Skaudžiau nei šuns užpuolimas – pareigūnų abejingumas
Skaudžiau nei šuns užpuolimas – pareigūnų abejingumas (0)
Panemunės žaidimų aikštelėje žaidžiančius vaikus jau ne kartą išgąsdino palaidi šunys.
Ten, kur turėtų būti ramybės ir palaimos oazė – panemunės poilsio zonoje – žmones užpuldinėja palaidi šunys, o iškviesti pareigūnai, atrodo, nepastebi net akivaizdžių pažeidimų. Kas dėl to kaltas, susirūpino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovai.
Pagalbos nesulaukė
Sekmadienio popietę jurbarkietė Ona panemunėje džiaugėsi prasidedančia vasara – važinėjo dviračiu, gėrėjosi žaluma ir ramia upės tėkme. Prie vaikų žaidimo aikštelės šią idilę akimirksniu sugriovė piktas šuns lojimas. Keturkojis pasišokinėdamas atlėkė tiesiai iš automobilio, stovėjusio pievoje. Didokas, baltas su juodomis dėmėmis šuo ilgokai vijosi dviratininkę ir vis bandė įkibti jai į kulnis.
„Klykiau nesavu balsu, atrodo, skambėjo visa panemunė. Bet iš mašinos, kurioje tikrai buvo žmonių, niekas neišlipo ir šuns nepasišaukė. Tokio nužmogėjimo nepajėgiau suvokti“, – baisėjosi moteris.
Garbaus amžiaus ponia, nors ir labai išgąsdinta, grįžo atgal ir įsiminė ant Nemuno kranto stovėjusio automobilio numerį. Ją antrą kartą užpuolė tas pats šuo, bet ir vėl niekas į tai nereagavo. Nulipusi nuo dviračio Ona paskambino pagalbos telefonu 112. Atsiliepusi moteris informavo, kad atvyks pareigūnai, ir paprašė palaukti.
„Laukiau ilgai – gal net kokį pusvalandį. Pagaliau pamačiau, kad aikštelėje sustojo policijos tarnybinis automobilis, bet niekas iš jo taip ir neišlipo. Pati eiti artyn bijojau – juk šuo dar kartą mane būtų užpuolęs“, – pasakojo moteris.
Sukruto tik paraginti viršininko?
Pirmadienį apie pareigūnų abejingumą žurnalistams papasakojusi moteris netikėtai sulaukė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Remigijaus Rudmino skambučio.
„Mums svarbu, kad pareigūnai iškart padėtų žmonėms išspręsti jiems kilusias problemas, nes žmonės turi jaustis saugūs, ypač ten, kur yra nustatytos poilsio vietos. Jei panemunės poilsio zonoje lakstantys šunys užpuldinėja poilsiaujančius žmones – labai blogai“, – sakė R. Rudminas.
Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininko pareigas laikinai einantis Linas Žievys ketvirtadienį tikino, kad pažeidėjas nustatytas ir jam jau rašomas administracinės teisės pažeidimų protokolas. Jį svarstys ir bausmę pažeidėjui skirs savivaldybės sudaryta Administracinė komisija.
Paklaustas, ar panemunės poilsio zonoje apskritai galima vedžioti šunis, L. Žievys sutriko.
„Aš tiksliai neatsimenu, kur yra savivaldybės nustatytos šunų vedžiojimo vietos, bet patruliai jas tikrai žino. Be to, nė vienoje viešoje vietoje palaidi šunys lakstyti negali – juos galima vestis tik su pavadėliu ir antsnukiu“, – tvirtino pareigūnas.
Pasak L. Žievio, šiemet už Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus pareigūnai surašė 28 administracinės teisės pažeidimų protokolus. Ar būta bent vieno dėl panemunėje lakstančių ir žmones puldinėjančių palaidų šunų, pareigūnas tvirtino nežinantis. O Administracinės komisijos sekretorė, savivaldybės Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Danutė Matelienė tikrai žino, kad nei pernai, nei šiemet skundų dėl Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų panemunės poilsio zonoje nebuvo.
„Pažeidimas fiksuojamas tada, kai apie jį kas nors praneša ir surašomas administracinės teisės pažeidimų protokolas. Dėl panemunės dviračių take lakstančių šunų mes nei pranešimų, nei protokolų nesame gavę”, – tvirtino D. Matelienė.
Neveikiantys ženklai
Kad keturkojų šioje poilsio zonoje kartais galima sutikti daugiau nei žmonių, patvirtintų ne vienas dviračiu mėgstantis pasivažinėti jurbarkietis. Miestiečiai čia nuolat atveda palakstyti savo šunis, nors prie įėjimo į poilsio zoną stovi šunų vedžiojimą draudžiantis ženklas.
Jurbarko miesto seniūnas Romualdas Kuras informavo, kad tokių ženklų seniūnija nusipirko dar dešimt. Juos statys prie įėjimų į parkus, nes savivaldybės tarybos patvirtintos Gyvūnų laikymo taisyklės parkuose šunis vedžioti draudžia.
„Bet aš nežinau, ar taip jau visiškai reikia uždrausti įsivesti šunį į parką. Jei su pavadėliu ir antsnukiu, o šeimininkas turi maišelį šuns išmatoms – gal nieko blogo? Dar derinsiu šį klausimą su savivaldybės vadovais“, – svarstė seniūnas.
R. Kuras žadėjo dažniau pasižvalgyti dviračių take – kartu su pareigūnais rengti reidus, pakviesti į juos žiniasklaidos atstovus. Pasak miesto seniūno, žmones reikia auklėti, o tai – ilgas ir negreit rezultatų duodantis procesas.
Efektyviausias auklėjimas – baudos
Jurbarko rajono policijos komisariato viršininkas Mindaugas Baranauskas tvirtina, kad sekmadienį pareigūnai atliko viską, kas jiems priklausė gavus iškvietimą.
„Mūsų darbuotojai sekmadienį nustatė dviejų pažeidėjų asmenybes, pirmadienį susirado pagalbos skambučių registre ponios Onos telefono numerį, susisiekė su ja ir išsiaiškinę aplinkybes surašė pažeidėjams administracinės teisės pažeidimų protokolus. Ką dar jie galėjo padaryti?” – stebėjosi M. Baranauskas.
Pasak jo, jei moteris ir yra nepatenkinta, nesulaukusi pareigūnų dėmesio – „tai tik psichologinis momentas”, nes toliau panemunės taku paėjusios jurbarkietės pareigūnai galėjo ir nematyti.
Tauragės vyriausiojo policijos komisariato viršininkas R. Rudminas įsitikinęs, kad konkretūs pareigūnų veiksmai turėtų akivaizdžiai parodyti žmonėms, kad su Gyvūnų laikymo taisykles pažeidžiančiais asmenimis niekas nežada taikstytis. Pasak viršininko, efektyviausiai auklėja baudos.
„Anaiptol tai nereiškia, kad mūsų tikslas – nubausti kuo daugiau žmonių. Bet jei šunys drumsčia ramybę ir užpuldinėja poilsiautojus, kalti jų savininkai”, – neleido abejoti R. Rudminas.
Tauragės vyriausiojo policijos komisariato viršininkas kviečia jurbarkiečius pilietiškai reaguoti į kiekvieną pastebėtą pažeidimą ir skambinti bendruoju pagalbos centro telefonu 112. Skambučių registre fiksuojamas kiekvienas pranešimas, vadinasi, kad pareigūnai įvykio aplinkybes privalės išsiaiškinti.
Daiva BARTKIENĖ

