Sirgti sau leidžia vis mažiau dirbančių žmonių (0)

Sutaupė pusantro milijono

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyriaus vyriausioji specialistė nedarbingumo kontrolei Valė Plienaitienė neslepia, kad nedarbingumo lapelius turinčių žmonių skaičius pernai labai smarkiai sumažėjo ir mūsų rajone. 2008 m. gydymo įstaigos išdavė 3923 nedarbingumo lapelius, 2009 m. – 3408, o pernai – tik 2664. Pernai nedarbingumo lapelius turėjusiems rajono gyventojams „Sodra” išmokėjo 2 mln. 273 tūkst. Lt – kone pusantro milijono mažiau nei 2009 m. 2010 m. gerokai sumažėjo ir motinystės (nėštumo-gimdymo) pašalpų – jas gavo tik 108 mūsų rajone gyvenančios moterys. „Sodra” joms išmokėjo 512 tūkst. Lt. Tuo tarpu 2009 m. 150 moterų gavo 875,4 tūkst. Lt motinystės (nėštumo-gimdymo) pašalpų.„Be abejonės, sunkmečiu gerokai sumažėjo dirbančių žmonių, daug jaunų žmonių emigravo, tačiau ir dirbantys pradėjo labiau branginti savo darbo vietas – nedarbingumo lapelio prašo tik tuomet, kai jau tikrai nebegali dirbti”, – tikino V. Plienaitienė.Taupydama lėšas „Sodra” už 3 –5 ligos dienas sumažino pašalpos dydį iki 40 proc. darbo užmokesčio ir ėmėsi griežtai kontroliuoti nedarbingumo lapelius išduodančius gydytojus bei sirgti sumaniusius žmones.

Tikrina kas antrą

Pernai „Sodros” Jurbarko skyriaus nedarbingumo kontrolės specialistė atliko beveik 1300 patikrinimų. Didžiąją patikrinimų dalį sudaro operatyviosios kontrolės priemonės. Pernai į „Sodros” darbuotojų akiratį buvo patekę net 786 rajono gyventojai, gavę nedarbingumo lapelį. Jie turėjo aiškintis, kokia liga serga, kokius vaistus vartoja, kokius nurodymus yra gavę iš gydytojų. „Valstybinio socialinio fondo valdyba mano, kad operatyvioji kontrolė turi didelę įtaką ligos trukmei”, – sakė V. Plienaitienė. Patikrinimų skaičius rodo, kad „Sodros” specialistai domisi kas antru nedarbingumo lapelį gavusiu darbuotoju, tačiau pažeidimų nustatoma labai mažai. Pernai rajono gyventojai negavo tik 3387 Lt ligos pašalpų. Priežastys beveik nekinta: „Sodra” turėjo duomenų, kad sirgdami jie keliavo į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį arba pervažiavo Lietuvos – Baltarusijos valstybinę sieną. Nemažai žmonių, turėdami nedarbingumo lapelį, vyksta laikyti egzaminų – gavę iš  aukštųjų mokyklų pranešimus „Sodros” specialistai besimokančius „ligonius” palieka be pašalpų. Pasitaiko ir kitokių atvejų. „Būna, kad žmonės turėdami nedarbingumo lapelį vienoje įstaigoje nedirba, o kitai nepraneša ir jiems yra skaičiuojamas darbo užmokestis. Jokiu papildomu darbu, turint nedarbingumo pažymėjimą, užsiimti negalima – šis laikotarpis skirtas tik gydytis”, – sakė gydytoja V. Plienaitienė. Pasak nedarbingumo kontrolės specialistės, „Sodra” visuomet atidžiai stebi tas įstaigas, kurios turi finansinių sunkumų, planuoja mažinti etatus ar varo darbuotojus nemokamų atostogų. Tačiau nėra nustatyta nė vieno atvejo, kad nedarbingumo lapeliai būtų išduoti neteisėtai.„Jei tokie dalykai ir daromi, tai gydytojai moka surašyti į korteles ligos simptomus ir pataria nedarbingumo lapelio prašančiam asmeniui, ką reikėtų sakyti, jei būtų tikrinamas”, – pripažino V. Plienaitienė. „Sodros” specialistė užtikrino, kad ji nenurodinėja medikams išduoti ar ne nedarbingumo lapelius susirgusiems žmonėms. Nors  kontrolė atrodo labai griežta, kai žmogus tikrai serga, niekas nestoja jam skersai kelio ir netrukdo gydytis.

