Sukčių spąstai internete – nuo gėdos iki tuščios piniginės

Sukčių spąstai internete – nuo gėdos iki tuščios piniginės (1)

2020-02-10

Bendruomenės pareigūnas Ramūnas Budrius tikina, kad perdėtas pasitikėjimas internete gali baigtis ne tik tuščia pinigine, bet ir itin nemaloniais išgyvenimais. L. Pilecko nuotr

Šantažas dėl erotinių nuotraukų, nusivylimas atvykus į esą išsinuomotą būstą ar ženklus piniginės ištuštinimas pervedus užstatą už prekes. Į tokius ar panašius internetinių sukčių spąstus yra įkliuvęs ne vienas rajono gyventojas.

Apgavikai dirba kūrybingai

Vasario 5-ąją, Saugaus interneto dieną, į policiją kreipėsi jurbarkietė, pranešusi apie tipinį sukčiavimo atvejį. Internetinėje svetainėje moteris rado skelbimą apie parduodamą automobilį „VW Cady“. Susiskambinusi su pardavėju sutarė, kad perves į jo sąskaitą 200 eurų avansą. Kitą dieną nuvykus į sutartą vietą Vilniuje pardavėjo ji nesulaukė, susisiekti su juo taip pat nepavyko.

Pasak Jurbarko r. policijos komisariato bendruomenės pareigūno Ramūno Budriaus, sukčiai dirba itin kūrybingai, sukčiavimo schemas pritaiko prie aukų amžiaus, socialinės, šeimyninės padėties. „Žmonės nukenčia labai įvairiai. Žinoma, sukčiavimo būdus galima įvardyti, jie žinomi, policija nuolat sukčių schemas viešina. Tačiau nusikaltėliai vis tiek sugeba įgauti pasitikėjimą ir pasiekti savo tikslų“, – sakė R. Budrius.

Pareigūnas tikina, kad kai kurie nusikaltėlių būdai ne tik tuština aukų pinigines, bet gali ir pažeminti bei įskaudinti. Vienas tokių – romantiškų santykių užmezgimas internetu. „Yra ne vienas atvejis, kai žmonės bendrauja internetu, susižavi, ima pasitikėti, nusiunčia savo erotinių nuotraukų. Tuomet sulaukia grasinimų ir šantažo – prašoma pinigų, perrašyti namus, automobilius. Taip pat reikalaujama daugiau erotinių nuotraukų. Dažniausiai tokie nusikaltėliai būna iš Rusijos, panašių šalių. Todėl surasti juos ir patraukti atsakomybėn – labai sudėtinga“, – sakė R. Budrius.

Nusikaltėliai naudojasi ne tik aistra priešingos lyties atstovams, bet ir azartu. Šių sukčiavimų schema irgi gan aiški – paprastai pasiūloma dalyvauti loterijoje. „Dažniausiai žmogus praeina vieną ar kelis etapus, siūlomi prizai didėja, pagauna azartas. Tuomet atsiranda reikalavimas pirkti išankstinio mokėjimo kortelių papildymus ir siųsti kodus. Kaimyniniame Šakių rajone iš vieno paauglio taip buvo išvilioti net 600 eurų. Paprastai tokiais sukčiavimais užsiima įkalinimo įstaigose sėdintys asmenys“, – pasakojo pareigūnas.

Naudojasi įvairiomis situacijomis

Nuo sukčių nukenčia ne tik paaugliai. Nusikaltėliai sezoniškai nusitaiko ir į mokyklą baigusius jaunuolius. Pastarieji stoja į aukštąsias mokyklas, skuba didmiesčiuose ieškoti nuomojamo būsto ir pakliūva į pinkles. Sukčiai porai mėnesių vasarą išsinuomoja butą ir įdeda skelbimą, kuriame būstą jau nuomoja patys. Iki mokslo metų pradžios jie butą išnuomoja dešimčiai ar keliolikai būsimų studentų ir pradingsta. Šiems rugsėjo 1-ąją belieka stovėti prie užrakintų durų ir bandyti prisiskambinti nebeveikiančiu telefono numeriu.

Užstatus pasisavina ir parduodamų daiktų skelbimus internete keliantys asmenys. Čia schema irgi standartinė – įkeliamas skelbimas kad parduodamas traktorius, automobilis ar kitas vertingas daiktas už labai gerą kainą. Susidomėjusių žmonių paprašoma pervesti avansą. Sąskaitoje pinigus išvydęs sukčius nutraukia bet kokius kontaktus.

Apie tokias situacijas „Šviesa“ ne kartą rašė. Tik viena istorija – vyras tikino pamatęs parduodamą traktorių už gerą kainą. Pardavėjas paprašė ne tik pervesti šimtą eurų avanso, bet ir atsiųsti asmens dokumento kopiją. Nieko blogo negalvodamas, vyras taip ir padarė. Tačiau netrukus pasigailėjo: traktoriaus nenusipirko, o pasinaudojus jo asmens duomenimis buvo masiškai pradėta sukčiauti.

