Seniūnijos valdininkus skandina vietinė rinkliava (1)

Priminsime, jog apie vietinę rinkliavą už komercinius renginius pradėta kalbėti dar balandžio mėnesį, valdininkams ir politikams pareikalavus, kad vienas iš renginių organizatorių sumokėtų į rajono biudžetą kelių tūkstančių litų vietinę rinkliavą. Nors taryba Jurbarką reprezentuojančią viešąją įstaigą nuo rinkliavos mokesčio atleido, kilo įtarimų, kad miesto seniūnija, išduodama leidimus komerciniams renginiams, nesilaiko 2009 m. vasario 19 d. priimto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl vietinių rinkliavų nuostatų patvirtinimo“. Jame nurodyta komerciniams renginiams naudojamą plotą apmokestinti 0,20 Lt už kv. m vienai dienai.
Lygiai prieš mėnesį straipsnyje „Parama verslui – nuolaidos partijos bičiuliams?“ („Šviesa“ Nr. 34) rašėme, kad miesto seniūnija neskaičiavo, kokį plotą Dainų slėnyje užima koncertus, šventes ir kitus masinius renginius rengiančios firmos, o iš visų jų ėmė 200 Lt vietinę rinkliavą. Tiek reikėtų sumokėti už 1000 kv. m plotą, nors realiai tokiame nedideliame sklypelyje jokio masinio renginio suorganizuoti nebūtų įmanoma.
Gegužės pabaigoje Jurbarko miesto seniūnijoje tyrimą atlikusi savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba patvirtino žurnalistų įtarimus. Vyriausioji specialistė Dalija Rakauskienė nustatė, kad neteisingai buvo apmokestinti 4 iš 7 pernai išduotų leidimų, o dar 2 leidimai išduoti nesilaikant savivaldybės tarybos patvirtinto Renginių organizavimo Jurbarko rajono savivaldybės viešosiose vietose tvarkos aprašo.
„Mes nevertiname, ar sprendimas apmokestinti komercinius renginius vietine rinkliava yra teisingas, o tikrinime, ar seniūnijos darbuotojai vadovavosi tuo sprendimu, išduodami leidimus komerciniams renginiams. Seniūnija yra savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys ir jos darbuotojai privalo vadovautis tarybos priimtais dokumentais“,– sakė D. Rakauskienė.
Kontrolės ir audito tarnybos vyriausioji specialistė pastebėjo, kad dauguma norinčiųjų rengti komercinius renginius seniūnijai nurodė plotą, kurio renginiui reikėtų. „Ploto, reikalingo renginiui, nenurodydavo tik jaunimo centras-klubas „Geras“, pernai 2 kartus prašęs  leidimo rengti komercinius renginius Dainų slėnyje“,– atkreipė dėmesį D. Rakauskienė.
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos interneto puslapyje www.jurbarkas.lt skyrelyje „Gyventojams naudinga informacija“ skelbiama atmintinė „Renginių organizavimo Jurbarko rajono savivaldybės viešosiose vietose tvarka ir Prašymas dėl leidimo rengti komercinius renginius“. Beveik visos leidimų prašiusios organizacijos pildė prašymą, kuriame reikalaujama nurodyti renginio vietą ir plotą. Vienintelis jaunimo centras-klubas „Geras“ prašymus seniūnijai pateikdavo laisva forma ir ploto nenurodydavo.
Tačiau net ir tuos renginių organizatorius, kurie nurodydavo renginiui reikalingą plotą, miesto seniūnijoje dirbantys valstybės tarnautojai dažniausiai apmokestindavo neteisinga vietine rinkliava.
Kontrolės ir audito tarnybos vyriausiajai specialistei abejonių nesukėlė vienintelis UAB „Taurų kedras“ išduotas leidimas Jurbarko turgavietėje reklamuoti baldus. Renginio organizatoriai prašė 100 kv. m ir sumokėjo 20 Lt vietinės rinkliavos.
„Manau, kad į tą 100 kv. m jie tikrai ir tilpo, bet ar tilpo į 200 kv. m R. Paulaičio įmonės G.A.V. rugsėjį miestiečiams Mituvos mažųjų laivelių prieplaukoje surengta šventė, peržiūrėjusi programą tikrai suabejojau“,– sakė D. Rakauskienė.  Seniūnija šios šventės organizatorius apmokestino 40 Lt vietine rinkliava.
Atlikusi tyrimą D. Rakauskienė nustatė, kad miesto seniūnijos darbuotojai, išduodami leidimus Dainų slėnyje rengti komercinius renginius, nesilaikė 2009 m. vasario 19 d. savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Vietinių rinkliavų nuostatų, nes nepriklausomai nuo to, ar renginių organizatoriai nurodė renginiui reikalingą plotą, ar jo nenurodė, apmokestindavo juos 200 Lt vietine rinkliava. Apsilankiusi Dainų slėnyje D. Rakauskienė įsitikino, kad čia vykstantys komerciniai renginiai užima nepalyginamai didesnį plotą nei 1000 kv. m, už kuriuos imamas rinkliavos mokestis.
Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos vyriausioji specialistė atkreipė dėmesį ir į kitus seniūnijos darbuotojų galimai neteisingai išduotus leidimus renginiams. Pavyzdžiui, praėjusių metų liepos mėnesį UAB „AVON Cosmetics“, prie IKI prekybos centro reklamavusiai kosmetikos gaminius, išduotas leidimas rengti nekomercinį renginį ir rinkliavos mokestis nepaimtas.