Kankina lėtinės ligos

Tačiau net ir didelę patirtį sukaupusią V. Plienaitienę nustebino labai ilga rajono gyventojų vidutinė ligos trukmė – 57 kalendorinės dienos. „Manau, kad tokia ilga vidutinė ligos trukmė yra dėl to, kad žmonės nedarbingi tampa dėl lėtinių ligų paūmėjimų – gydyti tokias ligas sunku ir ilgai trunka”, – neslėpė V. Plienaitienė.Gydytojos prielaidas patvirtina statistika. Nedarbingumo priežasčių analizė rodo, kad dirbantys rajono gyventojai dažniausiai serga nervų sistemos ligomis – dėl to buvo išduotas 1251 nedarbingumo pažymėjimas. Labai daug žmonių kankina kvėpavimo sistemos ligos, dėl kurių pernai išduota 911 nedarbingumo pažymėjimų. Trečioje vietoje – traumos. Pernai jas patyrė ir dėl to buvo priversti gydytis 659 apdraustieji. Dėl kardiologinių ir kraujagyslių sistemos ligų pernai išduoti 529 nedarningumo lapeliai. Kaulų sistemos ir sąnarių ligos pernai į lovą paguldė 436 dirbančius asmenis. Vaikams slaugyti pernai medikai išdavė 529 nedarbingumo lapelius. Trumpam laikotarpiui, iki 10 dienų, pernai išduotas tik 351 nedarbingumo lapelis. Mažiau nei 30 kalendorinių dienų  nedarbingi dėl ligų buvo 449 dirbantys asmenys. Daugiausia nedarbingumo lapelių – net 720 buvo tęsiami iki 60 dienų, beveik tiek pat asmenų – 701 pernai sirgo iki 120 dienų. Pasak V. Plienaitienės, daugiau kaip 122 kalendorines dienas iš eilės arba 153 dienas per metus nedarbingumo lapelį gydytojai gali tęsti tik leidus „Sodrai”. „Jei matome, kad žmogus pasveiks, neliks nedarbingas – visada tolį leidimą duodame”, – tvirtino V. Plienaitienė. Ilgiau kaip 120 dienų per metus 2010-aisias sirgo 441 valstybiniu socialiniu draudimu apdraustas  rajono gyventojas.Negavęs leidimo tęsti nedarbingumo lapelį, gydytojas labai rizikuoja. „Sodra” moka ligos pašalpą apdraustam asmeniui, tačiau kompensuoti ją pareikalauja iš gydymo įstaigos. Pernai vienai iš rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigų „Sodra” pateikė 6534 Lt sąskaitą. Tiek žalos išmokėjusi ligos pašalpą patyrė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.„Sodros” statistiniai duomenys rodo, kad dažniausiai mūsų rajone serga 46–50 metų asmenys. Pernai tokio amžiaus žmonėms išduoti 609 nedarbingumo lapeliai. 41–45 metų dirbantiems žmonėms pernai gydytojai išdavė 540 nedarbingumo lapelių. Mažiausiai sirgo jauni, 26–30 metų žmonės.

Sirgti – didelė prabanga

Į kosinčius, čiaudinčius, karščiuojančius kolegas bendradarbiai žiūri kreivai, vieningai sutariama, kad tokie asmenys elgiasi nepilietiškai – dirbdami kol paeina, savo ligą „padovanoja” visam būriui aplinkinių. Diskutuojama, ar priimti sirguliuojančius vaikus į ugdymo įstaigas. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju dažniausiai galvojama apie pinigus. Sirgti šiais laikais – didelė prabanga. Susirgus ar patyrus traumą buityje už pirmas dvi ligos dienas darbdavys sumoka 80 proc. darbo užmokesčio. Kitas tris ligos dienas „Sodra” moka tik 40 proc. darbo užmokesčio. Už visas likusias nedarbingumo dienas mokama 80 proc. darbo užmokesčio dydžio ligos pašalpa. Tiek pat mokama ir gavus nedarbingumo lapelį suaugusiam šeimos nariui slaugyti. Viso darbo užmokesčio dydžio ligos pašalpa mokama tik tuomet, kai žmogus tampa nedarbingas dėl darbe patirtos traumos arba paūmėjus profesinei ligai. Susirgus vaikui, gydytojas išrašo nedarbingumo lapelį mažyliui slaugyti. Už pirmas dvi dienas įprastai moka darbdavys, už visas likusias „Sodra” skiria 85 proc. darbo užmokesčio dydžio pašalpą. Nedarbingumo lapelis vaikui slaugyti išduodamas ne ilgesniam kaip 14 dienų laikotarpiui. Pasak „Sodros” nedarbingumo kontrolės specialistės V. Plienaitienės, tėveliai turėtų žinoti, kad  nedarbingumo lapelį galima gauti ir sveikam vaikui prižiūrėti. „Iki 14 kalendorinių dienų gydytojas gali išrašyti nedarbingumo pažymėjimą, kai rajone yra paskelbta epidemija ir dėl to uždaromos ikimokyklinės vaikų ugdymo įstaigos”, – priminė V. Plienaitienė. Sveiką vaiką prižiūrėti tėveliams leidžiama ir tuomet, kai sunkiai suserga ir mažylio prižiūrėti negali motinystės atostogose esanti mama. 

Daiva BARTKIENĖ