Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Šunų nevaldantiems savininkams – tūkstantinės baudos

Šunų nevaldantiems savininkams – tūkstantinės baudos (1)

2014-05-09

L. Pilecko nuotr.

Du policijos ekipažai K. Donelaičio gatvėje Jurbarke gaudė vaikiną apkandžiojusį agresyvų šunį. Nors šuo buvo surastas, o savininkė atlygino 500 Lt žalą nukentėjusiajam – byla keliaus į Administracinę komisiją prie Jurbarko rajono savivaldybės tarybos. Komisija nuspręs, kokia bauda laukia moters už šuns nepriežiūrą, tačiau šįkart suma gali būti tūkstantinė.

Kasmet vis pavojingiau?

Pasak Administracinės komisijos pirmininko Gvido Byčiaus, padėtis su neatsakingais šunų savininkais keičiasi. Iš vienos pusės, pavojų mažėja, nes po truputį mažėja ir incidentų dėl netinkamai prižiūrimų šunų. Tačiau šį G. Byčiaus optimizmą temdo faktas, kad šunys apkandžioja žmones. Dabar savininkus tenka bausti ne už tai, kad lodami jų augintiniai įvaro baimės aplinkiniams, o dėl to, kad sužaloja žmones ar apkandžioja kitus gyvūnus.
Tokia istorija nutiko kovo 10 d. Vidkiemio kaime (Smalininkų sen.). R. D. šuo be antsnukio viešoje vietoje užpuolė moterį. Gyvūnas sudraskė moters šlepetę ir apkandžiojo šunį, kuris nuo žaizdų nugaišo.
Moteris komisijai per posėdį paaiškino, kad vedžiojo savo šunelį ir už tvoros pamatė R. D., kuris mostelėjo ranka jos pusėn. Tuomet ją ir puolė R. D. šuo, nuo kurio nukentėjusioji bandė apsiginti. Sudraskęs šlepetę šuo užpuolė ir mirtinai sužalojo moters augintinį.
„Prieš kelias savaites iki įvykio vedžiojau savo šunelį, kuris lakstydamas lojo. R. D. man pasakė, kad šuo neilgai kiauksės“, – komisijai pasakojo nukentėjusioji.
Moteris taip pat tikino, kad R. D. savo dideliu ir agresyviu šunimi ne pirmą kartą pjudo kitus šunis.
Kadangi R. D. į panašius nemalonumus buvo įsivėlęs dar 2013 m. gruodžio 9 d. ir jam jau skirta tūkstančio litų bauda, komisija neatsakingo šuns savininko nepagailėjo ir šį kartą. Vyras savo piniginę gavo paploninti 1100 Lt.

Beldžiasi į sąžinę

„Gyvūno priežiūra yra kiekvieno žmogaus kultūros reikalas. Visi skirtingai supranta meilę augintiniui. Aš manau, jei žmogus yra kultūringas, myli šunį, tai nesusipratimų pasitaiko retai, kai šuo ištrūksta, pabėga. Bet kai šuo iškeliamas aukščiau už kaimyno ir visuomenės interesus, kyla rimtų problemų“, – neabejoja komisijos pirmininkas.
Pasak G. Byčiaus, komisija visada stengiasi ne nubausti, o paprotinti, paskatinti susitaikyti su nukentėjusiaisiais ir daugiau nebekartoti klaidų. Didžioji dauguma komisijoje priverstų apsilankyti piliečių savo kaltę supranta, tačiau kasmet pasitaiko po du ar tris atvejus, kai gyvūnų savininkai kaltės nepripažįsta ir nesigaili dėl įvykio.
„Esame skyrę ir didelių baudų, ir net konfiskavę šunis. Tačiau konfiskavimas – ilgas procesas, nes reikia pasitelkti ir antstolį, ir policiją. Tokie veiksmai užima laiko. Neseniai buvo atvejis, kai teismas nutarė konfiskuoti šunį, tačiau kol tai buvo padaryta, šuo apkandžiojo dar vieną žmogų. Teko savininką bausti papildomai“, – pasakojo G. Byčius.
Problemą aštrina ir tai, kad žmonės laiko vis daugiau agresyvių ir didelių šunų, kurie netinkamai prižiūrimi, sunkiai suvaldomi. Visuomenės sveikatos centro duomenimis, kasmet į rajono medikus kreipiasi apie šešiasdešimt nuo šunų nukentėjusių piliečių.
„Galbūt kada nors šunų augintojai Jurbarke susivienys į rimtą organizaciją, įsirengs rimtą aikštelę šunims vedžioti. Ir taip aišku, kad daugiabutyje auginant šunį jo vedžioti nėra kur, tik po langais. Žmonės turėtų suprasti ir įvertinti savo galimybes laikyti šunį“, – sakė G. Byčius, įsitikinęs, kad nemalonios, o kartais ir labai skaudžios situacijos iškyla ne dėl gyvūnų, o dėl jų šeimininkų netinkamo požiūrio.

