Skrendantis Angelas skelbs žinią, vienys ir laimins (0)

Angelo skulptūra centrinėje miesto aikštėje visiems primins, kad jau keturis šimtmečius Jurbarkas yra miestas – su savivalda, iždu ir teismu, su visomis nuo viduramžių mus pasiekusiomis Magdeburgo teisių privilegijomis ir pareigomis ir su galimybe patiems būti atsakingiems už savo miesto gyvavimą ir klestėjimą.
Iniciatyvos paminklu įamžinti svarbią miestui datą ėmėsi Jurbarko rajono savivaldybės administracija – metų pradžioje ji paskelbė paminklo idėjos konkursą, o jį laimėjo kaunietis skulptorius Erikas Daugulis. Šio menininko kūryba mūsų krašto žmonėms jau pažįstama – pernai Veliuonoje pastatyta jo sukurta deivės Veliuonos skulptūra.
Dailininkų sąjungos narys E. Daugulis yra aktyviai kuriantis menininkas. Jo diplominis darbas – skulptūra „Žinia“ jau prieš keletą dešimtmečių atsistojo Kaune, Laisvės alėjoje, Šilutėje – paminklas miesto mecenatui Hugo Šojui, Šiluvoje – Rožinio koplytėlių bareljefai. E. Daugulio darbai puošia privačias ir viešas erdves, interjerus ir eksterjerus ne tik Lietuvoje. Per dviejų mėnesių kūrybinę stovyklą Kinijoje skulptorius sukūrė penkis monumentalius darbus, iš viso toje šalyje yra septynios jo skulptūros.
E. Daugulio kūrinius garbiems Lietuvos svečiams dovanodavo Prezidentas Valdas Adamkus. Vilniaus miestui nusipelnę piliečiai apdovanojami šio menininko sukurta šv. Kristoforo skulptūrėle.
Kai praėjusią savaitę aplankėme skulptorių jo namuose Garliavoje, visi skulptūros Jurbarkui gaminimo darbų grafikai jau buvo sudėlioti ir surinkta patikimų specialistų komanda, kad lapkričio 4-ąją, Magdeburgo teisių Jurbarkui paskelbimo dieną, Angelas apskrietų mūsų miestą ir pasiliktų čia šimtmečiams.
Angelus turi Vilnius ir Kaunas, angelų skulptūrų yra ir kituose Lietuvos ir Europos miestuose. „Angelas – žinios nešėjas. Tokią svarbią žinią kaip Magdeburgo teisių suteikimas skelbti gali tik angelas“, – sakė skulptorius, nepatyręs didesnių kūrybinių kančių svarstydamas, kas turėtų įamžinti Jurbarko Magdeburgo teisių 400-ąsias metines. 
„Prieš kuriant konkursinį darbą vykome į Jurbarką, apžiūrėjome vietą, kurioje skulptūra stovės. Ir savivaldybės pastatas, ir fontanas priešais jį – klasikinės architektūros, tad ir skulptūra turi būti panašaus stiliaus“, – skulptorius kalba daugiskaita turėdamas mintyje savo žmoną. Keramikė Neda Daugulienė pagrįstai laikytina skulptūros bendraautore ne tik dėl kelionės į Jurbarką ar kad kartu su vyru gamins paminklą. Svarbiausia, kad ji tarė lemiamą žodį apsisprendžiant, kurį variantą pateikti konkursui, mat buvo nulipdyti du angelai.
Abiejų plastilininiai maketai skulptoriaus dirbtuvėse jo namuose dabar kiek palinkę nuo vasaros karščio. Vienas angelas pavaizduotas stovintis ir rankoje iškėlęs Jurbarko herbą, kitas – skrieja nešdamas skydą su trim lelijom, o vėjas plaiksto jo ilgą rūbą. Tai šitas, tik žymiai didesnis ir pagamintas iš ilgaamžės medžiagos, bus įkomponuotas į priešais savivaldybės pastatą esantį fontaną.
Skulptorius E. Daugulis teigia Jurbarko Angelą kūręs lengvai. Jokių eskizų menininkas paprastai nepiešia – mintyse kuria ir lipdo tuo pat metu, o plastilinas nesunkiai paklūsta jo pirštams.
Skulptūra, skirta Jurbarko savivaldos jubiliejui, iškils ant 6 metrų aukščio trikampės kolonos, kurios briaunų plotis bus 30 centimetrų. Kolona, kaip ir Angelo skulptūra, bus pagaminta iš bronzos. Skriejančio Angelo rankoje laikoma Jurbarko miesto vėliava bus kaip tikra: skulptorius patikino surasiąs būdą, kaip herbo skydą nuspalvinti raudonai, o tris lelijas išlies iš bronzos. Angelo figūra nuo ištiestos rankos iki kojų bus apie 4 metrų ilgio, o visas paminklas svers apie 2 tonas.
Natūralaus dydžio vientisą skulptūrą E. Daugulis pirmiausia nulipdys iš molio. Darbas ne tik kūrybinis, bet ir didelis bei fiziškai sunkus, tad lipdyti Angelą autoriui padės jo žmona keramikė Neda ir bičiulis skulptorius Donatas Mockus. Bus dirbama buvusiame mėsos fabrike – ten savo kūrinius  gamina daug skulptorių.
