Šalčiai pakenkė ne visiems pasėliams
Šalčiai pakenkė ne visiems pasėliams (0)
Raimundas Jovarauskas mano, kad rajono ūkininkų laukuose po nepalankios žiemos gali būti žuvę apie 50 proc. pasėlių, ypač nukentėjo rapsai.
Ūkininkai nerimauja dėl žiemkenčių. Žiema nebuvo palanki nei žieminiams kviečiams, nei rapsams. Kol kas galutinių vertinimų apie pasėlių peržiemojimą nėra, tačiau ūkininkai, žiūrėdami į sunkiai žalią spalvą atgaunančius laukus, nerimauja. Ar tik nebus praėjusi žiema pridariusi nuostolių?
Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas padėties nedramatizuoja, nors jau aišku, kad labiausiai nukentėjo žieminiai rapsai. Žieminių kviečių plotai, ypač vėlesnės sėjos, dar nespėjo atsigauti. „Dar reikia pakentėti kokią savaitę, sulaukti šilumos, tada bus galima įvertinti, – teigė R. Jovarauskas. – Praėjusi žiema galėjo pasėliams pakenkti, tai matyti ir ne specialistui. Nors ir sunkiai žiemoję, kviečiai sugeba atsigauti. Tada ir bus aišku – aparti ir atsėti, ar tenkintis menkesniu derliumi.“
Anksčiau tik lietuviškus kviečius auginęs Skirsnemunės seniūnijos Vencloviškių kaimo ūkininkas Edmundas Štulas „Širvintos“ veislę jau iškeitė į „Zentą“. Pasak E. Štulo, taip jis pasielgė tikėdamasis didesnio derliaus. Kviečių pasėta 150 ha, kol kas ūkininkas kasdien juos stebi – yra išplikusių vietų, bet viską parodys laukiama šiluma. „Buvo sudėtingas ruduo, – prisiminė E. Štulas, – lietus merkė laukus, augalams buvo sunkoka įsitvirtinti. Tikiuosi, kad žiema pasėliams nebus labi pakenkusi, aparti nereikės, nebent tik kokį lopinėlį teks atsėti“.
Medininkų žemės ūkio bendrovės vadovas Povilas Parnarauskas taip pat susirūpinęs dėl pasėlių. Žieminiais kviečiais apsėta 620 ha, maždaug 30 ha teks aparti. „Sėjame patikrintas kviečių veisles „Zenta“ ir lietuvišką „Adą“. Joms tinka mūsų žemės, kviečiai gerai peržiemoja. Derlius nestebuklingas, vidutiniškai 5 t iš hektaro, nors kai kuriuose plotuose prikuliame 8–9 t, – patikino P. Parnarauskas. – Apžiūrėjome laukus – ir be didesnės šilumos vegetacija vyksta. Jeigu nesiskleidžia lapeliai, tai kviečiai jau išleidę naujas, maždaug 5 cm ilgio šakneles, stengiasi įsitvirtinti. Tad mūsų bendrovės laukuose jokios tragedijos nėra, kviečiai peržiemojo neblogai. Pasitikime savo patirtimi, tad pasėlių nedraudžiame.“
Rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Navickas patikino, kad kol kas žemdirbiai dėl žuvusių ar pakenktų pasėlių nesikreipė. „Jeigu gamtos padaryta žala bus didesnė, galima tikėtis Žemės ūkio ministerijos dėmesio. Ūkininkai raginami apdrausti pasėlius, tad valstybė su parama neskuba. Draudžiantiesiems pasėlius nuo liūties, krušos, stichinės sausros, iššalimo valstybė kompensuoja pusę draudimo išlaidų, o patirtus nuostolius atlygina draudimo bendrovė. Kol nebuvo žemės ūkio rizikas draudžiančių bendrovių, žalas žemdirbiams nors iš dalies atlygindavo valstybė, o dabar padėtis pasikeitė”, – sakė A. Navickas.
Praėjusį rudenį pasėlius mūsų rajone apdraudė 17 ūkininkų. Apdrausta 2100 ha žieminių kviečių ir 600 ha žieminių rapsų.
Pasak pasėlius draudžiančios bendrovės Kauno regiono vadovės dr. Reginos Romaneckienės, apdrausti pasėlius neskubama, tačiau kad tai naudinga, pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Eržvilko seniūnijos Rutkiškių kaimo ūkininkas Algirdas Umantas tuo įsitikino praėjusį pavasarį. Po nepalankios žiemos stambiam ūkininkui sunyko 700 ha žieminių rapsų, o vasarą liūtis suniokojo dalį kviečių. Pasėliams apdrausti ūkininkas sumokėjo 39000 Lt, o draudimo bendrovė nuostolius atlygino – sumokėjo daugiau kaip 1 mln. Lt. Dr. R. Romaneckienės teigimu, suskaičiavus 2010 m. pavasarį jurbarkiečių ūkininkų patirtą žalą, draudimo bendrovės išmokos 700 proc. viršijo sumokėtas draudimo įmokas.
Pasak dr. R. Romaneckienės, Jurbarko rajone, palyginti su ankstesniais metais, žymiai padaugėjo pasėlius draudžiančių ūkininkų, nes patyrus nuostolių tik draudimas yra patikima parama.
Vincas Kriščiūnas