Kaltina vaikus

Komisijos pirmininko žodžius, kad kai kurių šunų savininkai nenoriai pripažįsta savo kaltę, patvirtina ir kovo 11 d. istorija. Tuomet Jurbarke, Vasario 16-osios g., šunį vedžiojusią mažametę puolė palaidas šuo, kurio šeimininko šalia nebuvo. Mergaitė nesunkiai atpažino K. Donelaičio g. gyvenančio A. Ž. šunį.
Į komisijos posėdį atvykti nesiteikęs pilietis A. Ž. pasiaiškino tik pasirašydamas protokolą. Vyras tikino, kad jo mišrūną erzina esą nuolat prie šuns priekabiaujantys vaikai – tada šuo puola ir apkandžioja savo skriaudėjus. Komisija A. Ž. skyrė 500 Lt baudą.

Piktinasi baudomis

Viena iš griežčiausiai su neprižiūrimų šunų problema kovojančių seniūnijų – Girdžiai. Administracinė komisija svarsto itin daug bylų iš šio miestelio ir apylinkių. Už netinkamą šunų priežiūrą Girdžių seniūnas Darius Juodaitis šiemet taip pat jau turi surašęs keletą protokolų.
Valdininkas pripažįsta, kad kova su neatsakingais šunų savininkais sulaukia didelio nepasitenkinimo, tačiau duoda norimų vaisių – padėtis seniūnijoje pagerėjo.
„Kai tik pradėjome daryti tvarką dėl neprižiūrimų šunų, sulaukėme didelio pasipriešinimo. Iš pradžių žmonių nebausdavome, perspėdavome, pakalbėdavome. Baudų sulaukdavo tik tie, kurie neatėjo į protą. Tačiau kitaip elgtis negalima, nes daug šunų lakstydavo palaidi, gąsdindavo žmones, puldinėjo dviratininkus“, – pasakojo D. Juodaitis.
Supratę, kad augintinių krečiamos eibės smarkiai plonina šeimininkų pinigines, girdžiškiai ėmė atsakingiau prižiūrėti šunis. Tačiau problemos visiškai nedingo. Dabar seniūnui daugiau tenka sukti galvą ne dėl žmones puldinėjančių šunų, bet dėl jų šeimininkų nesurenkančių augintinių ekskrementų viešose erdvėse.
D. Juodaičiui pritaria ir Jurbarko seniūnas Romualdas Kuras. Pasak jo, padėtis mieste gerėja, tačiau daugybė jurbarkiečių vis dar pamiršta savo pareigas ir taip kelia pavojų kaimynams.
„Nesurinktos šunų fekalijos – ne didžiausia bėda. Bėda, kai žmonės savo gyvūnų interesus iškelia aukščiau už visuomenės interesus. Nemažai šunų šeimininkų ignoruoja gyvūnų laikymo taisykles ir vietose, kur daugybė žmonių, savo augintinius vedžioja be pavadėlių ir antsnukių. Taip elgtis negalima, už tai bus baudžiama“, – neabejojo D. Kuras.
Seniūnas taip pat perspėja, kad bauda už minėtų taisyklių pažeidimus gali siekti ir porą šimtų litų. Jei šuns šeimininkas dar ir nesurinks augintinio išmatų, aplinkosaugininkai jo piniginę patuštins dar penkiais šimtais litų.

Lukas PILECKAS



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook