičius.

Mero noras tartis – sveikintinas, nes ligi šiol buvo tylima, ir tik sklido gandai apie mero susitarimą su vokiečių investuotojais. Apie juos meras užsiminė ir diskusijoje. Kaip vieną iš galimų pilies panaudojimo būdų jis įvardijo Vokietijos turizmo centro įkūrimą.

Pradėdamas diskusiją S. Mockevičius pabrėžė, kad Raudonės pilis – vienas iš lankomiausių objektų palei seniausią ir svarbiausią Lietuvos kelią, einantį nuo Kauno iki Jurbarko, ją supa 26 ha parkas, kuriam sutvarkyti jau skirtas finansavimas ir rengiami techniniai planai. „Į pilį ateisiančiam investuotojui sutvarkytas parkas taps pridėtine verte“, – sakė meras.

Jis patikino, kad jurbarkiečiai, galvodami apie pilies, kaip traukos objekto, panaudojimą, pataiko į Vidaus reikalų ministerijos parengtą regionų plėtros specializacijos kryptį – turizmą.

Padėtis nedžiugi

VšĮ „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas parengė tyrimą apie vieną svarbiausių verslumo aspektų – eksportą. „Į regionų perspektyvą mes žiūrime iš eksporto prizmės. Turizmas – viena iš eksporto rūšių, tik teikiama vietoje“, – sakė svečias.

Jis pabrėžė, kad ekonomikos variklio – verslo situacija Jurbarko rajone ne itin išsiskiria iš kitų panašių savivaldybių konteksto. Kaip rodo tyrimas, savivaldybėje didžiausią pridėtinę vertę kuria transporto, prekybos, statybos įmonės.

Visą straipsnį skaitykite laikraštyje.

"Šviesos" inform.



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook