Balsavimas

Ar palaikote sprendimą savavališkai įjungti apšvietimą Imsrės pėsčiųjų take?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Šimkaitiškiai pasigedo seniūnijos traktoriaus

Šimkaitiškiai pasigedo seniūnijos traktoriaus (1)

2017-08-28

Kaip niekam netinkamas Šimkaičių seniūnijos traktorius atsidūrė metalo laužo supirktuvėje, tačiau iš ten jį suskubo įsigyti seniūnės pavaduotojos sūnus.

Kaimiškai seniūnijai traktorius – tikras lobis, matyt, todėl šimkaitiškiai jo pasigedo ir ėmė domėtis, kur dingo seniūnijos MTZ-82. Ir paaiškėjo, kad nurašytas, esą niekam nebetinkamas traktorius tapo seniūnės pavaduotojos sūnaus nuosavybe. Susirūpinusieji skilo į dvi grupes: vieni stengiasi išsiaiškinti, ar traktorius tebuvo vertas metalo laužo supirktuvės, kitiems galvas skauda dėl to, kad neatseka „skundikų“, pagarsinusių nurašyto MTZ istoriją.

Istorija gal nė nebūtų įdomi, jei ne sutapimai. Nereikalingu ir netinkamu naudoti turtu Šimkaičių seniūnijoje rūpinasi seniūnės įsakymu sudaryta komisija, kuriai vadovauja seniūnės pavaduotoja Gražina Klimaitienė.

Seniūnijoje darbuotojų nedaug, todėl dauguma įeina į šią komisiją.

Metų pradžioje komisija ėmėsi darbo ir nurašė sugedusią šienapjovę bei traktorių MTZ-82. Komisijos sprendimą patvirtino savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė. Viskas buvo atlikta kaip pridera, ir nurašytą techniką išsigabeno UAB „Argimetas“, Jurbarke gerai žinoma metalo laužo supirktuvė. Traktorius buvo pasvertas ir pagal pirkimo-pardavimo aktą įvertintas 495 eurais.

Yra visi dokumentai, kad 1991 m. pagamintas traktorius atitarnavo ir tėra metalo laužas. Kartu su traktoriumi buvo priduotas ir jo registracijos liudijimas. Tik traktorius laužyne ilgai neužsibuvo, jį iškart pastebėjo Šimkaičių seniūnės pavaduotojos G. Klimaitienės sūnus Gražvydas Klimaitis. Iš metalo laužo supirktuvės traktorius buvo iškart išpirktas ir pargabentas į G. Klimaičio darbovietės dirbtuves.

Tokį faktą paliudijo ir UAB „Auga“ Jurbarko padalinio vadovas, neneigė ir pats G. Klimaitis. Pasak jo, važiuodamas pro laužyną pastebėjo traktorių. „Dažnai ten pravažiuojam“, – sakė G. Klimaitis ir paaiškino, kad iš to traktoriaus esą nieko gero, jis neveikiantis, bet įsigijo.

Šimkaičių seniūnė Elena Šileikienė, paklausta, kaip seniūnijos traktorius atsirado pas jos pavaduotojos sūnų, demonstravo didelį nustebimą: „Nieko nežinau, pirmąkart girdžiu. Anekdotas!“. Ji tikino, kad traktorius buvęs prastas, neveikiantis, kelerius metus taip stovėjo vis kažkieno apvagiamas – dingo siurblys, kitos detalės. Pasak seniūnės, rėmėsi ūkvedžio nuomone, o šis teigė, kad traktoriaus remontuoti neverta, per brangu.

Klausimas apie traktorių supykdė dabartinio jo savininko mamą G. Klimaitienę. Šį ketvirtadienį iš atostogų grįžusią ir pakalbintą seniūnės pavaduotoją traktoriaus tema aiškiai erzino, matyt, todėl neliko ir įprastai ramaus tono. „Ta komisija nuolatinė, gal dvidešimt metų aš esu jos pirmininkė. Tas traktorius neveikiantis, apvogtas, nurakinėtas. Apžiūrėjom, kad remontuoti neverta, geriau naują pirkti“, – aiškino G. Klimaitienė.

Pasak jos, buvo sutvarkyti dokumentai, ji pati teiravosi, kur brangiau perka metalo laužą, važiavo į supirktuvę žiūrėti, kad nenusuktų, teisingai pasvertų. „Dėl ko čia užkibo, ko nori skundikai, kas šantažuoja? Aš to traktoriaus neturiu“, – piktinosi G. Klimaitienė, grasindama kreiptis į teismą. Ji tvirtino nežinanti, ar sūnus įsigijo tą traktorių, mat jis gyvena Raseiniuose, mieste – kam tas traktorius?

G. Klimaitienė teigė turinti savo du traktorius, ir šito jiems nereikia. Ji abejojo, ar sūnus turi tą traktorių, ir siūlė pasidomėti metalo laužo supirktuvėje, ką, kam ir kaip jie pardavinėja. „Man nerūpi, kas pasiėmė, vienodai rodo“, – kalbėjo traktorių nurašiusios komisijos pirmininkė.

G. Klimaitienė gynėsi mačiusi ar žinanti, kad sūnus turi nurašytą traktorių. Juo labiau nesiruošė pripažinti, kad pati galėjo jam pranešti apie supirktuvėn gabenamą traktorių. Tik galiausiai jos kantrybė trūko: „Kad ir šnekėjau, kas iš to?“ – sakė moteris.

„Iš to“ gal ir nieko, tačiau elgesys, panašus į bandymą išsisukti, kelia savus klausimus. Įstatymo, pavyzdžiui, Viešųjų ir privačių interesų derinimo, Šimkaičių seniūnės pavaduotoja galbūt nepažeidė, tačiau pagal pareigas ji yra valstybės tarnautoja ir turėtų ne tik tvarkingai parengti turto nurašymo dokumentus, bet paisyti ir tam tikrų etikos normų.

Panašiai šiemet buvo įklimpęs Jurbarko r. priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stasys Pocius. Kovo 30 d. savivaldybės tarybos posėdyje svarstant šios tarnybos veiklos ataskaitą politikai atkreipė dėmesį, kad seną priešgaisrinės tarnybos automobilį „Audi 100“ įsigijo S. Pociaus sūnus. Rajono taryba netgi netvirtino Priešgaisrinės tarnybos ataskaitos, kol nebus išsiaiškintos pardavimo aplinkybės.

Nors 1989 m. pagamintas automobilis už 170 eurų viršininko sūnui buvo parduotas Priešgaisrinės tarnybos vykdytame viešame aukcione tik iš antro karto, rajono tarybos nariai suabejojo skaidrumu ir teisėtumu. S. Pocius tuomet buvo pasiųstas į Jurbarko r. savivaldybės tarybos Etikos ir Antikorupcijos komisijas aiškintis, ar nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Priešgaisrinės tarnybos viršininkas S. Pocius pats aukciono nevedė, nedirbo ir tarnybos Parduodamo materialiojo turto viešame prekių aukcione turto vertinimo komisijoje, o Antikorupcijos komisija jo veiksmuose neįžvelgė korupcijos apraiškų, vis tik jis sulaukė rekomendacijų garantuoti didesnį viešumą ir skaidrumą.

Šimkaičių atvejis labai panašus, keliantis daug abejonių. Juo labiau kad G. Klimaitienė taip atkakliai stengiasi įtikinti, jog nežino, kaip jos sūnus G. Klimaitis metalo laužo supirktuvėje aptiko nurašytą Šimkaičių seniūnijos traktorių.

Jolita Pileckienė



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook