Sodininkai ragavo lietuviškų arbatų (0)

Knygos autoriai žinomi ir kitais darbais. Botanikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Z. Gudžinskas, parašęs daugiau kaip 60 mokslinių ir kelias dešimtis populiarių straipsnių, yra kelių monografijų autorius ir bendraautorius, domisi augalais ir jų savybėmis, žinomas tarptautinėse botanikų sueigose ir organizacijose. O provizorė J. Balvočiūtė, minėtos knygos bendraautorė, parašiusi daugiau nei 25 mokslo tiriamuosius straipsnius, Lietuvoje žinoma kaip ekologiškų vaistažolių arbatų gamintoja ir platintoja.
Sodininkų susivienijimo nariai tvirtina, kad Z. Gudžinskas labai įtaigiai ir suprantamai pasakojo apie vaistinius augalus, pabrėždamas, jog viskas gerai, kas daroma su saiku. Pasak botaniko, pasaulyje yra apie 35 tūkst. vaistams gaminti naudojamų augalų. Iš jų apie 1200 auga Europoje, o Lietuvoje šiam tikslui naudojama 460 vietinių augalų.
Taip pat nenuostabu, kad įvairiuose atokiuose pasaulio kampeliuose atrandama vis naujų augalų su unikaliomis savybėmis. Pavyzdžiui, prieš porą dešimtmečių Pietų Amerikoje buvo sužinota apie augalą, pavadintą raudonžiede katarnata, kurį vietiniai indėnai naudojo gydymui. Mokslininkai ištyrė augalą, išskyrė veikliąsias medžiagas, gana veiksmingai slopinančias net piktybinių auglių ląstelių vystymąsi. Tai tik vienas pavyzdys, kai augalai atskleidžia savo paslaptis, o iš jų išskirtos medžiagos tampa šiuolaikiniais vaistais.
Daugiau nei 1 mln. augalinės kilmės cheminių junginių žinoma mokslininkams ir farmacininkams, iš jų apie 10 tūkst. įrašyta Europos šalių farmakopėjoje, nors praktikoje naudojama tik nedidelė dalis.
Štai visiems gerai žinomas ir plačiai naudojamas aspirinas dabar gaminamas sintetiniu būdu, o pradinis jo variantas buvo išskirtas iš gluosnio. Nustačius aspirino savybes ir tinkamumą gydyti bei išsiaiškinus struktūrą, nuspręsta jį gaminti sintetiniu būdu. Pasak mokslininko, taip atsitiko su daugeliu vaistų, kurių pirmtakai buvo įvairių augalų žieduose, lapuose, stiebuose, šaknyse esančios veikliosios medžiagos. „Tačiau nepatarčiau eksperimentuoti sveikata naudojant žolinius ar kitus natūralius vaistus nepasitarus su gydytoju, – perspėjo Z. Gudžinskas. – Mat yra augalų, kurių geriau visai neliesti. Tad jokiu būdu negalima piktnaudžiauti augalų savybėmis, nors ir tikimasi gydomojo poveikio. Visuomet reikia tartis su šios srities medikais, sužinoti kvalifikuotus patarimus ir neužsiimti savigyda.“
Kas kita, pasak Jurbarko sodininkams apie augalus aiškinusio mokslininko, populiarios ir iš kartos į kartą perduodamos žinios apie gaivinančias, raminančias, švelniai gydančias, energijos suteikiančias arbatas. Liaudiškoms arbatoms tinkami ir vietiniai vaistiniai augalai, aprašyti daugelyje populiarių ir specialistams skirtų knygų. O sodininkams pristatytoje knygoje „Lietuvos vaistiniai augalai“ plačiau apžvelgti 72 Lietuvoje paplitę vaistiniai augalai.
Seminaro dalyviai ragavo įvairių lietuviškų vaistažolių arbatų, aptarė vaistinių augalų auginimo galimybes.

Vincas Kriščiūnas