„Nusikaltėlis, prašydamas pervesti avansą už esą parduodamas prekes, žmonėms siuntė mano dokumento kopiją. Man pradėjo rašyti ir skambinti, o aš nieko nesupratau iš pradžių. Vėliau kreipiausi į policiją“, – sakė vyras.

R. Budrius pasakoja, kad sukčiai naudoja ir sudėtingesnes schemas, kurios itin apsunkina pastangas susekti nusikaltėlius. „Tarkim, žmogus parduoda gerą telefoną. Su juo susisiekia sukčius ir pasako, kad perves pinigus į sąskaitą, o žmogaus paprašo, kad telefoną išsiųstų. Lygiagrečiai sukčius paskelbia, kad internete už gerą kainą parduoda kažkokį daiktą. Prašo žmonių, kad pervestų užstatą, tačiau ne į jo, o į telefoną parduodančio žmogaus sąskaitą. Šiam žmogui įkrenta pinigai, jis išsiunčia telefoną, kurį sukčius paskui parduoda. Iškart vykdomas dvigubas sukčiavimas“, – sakė R. Budrius.

Kelių lygių schemas naudojantys sukčiai taikosi ir į itin dažnai internetu prekes perkančius žmones. Pirmiausia sukčiai neteisėtai užvaldo nieko neįtariančių asmenų kreditinių kortelių duomenis, kuriuos panaudoja didelės vertės daiktams įsigyti. Tuomet feisbuke platina viliojančius skelbimus siūlydami „eBay“ ir „Paypal“ paskyras turintiems asmenims lengvai užsidirbti. Susidomėjusiųjų yra, prašoma susisiekti.

Pasiūlymo suviliotų asmenų paskyros yra naudojamos parduoti sukčiavimo būdu įgytas didelės vertės prekes. Nieko neįtariančių „pardavėjų“ koordinatorius organizuoja daiktų pristatymą ir paėmimą, pateikia daikto, kurį reikia įkelti į savo paskyros puslapį, nuotraukas ir aprašymą. „Pardavėjai“ gauna dalį pinigų už prekę, o nurodymai, kur siųsti sumos likutį, jiems paprastai teikiami žinute arba telefonu. Kreditinės kortelės savininkas, pamatęs iš jo sąskaitos atliktą operaciją, ją užginčija. „eBay“ ar „Paypal“ atlieka pinigų grąžinimą kreditinės kortelės savininkui ir prekę „pardavęs“ asmuo lieka įsiskolinęs. Be to, pats to nežinodamas, jis dažnai būna pardavęs vogtas prekes.

Dėl tokių sukčiavimų ypač suklusti turėtų lietuvių, latvių ir lenkų bendruomenių nariai, nes dažniausiai panašaus pobūdžio pasiūlymai aptinkami šių bendruomenių „Facebook“ puslapiuose. „Geriausia nusikaltimų, vykdomų elektroninėje erdvėje, prevencija – piliečių sąmoningumas ir gebėjimas atpažinti galimą sukčiavimą, su kuriuo kiekvienas interneto naudotojas gali bet kada susidurti“, – tikino R. Budrius.

Ragina nepasitikėti

Policija pateikia rekomendacijas, kaip įvertinti, ar žmogų bando apgauti sukčius. Pirmiausia reikėtų niekada neprarasti budrumo. Ypač tuomet, kai skambinama iš nepažįstamo numerio. Jei vis tik toks pokalbis užsimezgė, o įtarimų kilo, patariama trumpam skambutį nutraukti ir pasakyti, kad perskambinsite.

Per tą laiką internete galima patikrinti skambinančiojo numerį – bus aišku, ar jis tikrai skambina iš organizacijos, kurios darbuotoju prisistato. Tikrinti informaciją būtina pagal realų skambinančiojo numerį, o ne tai, ką padiktuoja galimi sukčiai.

Tai, kad sukčiai apie jus turi informacijos, nieko nereiškia. Greičiausiai jie ją surinko iš jūsų socialinio tinklo profilio. Pareigūnai įspėja nesidalinti kredito kortelės duomenimis, kodais, slaptažodžiais. Taip pat – kažkam pervedinėti pinigus. Joks bankas to niekada neprašo. Jei manote, kad sulaukėte melagingo skambučio – susisiekite su banku ir policija.

Panašūs principai galioja ir elektroniniams laiškams, trumposioms žinutėms ir kitaip su bankais ir sąskaitomis susijusiai informacijai. Prieš imantis kokių nors veiksmų, svarbiausia atsiminti, kad apie savo prašymus bankas informuoja internetinės bankininkystės paskyroje.

Lukas PILECKAS



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook