Balsavimas

Ar Jurbarkui reikia baseino, kuriame vaikai būtų mokomi plaukti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Sintetinių trąšų keliamas pavojus – kaip darže ir sode išveng...

Sintetinių trąšų keliamas pavojus – kaip darže ir sode išvengti neigiamo poveikio aplinkai? (0)

2019-07-08

Kiekvienas iš mūsų norime gyventi sveikoje, gražioje aplinkoje, ir savo veiksmais galime prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo. Žemės ūkio veikla turi ypatingai didelį poveikį gamtai ir mus supančiai aplinkai. Dėl šios priežasties jau 15 metų Jurbarko rajone juoduosius serbentus auginanti Violeta Baublienė tvirtina niekuomet nesuabejojusi savo pasirinkimu ūkininkauti ekologiškai.

„Visą gyvenimą propaguoju sveikesnę mitybą, man rūpi ir sveikesnė aplinka. Man patinka viskas, kas susiję su augalais – sodai, gėlynai, dekoratyviniai augalai, tad atsiradus galimybei nutariau auginti juoduosius serbentus“, – pasakoja V. Baublienė. Ji sako per ilgus ūkininkavimo metus subūrusi ir nemažą klientų ratą – ekologiškai užaugintus serbentus noriai vartoja šeimos su mažais vaikais, iš uogų spaudžia sultis, šaldo žiemai ir pan.

Pagrindinis ekologinio ūkio principas – tik natūralių trąšų naudojimas dirvos gerinimui ir atitinkamai augalų vystymuisi. Organinės trąšos, tokios kaip mėšlas, kompostas, žalioji trąša (augalai, kurie sėjami į dirvožemį ir auginami tam, kad jį natūraliai patręštų), durpės ir kt. – tai augalų maisto elementai, kurie praturtina dirvą, daro teigiamą poveikį dirvožemiui.

Tuo tarpu įprastuose ūkiuose galima naudoti tiek natūralias, tiek sintetines, pramoniniu būdu gaminamas trąšas. Pasak aplinkos apsaugos specialistų, sintetinės trąšos yra tirpios vandenyje ir greitai įsisavinamos, tačiau neatsakingas jų naudojimas tampa rimtų aplinkosauginių problemų priežastimi.

Užburto rato aklavietė

Intensyvus sintetinių trąšų naudojimas yra žalingas žmonių sveikatai, teršia vandenį, dirvožemį ir orą. Lietuvoje dažniausiai naudojamos fosforo, azoto, kalio trąšos.

„Cheminės trąšos turi neigiamą poveikį ir aplinkinėms teritorijoms – pievoms, miškams, visai ekosistemai. Pažeidus ekosistemą, ji natūraliai jau nebegali apsisaugoti nuo kenkėjų, tad vėl tenka naudoti chemines medžiagas. Tokiu būdu turime produktus, kurie užteršti nitratais“, – aiškina Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto profesorius Saulius Vasarevičius. Be to, jis atkreipia dėmesį ir į netvarų išteklių naudojimą – priešingai nei organinių trąšų, sintetinių trąšų gamyboje naudojamos pirminės žaliavos.

Kaip teigia Aplinkos apsaugos agentūros Cheminių medžiagų skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Janonytė, sintetinės trąšos skirtos augalų augimo gerinimui, tačiau yra žalingos dirvožemio struktūrai.

„Kadangi maistingosios medžiagos yra lengvai įsisavinamos, kyla pertręšimo pavojus. Jos taip pat yra linkę lengvai pasišalinti iš augalų, todėl gali būti reikalingas papildomas tręšimas“, – pabrėžia specialistė.

Taigi tokiu būdu patenkama tarsi į užburtą ratą – kuo daugiau trąšų naudojama, tuo sparčiau auga ir jų poreikis, didėja žala aplinkai.

Naikina bestuburius gyvūnus

Pasak Aplinkos apsaugos agentūros specialistės, sintetinės trąšos naikina mikroorganizmus ir bestuburius gyvūnus, kurie dalyvauja įvairiuose dirvožemyje vykstančiuose procesuose ir yra labai svarbūs jo apsivalymui.

„Atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad intensyviai dirbamuose laukuose, kur kasmet naudojamos sintetinės trąšos ir herbicidai, po 5 metų lieka tik viena bestuburių gyvūnų rūšis. Tai rodo dirvožemio cheminį pavargimą. Tokie dirvožemiai yra nepajėgūs savaime apsivalyti ir jiems reikia papildomų ūkinių priemonių“, – sako A. Janonytė. Ji pabrėžia, jog sintetinėmis trąšomis užterštuose dirvožemiuose suintensyvėja mineralizacijos procesai, pradedamas skaidyti humusas, todėl mažėja jo kiekis bei skurdėja dirvožemių bestuburių gyvūnų įvairovė ir mažėja jų gausumas, vyksta dirvožemių nualinimas.

„Be to, kai kurios sintetinės trąšos turi ilgalaikį toksišką poveikį vandens ekosistemoms: žuvims, vėžiagyviams, dumbliams ir kitiems vandens augalams“, – pastebi specialistė. Trąšų naudojimas taip pat įvardijamas kaip viena svarbiausių Baltijos jūros taršos problemų.

Kokios galimos alternatyvos?

Pasak A. Janonytės, norint užtikrinti pusiausvyrą ekosistemose, ekologinis ūkininkavimas yra geriausias sprendimas. „Rekomenduojame rinktis ir naudoti organines trąšas vietoje sintetinių, nes jos gerina dirvos kokybę, praturtindamos ją naudingais mikroelementais“, – sako Aplinkos apsaugos agentūros specialistė.

Šiais metais, siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, žemės ūkio ministro įsakymu priimtas ir tręšiamųjų produktų naudojimo tvarkos aprašas, kuriame išdėstytos pagrindinės trąšų naudojimo nuostatos. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktoje informacijoje nurodoma, jog turi būti naudojamos kokybiškos trąšos, augalai turi būti tręšiami naudojant optimalias tręšiamųjų produktų normas, rekomenduojamas mokslo įstaigų, nurodytas gamintojų reikalavimuose arba pagal sudarytą tręšimo planą.

Tuo tarpu V. Baublienė pažymi, jog sėkmingai ūkininkauti be cheminių priemonių tikrai įmanoma – svarbu žinoti, kokias technologijas taikyti ir nuolat atnaujinti savo žinias.

„Mes laikome juodąjį pūdymą. Aišku, naudojant natūralias priemones sąnaudos yra didesnės, daugiau rankų darbo, tačiau augalams tai yra sveikiau, tad jie ir vegetuoja geriau“, – pasakoja ūkininkė.

Užsak. Nr. 741.



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook