Prezidentei – nerimo signalas dėl atominės (1)

Geriau vėliau nei niekada. Tik taip būtų galima įvertinti Jurbarko rajono vadovų pastangas atkreipti Vyriausybės ir Prezidentės dėmesį į mūsų rajono gyventojų saugumą atominės elektrinės pašonėje.
Nerimą keliančios statybos anapus Nemuno, Karaliaučiaus srityje, 13 km nuo Ragainės (Nemano) ir 22 km nuo Lazdynų (Krasnoznamensko), prasidėjo ne vakar, o 2010 m. vasario mėnesį, kai iškilmingai buvo padėtas Baltijos atominės elektrinės kertinis akmuo. Ta proga Rusijos vicepremjeras Sergejus Ivanovas pasigyrė, kad investicijos į Baltijos atominės elektrinės projektą 2010 metais turėtų siekti 303 mln. Lt, o 2011 m. – daugiau kaip 675 mln. Lt.
Taip pat buvo pranešta, kad rengiant aikštelę atominei elektrinei dirbs daugiau kaip 400 žmonių, o prasidėjus statyboms – per 1,5 tūkstančio. Seniai niekam ne paslaptis ir tai, kad rusai pirmąjį jėgainės bloką planuoja pastatyti iki 2016 m., o antrąjį – 2018 metais.
Nerimauti dėl būsimos kaimynystės ir savo piliečių saugumo Lietuva ėmė tik tuomet, kai prasidėjo atominės statybos Baltarusijoje, 50 km nuo Vilniaus. Nerimą dar labiau sustiprino Japonijoje įvykusi katastrofa, todėl 2011 m. kovo 17 d. Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvoje ir jos kaimynystėje planuojamų statyti atominių elektrinių saugos“.
Gegužės 25 d. kreipimąsi į Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę priėmė Tauragės rajono savivaldybės taryba. Kone identišką, tik šiek tiek patrumpintą tekstą, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariams birželio 22 d. pateikė ir vicemeras Jonas Bučinskas.
Dokumente atkreipiamas dėmesys į tai, kad dalis Jurbarko rajono įeina į 30 km Baltijos atominės elektrinės apsaugos zoną ir nelaimės atveju mūsų rajono gyventojai turėtų būti evakuoti.
Kreipimesi nerimaujama, kad atominėje elektrinėje planuojamas statyti reaktorius, kurio saugumas iki šiol nėra patikrintas pramoninės eksploatacijos sąlygomis, piktinamasi, kad skubant statyti atominę elektrinę ignoruojami saugumo klausimai, stebimasi, kad iki šiol nėra paaiškinta, kodėl be alternatyvų įvertinimo pasirinkta aikštelė visai prie Lietuvos sienos.
„Manome, kad atominės elektrinės statyba pradėta skubotai, demonstruojant visišką nesiskaitymą su Lietuvos Respublikos gyventojais, nesilaikant tarptautinių konvencijų nustatytų reikalavimų poveikiui aplinkai įvertinti, viešumo ir skaidrumo principų, kurių griežtai laikosi branduolinę energiją gaunančios Europos Sąjungos šalys. Ekologinę grėsmę šimtams tūkstančių Lietuvos ir Europos Sąjungos gyventojų keliančios Ragainės (Nemano) elektrinės projektavimas ir statyba neleistini be tarptautinėse konvencijose numatytų poveikio aplinkai įvertinimo ir derinimo su Lietuva procedūrų“, – rašoma dokumente.
Nors už šį kreipimąsi balsavo dauguma posėdyje dalyvavusių tarybos narių, dokumento rengėju prisistačiusiam J. Bučinskui išsakyta nemažai priekaištų. Tarybos narys Vidmantas Juzėnas pastebėjo, kad J. Bučinskas nuplagijavo kreipimąsi nuo tauragiškio konservatoriaus Raimundo Matemaičio ir siūlė tarybai pritarti Tauragės rajono savivaldybės tarybos priimtam dokumentui, o ne siųsti Prezidentei dokumentą su tokiu pačiu tekstu.
Pats J. Bučinskas tikino, kad jis nieko nenusirašė, tik patrumpino tauragiškio R. Matemaičio parengtą dokumentą. „Čia yra tarptautinis dalykas, niekas negali pakeisti labai svarbių frazių. O jei jums kas nors nepatinka – siūlyti niekas nedraudžia“, – aiškino vicemeras.
Teisindamas kolegą konservatorių, Egidijus Giedraitis pripažino, kad „ne visi yra proto bokštai“, o rajono meras Ričardas Juška siūlė nesureikšminti fakto, kas nuo ko nusirašė.
„Kai priimsim kreipimąsi, vis tiek jį pasirašys ne J. Bučinskas, o meras“, – beįsiplieskiančias politikų aistras ramino R. Juška.
Belieka tikėtis, kad prieš siųsdami dokumentą Prezidentei ir Vyriausybei, savivaldybės kalbininkai iš padrikų tezių rinkinio sukurs solidų dokumentą, ištaisys jame esančias kalbos klaidas ir nurodys tikrąjį atominės elektrinės pavadinimą.
Juolab kad plečiantis Baltijos atominės elektrinės statyboms, atsiranda vis didesnis pagrindas nerimui.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, netoli Astravo, kur netrukus bus pradėta statyti Baltarusijos atominė elektrinė, prieš šimtą metų buvo stipriausias Baltarusijoje žemės drebėjimas – 7 balų pagal Richterio skalę. Kaliningrade prieš keletą metų irgi buvo panašus žemės drebėjimas. Reikalaujama, kad pasitelkus tarptautinius ekspertus būtų atlikti nuodugnūs seismologiniai tyrimai ir juos patvirtintų TATENA ekspertai. Taip pat būtina atlikti lėktuvo katastrofos testus, nes virš abiejų statomų elektrinių yra aktyvūs oro keliai.
Iš Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) konferencijos grįžęs užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas patvirtino, kad Lietuva iki šiol nėra gavusi atsakymų iš Rusijos ir Baltarusijos dėl jų motyvų renkantis statybų aikšteles atominėms jėgainėms netoli Lietuvos sienos.
Iki šiol negavome atsakymų, įtikinančių argumentų dėl aikštelių parengimo, nors viešai oficialiai sakoma, kad tai bus saugiausios pasaulyje elektrinės. Neturime faktais pagrįstų įrodymų. Mums kelia susirūpinimą keistas mėginimas skubinti neatliktus visų ir TATENOS, ir Espo konvencijos, tarptautinės branduolinės energetikos vystymo praktikos nustatytų darbų, taip pat negavus visų leidimų. Jeigu neklystu, Kaliningrade planuojama statyti elektrinė negavusi licencijos“, – antradienį žurnalistams sakė užsienio reikalų viceministras E. Meilūnas.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktorė Gitana Grigaitytė teigė, kad abi šalys sutiko prisijungti prie Europos Sąjungos pradėto branduolinių jėgainių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis – vadinamosios „streso testų“ programos. Jie parodys visų ES ir kaimyninėse valstybėse veikiančių atominių elektrinių patikimumą. Testus sudarys klausimynas, nacionalinio reguliuotojo ir tarptautinių ekspertų patikrinimas. Pirminius rezultatus tikimasi turėti lapkritį, galutinius – kitų metų kovą. Tačiau dar nėra nustatytos galimos poveikio priemonės nesaugioms elektrinėms.

Daiva BARTKIENĖ