Su kirviu ir pjūklu – į svetimą mišką (0)

Neseniai vienas Raudonės seniūnijos Raudonėnų kaimo gyventojas taip pašeimininkavo Jurbarko miškų urėdijos miške. Nutvertas už rankos žmogus apgailestavo, tačiau tai nuo atsakomybės neatleidžia.
Gausios šeimos tėvo prašymu eigulys Stasys Gerulaitis Veliuonos girininkijos miško 61 kvartale paženklino malkoms kirstinus medžius. Mat malkų pardavimas nenukirstu mišku labai populiarus – gražaus laiko turėdami sveiki drūti kaimo vyrai gali žymiai pigiau pasigaminti malkų. Eigulys dar ketino pasiūlyti pasimalkauti ir medienos likučių baigtoje kirsti biržėje – tai pačios pigiausios malkos. Tačiau legaliai koją į mišką įkėlusiajam sunku atsispirti pagundai slapta nusirėžti ir vieną kitą  medį.    
Pagal vietos gyventojų pranešimus eigulys S. Gerulaitis ir Jurbarko urėdijos miško apsaugos inžinierius Kęstutis Kaučikas kovo 9 d. apžiūrėjo netoli malkauti paskirtos kirtavietės esančio Vikšrinės upelio šlaitus ir rado neseno kirtimo pėdsakų. Malkas gaminęs žmogus neneigė, kad tai – jo darbas. Gerokai ūgtelėjusiame eglyne jis nupjovė keletą, apie 4,3 kub. m, stambesnių baltalksnių.
Vikšrinės upelio šlaitai, prigludę prie valstybinio miško, priskirti privatizuotino miško fondui. Todėl net ir miškininkai juose negali šeimininkauti – tik atlikti sanitarinius kirtimus. Tokia nustatyta tvarka. Tačiau kol kas tikrųjų šeimininkų dar neturintys privatizuoti skirti miškai labiausiai ir traukia savivaliautojus, žinanančius, kad tokiose vietose – mažiau kontrolės.
Vilioja ir Vikšrinės upelio šlaituose nuvirtę medžiai, sausuoliai. Tačiau nuvirtę ar kirtavietėse  nenupjauti medžiai paliekami specialiai ir į juos nevalia kėsintis. Tai būtina miško biologinės įvairovės palaikymo sąlyga.
Mūsų miškuose natūralumo dar netrūksta, nors sklando idėjų biokurui surinkti kiekvieną šapelį. Miškininkams nuolat primenama, kad kirtavietėse supūva per daug medienos, kuri gali šildyti ne tik miestų daugiabučius, bet ir kaimo sodybas. Tuo tapu miškininkai tvirtina, kad biologinei įvairovei miškuose palaikyti reikalingi natūralūs gamtos procesai.
Tačiau ne tik Vikšrinės upelio apsaugos zonoje, bet ir kitose privatizuoti skirtose vietose problemos kaupiasi – reikia ir apsaugos, ir atidesnės priežiūros, investicijų. Miškininkai tą supranta, bet išlaidauti neskuba, nes lėšų nėra per daug ir jų administruojamiems valstybiniams miškams prižiūrėti. Tad, pasak miškininkų, kuo greičiau bus nuspręsta, kaip tvarkytis su privatizavimo fondui paliktais miškais, tuo geriau bus visiems.
Kaip patikino miško apsaugos inžinierius K. Kaučikas, girininkai ir eiguliai nuolat prižiūri savo valdas, tačiau nemažina dėmesio ir privatizuoti skirtiems plotams, kurių priežiūra patikėta urėdijoms. Tai papildomas darbas, urėdijai keliantis tik papildomų rūpesčių. Mat būsimi savininkai, be abejo, norės įsitikinti, ar jiems tenkančiame miške kas nors anksčiau nešeimininkavo. O apipešiotas miškas mažai ką domina. Todėl tokius miškus eiguliai akylai stebi ir dėkoja vietiniams gyventojams už pagalbą sugaunant miško vagis.
Pernai Jurbarko urėdijos miškuose savavališkų kirtimų nenustatyta, 2009 m. nustatyti trys tokie kirtimai Jūravos girininkijoje. Vagys tespėjo nukirsti tik 11,9 kub. m medienos.
Mažėja neteisėtų kirtimų ir šalies miškuose. Aplinkos ministerijos duomenimis 2009 m. nustatyta 618 neteisėtų miško kirtimų, iškirsta 9811 kub. m medienos. Pernai tokių kirtimų buvo perpus mažiau – 342, tačiau iškirsta 8138 kub. m medienos.
Už neteisėtus kirtimus ir kitus Miškų įstatymo pažeidimus administracine tvarka pernai šalyje nubausti 2286 asmenys, kuriems paskirta 558 tūkst. Lt baudų.
Veiksmingos ir kasmet vykstančios akcijos, kai regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai tikrina privačius miškus. Akcijos „Miškas 2010“ metu patikrinta 22800 privačių miško valdų.
Miškus reikia saugoti, naudoti teisingai, o vis mažėjantys savavališki kirtimai leidžia tikėtis, kad į gera kinta ir visuomenės požiūris. Lietuvoje laiku susigriebta dėl beatodairiško miškų privatizavimo ir iškirtimo. Kuo tai baigėsi Latvijoje, jau akivaizdu. Dabar gailimasi, bet nupjautų miškų per keletą metų neatauginsi. Neseniai visuomenės atsiprašinėjo ir Didžiosios Britanijos konservatorių ir liberalų vyriausybė, kuri, prisidengusi užgriuvusiu sunkmečiu, buvo sumaniusi privatizuoti visus šalies valstybinius miškus ir gautais pinigais laikinai pakamšyti biudžeto skyles. Vyriausybės sumanymas visiškai žlugo, kai jam aktyviai pasipriešino visuomenė. Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, atsiprašydamas pasipiktinusios visuomenės, savo paties pasiūlytą ir žlugusį planą pavadino klaida. Gal tai bus gera pamoka ir kai kuriems galimai korumpuotiems Lietuvos politikams, aktyviai peršantiems valstybinių miškų privatizavimo, nupjovimo ir pardavimo idėją.

Vincas Kriščiūnas