Mūsiškis Angelas bus gaminamas naudojant senovinę vaško technologiją. „Vadinamuoju vaško būdu bronzines skulptūras liejo senovės kinai ir kitos tautos, panašiai liejamos ir dabartinės skulptūros“, – sako E. Daugulis ir abu su žmona pasakoja apie paminklo gamybos procesą. Pagal iš molio nulipdytąją skulptūrą bus padaryta gipsinė jos forma – negatyvas, kurį ištepus 5 milimetrų storio vaško sluoksniu bus gautas pozityvas. Vaškinį pozityvą apdrėbs ugniai atsparia medžiaga iš gipso ir šamoto ir viską pašaus į specialią krosnį. Vaškas ištirps, o į atsiradusią tuštumą pripils bronzos. Šiuos darbus atliks liejikai.
Laukia gana sudėtingas ir netrumpas darbas. Pasak skulptoriaus, kartais atsitinka, taip kad viską sugadini ir tenka pradėti iš naujo. Tačiau E. Daugulis tikisi, kad taip neatsitiks, nes dirbs patyrę meistrai, su kuriais kartu jis dirba visus savo kūrybinius darbus, ir tikrąją Magdeburgo teisių suteikimo Jurbarkui dieną – lapkričio 4-ąją – paminklas stovės savivaldybės aikštėje.
Tačiau vien menininko pastangų neužtenka – kad miesto savivaldos jubiliejų įamžintų paminklas, reikalingos rėmėjų lėšos. Rinkti paramai atidaryta speciali banko sąskaita. Darbo grupės Magdeburgo teisių suteikimo 400 metų jubiliejui organizuoti pirmininkas vicemeras Jonas Bučinskas sakė, kad pinigai į sąskaitą savaime neplaukia – reikia žmones informuoti, paraginti, paprašyti. „Gerą iniciatyvą parodė kultūros darbuotojai, Jurbarko kultūros centre surengę paramos koncertą. Aukojo ir jo dalyviai, ir žiūrovai, ir patys kultūros darbuotojai – surinkta apie 800 litų. Tai buvo gera pradžia“, – teigė J. Bučinskas.
Prisidėti prie skulptūros pastatymo raginamos organizacijos, verslininkai, kraštiečiai. Pasak darbo grupės pirmininko, laiškas išsiųstas ir lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų senatoriui Ričardui J. Durbinui, o JAV verslininkas ir mecenatas Simas Velonskis jau atsiliepė į kvietimą paaukoti ir kol kas dar domisi šiuo jurbarkiečių sumanymu.
Reikia surinkti 200 tūkst. litų, apie du trečdalius šios sumos kainuos liejimo ir pastatymo darbai. Be to, dar reikės rekonstruoti fontaną ir padaryti skulptūrai pamatą. Dėl pamato, pasak J. Bučinsko, tariamasi su Rimanto Židulio vadovaujama UAB „Akmens uola“ – toks būtų bendrovės indėlis į skulptūros pastatymą.
Pagal vicemero pateiktą informaciją, banko sąskaitoje skulptūros statybai paremti jau yra per 83 tūkst. litų. „Pradinė suma, kad skulptorius pradėtų darbą – 60 tūkst. litų. Tiek jau turime. Beje, būtent tokia ir yra iki šiol didžiausia vieno aukotojo skulptūrai skirta suma“, – teigė lėšų surinkimu besirūpinantis vicemeras J. Bučinskas. Jis taip pat patikino, kad jau išsiųsti apklausos dokumentai dėl konkurso paminklo pastatymui rengimo.
Angelo skulptūrai po vieną savo tarybos nario atlyginimą paaukojo visi savivaldybės tarybos nariai. Aukas skyrė ir savivaldybės administracijos vadovai, o darbo grupės jubiliejui organizuoti pirmininkas J. Bučinskas į skulptūros sąskaitą pervedė pusę tūkstančio litų.
Tačiau ne kiekvienas gali skirti tokias ar panašias sumas, nors prisidėti prie naujų laikų Jurbarko simboliu tapsiančio Angelo skulptūros norėtų daugelis. Ir tai padaryti turės galimybę jau šiandien prasidedančioje miesto šventėje. J. Bučinskas patikino, kad, priešingai nei buvo skelbta anksčiau, šventės rengėjai paruošė specialias aukų dėžutes, kurias įvairiose renginių vietose nešios savanoriai ir siūlys prisidėti prie skulptūros statybos. Kiekviena, net mažiausia auka – svarbi ir reikalinga. Už aukotojų lėšas ne ką turtingesniais laikais Jurbarke iškilo Vytauto Didžiojo paminklas – įkvepiantis pavyzdys dabarčiai.
Angelas, iškilsiantis virš Jurbarko, bus mūsų visų – vienys, skelbs žinią, džiugins, linkės sėkmės ir laimins visus miesto prie Nemuno žmones.
Danutė Karopčikienė