Kadangi prašyme rengti komercinį renginį nenurodytas jo pobūdis, o prie dokumentų nepridėtas nei renginio scenarijus, nei programa, D. Rakauskienei nepavyko nustatyti, ar tai buvo komercinis, ar nekomercinis renginys. Įdomiausia, kad UAB „AVON Cosmetics“ rašė prašymą išduoti leidimą komerciniam renginiui, o seniūnija išdavė nekomerciniam ir vietine rinkliava renginio organizatoriaus neapmokestino. Be to, prašymas, kurį priėmė seniūnija, yra be datos ir įregistruotas tą pačią dieną, kada išduotas ir leidimas rengti renginį. 
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vadovė Vida Rekešienė neslepia, kad patikrinimas seniūnijoje sukėlė didžiulį nepasitenkinimą.
„Seniūnas Romualdas Kuras mums įteikė raštą, kuriame aiškina, kad tarybos nustatyta vietinių rinkliavų tvarka yra ydinga, nes vienais atvejais rinkliava būna neproporcingai maža, o apmokestinant Dainų slėnio renginiams naudojamą plotą gali siekti ir 1500 Lt. Neprieštaraujame tokiai seniūno pozicijai, bet ne mūsų valia priimti tarybos sprendimus ir inicijuoti jų pakeitimus“,– sakė V. Rekešienė.
Savivaldybės kontrolierė sutiko su seniūno R. Kuro nuomone, kad nėra aišku, kokį renginiui reikalingą plotą būtina apmokestinti – tik tą vietą, kur pastatoma scena, ar į plotą reikia įskaičiuoti vietas žiūrovams, o gal apmokestinti visą renginiui aptvertą teritoriją.
„Rekomendavome rajono vadovams atkreipti į tai dėmesį ir Renginių organizavimo Jurbarko rajono savivaldybės viešosiose vietose tvarkos apraše išaiškinti renginio ploto sąvoką. Savivaldybės taryba turi arba sumažinti vietinės rinkliavos mokestį už leidimo organizuoti komercinius renginius išdavimą, arba nustatyti fiksuotą mokestį konkrečioje vietoje – Dainų slėnyje, Nemuno lankoje vykstantiems komerciniams renginiams“,– tikino V. Rekešienė, apie tyrimo rezultatus jau informavusi rajono merą Ričardą Jušką ir savivaldybės administracijos direktorių Petrą Vainauską.
Tarsi šauksmas tyruose nuskambėjo miesto seniūno R. Kuro savivaldybės kontrolierei adresuotas  klausimas: ką daryti, kad nesužlugtų Joninių „Superfiesta“, kurią birželio 17 d. Dainų slėnyje rengia G. Mažono koncertinė firma „Emidija“?
Nesulaukęs atsakymo R. Kuras leidimą 600 kv. m plote rengti komercinį renginį apmokestino 120 Lt vietine rinkliava, nors pernai už tokio paties leidimo išdavimą iš G. Mažono firmos paprašė 200 Lt vietinės rinkliavos.
Paklaustas, ar menko plotelio užteks  renginiui, į kurį organizatoriai planuoja sulaukti ateinant 500 žmonių, miesto seniūnas R. Kuras patikino, kad neis ir nematuos.
„Negaliu neduoti leidimo – turėsiu paaiškinti, kodėl žlugdau renginį. Pateikiau raštą administracijos direktoriui, manau, kad jie imsis spręsti šią problemą. Tikėjausi, kad gegužės mėnesį taryba svarstys vietinių rinkliavų mokesčio tvarkos pakeitimus, bet šis klausimas į darbotvarkę kažkodėl nebuvo įtrauktas“,– stebėjosi R. Kuras.
Miesto seniūnas tvirtino, kad rinkliava už komercinius renginius turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į vietą, o ne į plotą. Neseniai seniūnija gavo prašymą automobilių stovėjimo aikštelėje leisti vakcinuoti naminius gyvūnus – renginio organizatoriai norėtų 4 kv. m ploto palapinei pasistatyti. „Tai ar mes turėtume skirti 80 centų vietinę rinkliavą? Kažkaip nelogiškai tokia rinkliava atrodytų“,– stebėjosi seniūnas.
R. Kuras įsitikinęs, kad ydinga yra ne tik rinkliava už komercinius renginius, bet ir visos kitos tuo pačiu 2009 m. vasario 19 d. sprendimu nustatytos vietinės rinkliavos.
Dabar galima  būtų svarstyti, kas ir kaip turėtų prisiimti atsakomybę už tokius sprendimus – tarybos nariai, kuriems vieningai pritarus šis sprendimas buvo priimtas, ar valdininkai, kurie jį rengė ir savo parašais tvirtino, kad dokumentas neprieštarauja įstatymams?
Tarybos sprendimą dėl Vietinių rinkliavų mokesčio 2009 m. rengė Jurbarko rajono mero sudaryta darbo grupė, o jai vadovavo mero pavaduotojas Algirdas Gudaitis. Darbo grupėje dalyvavo ne tik buvęs Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Vladas Pauliukaitis, bet ir buvęs miesto seniūnas Edvardas Strončikas, ir savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Vasiliauskaitė. Į darbo grupę netgi buvo įtrauktas Jurbarko rajono verslininkų organizacijos pirmininkas Gintaris Stoškus.
Keista būtų, jei rajono taryboje dirbantys politikai būtų netikėję tokios autoritetingos darbo grupės pasiūlytu sprendimo projektu ir patys ėję matuoti Dainų slėnio plotą bei diskutavę apie siūlomą nustatyti vietinę rinkliavą.
Dabar viena aišku: kolektyvinė atsakomybė yra tas pats, kas visiškas atsakomybės nebuvimas. Tarybos nariai lengvai kelia rankas, o valdininkai nežiūri į jų priimtus sprendimus. Tokia apgailėtina savivaldos realybė.

Daiva BARTKIENĖ