Sveiko maisto toli ieškoti nereikia (0)

Trečiadienį pakvietęs žurnalistus į spaudos pusryčius Jurbarko rajono VMVT viršininkas Algirdas Pocius sakė, kad diskutuoti apie maisto saugą verčia gyvenimas.
„Žmonės turi būti ramūs, kad nuo to, ką valgo, nesusirgs jokiomis užkrečiamomis ligomis ar ūmiais žarnyno susirgimais. Galime tik džiaugtis, kad Jurbarko rajone nė karto per mūsų tarnybos gyvavimo laiką nei mokyklose, nei visuomeninio maitinimo įstaigose nėra buvę ligų protrūkių. Tai yra ne tik mūsų darbo rezultatas, bet ir visuomenės nuopelnas - laiku gaudami informaciją, greitai į ją reaguojame ir bendromis jėgomis sugebame suvaldyti padėtį", - tikino A. Pocius.
Apie tai, ką mes valgome, trečiadienį į Jurbarko rajono VMVT atvyko pasikalbėti viešosios įstaigos „Kretingos maistas" vykdančioji direktorė Alisa Norkuvienė bei šios įstaigos Jurbarko skyriaus vadovė Jurgita Briedienė, UAB „Dainiai" mėsos perdirbimo cecho viršininkas Giedrius Jurevičius, UAB „Lukšių pieninė" Jurbarko pieninės gamybos vadovė Jolanta Stapulionienė bei kitų įmonių atstovai.
Pasak A. Pociaus, bendras VMVT strateginis tikslas - įgyvendinant socialiai atsakingą politiką maisto saugos ir kokybės bei gyvūnų sveikatos ir gerovės srityse užtikrinti visuomenės sveikatos ir vartotojų interesų apsaugą. Vadovaudamiesi principu „Prevencija geriau už gydymą" VMVT siekia sumažinti su maistu plintančių pavojingų žmonėms bei gyvūnams susirgimų skaičių. Jurbarko rajono VMVT specialistai gali džiaugtis, kad per pastaruosius dvejus metus nebuvo užfiksuota nė vieno pasiutligės atvejo, stengiamasi apsaugoti nuo trichineliozės naminius gyvūnus. Atsižvelgdami į vis didėjančius vartotojų reikalavimus maisto kokybei, VMVT stiprina įvežamo ir Lietuvoje pagaminto maisto kokybės kontrolę. Itin daug dėmesio, pasak A. Pociaus, yra ir bus skiriama mažų įmonių ir užsienio svečių lankomų vietų maisto tvarkymo kontrolei.
„Bet mums svarbi ne tik maisto sauga ir kokybės kontrolė - siekiame išsaugoti mūsų lietuviško tradicinio maisto skonį ir gamybą, remti kaimo turizmo verslo plėtrą. Ne be reikalo skamba šūkis „Europa su skoniu" - daugelyje šalių jau pamirštas natūralių produktų skonis, todėl grįžtama prie tradicinių patiekalų, jų gamybos būdų, teigiama, kaip tai svarbu saugant kultūros pavaldą ir perduodant tradicijas ateities kartoms", - aiškino A. Pocius.
Pasak Jurbarko rajono VMVT viršininko, visuomenės dėmesys privertė maisto saugos ir kokybės kontrolės specialistus dar atidžiau pažvelgti į maisto papildų ir specialiosios paskirties maisto produktų naudojimą.
„Dabar visi ieško produktų be E, nors daugelis šia raidele pažymėtų medžiagų yra natūralios. Vartotojas visada gali pasirinkti, kokį maistą pirkti - ekologišką ar su maisto priedais. Galiu užtikrinti, kad visi mėsos, pieno, konditerijos gaminiai rajone yra gaminami tik iš lietuviškų žaliavų ir be sveikatai kenkiančių maisto priedų, todėl natūralaus, sveiko ir saugaus maisto tikrai nereikia toli ieškoti", - garantavo Jurbarko rajono VMVT viršininkas A. Pocius.
Ką reiškia „identifikavimas ir atsekamumas maisto grandinėje", labai paprastai paaiškino Jurbarko rajono VMVT vyriausioji veterinarijos gydytoja inspektorė Jolanta Šimkūnienė. „Pirmoji grandis - numerėlis gyvulio ausyje. Nuo to, kaip gyvulys auginamas, kuo jis šeriamas, net kaip jis prižiūrimas, priklauso mūsų maisto kokybė. Jei į tvartą atėjęs samdinys pirmiau užneš kiaulei šake per sprandą, o tik paskui įpils į lovį miltų - gyvulys nuolat patirs stresą, vadinasi, ir jo mėsa nebus sveika", - įsitikinusi J. Šimkūnienė.
Pasak inspektorės, didelių ūkių savininkai reikalavimus žino ir beveik visuomet jų laikosi, tačiau vieną karvutę ar porą kiaulių auginančios močiutės įsitikinusios, kad jei jos nėra ūkininkės, tai gali savo gyvulius kuo nori šerti ir pačios kaip išmano gydyti. Tuo tarpu žmonės yra klaidingai įsitikinę, kad didelių įmonių produkcijoje yra daug chemijos.
Inspektorius Romaldas Urbonas žino, kas vyksta visose 85 mėsos ir pieno produktų supirkimo ir perdirbimo vietose - mėsos cechuose, pieno supirkimo punktuose, todėl užtikrino, kad jei reikėtų, visada galima būtų pagal važtaraščius atsekti, iš kur ir kieno parduotos žaliavos buvo pagamintas produktas.
Didžiausia problema rajone - piene randamos inhibitorinės medžiagos. Nors pieno kokybės reikalavimų nesilaikantys ūkininkai ir pieno supirkėjai griežtai baudžiami, o pienas nuo karvės pamelžimo iki produkto išleidimo į rinką ištiriamas mažiausiai 3-4 kartus, Jurbarkas vis dar minimas kaip rajonas, kur pienas labai dažnai būna užterštas inhibitorinėmis medžiagomis - įvairiais chemikalais, antibiotikais. Kiek produktai, pagaminti iš tokio pieno, „nuodingi", vaizdžiai paaiškino Jurbarko rajono VMVT vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius Mindaugas Tamošaitis. Pasak jo, pieno tyrimo testai tokie jautrūs, kad 100 tonų pieno gali rasti 1 mikrogramą tetraciklino. ES leidžiama tetraciklino norma - 100 mikrogramų kilograme.
„Jei kilograme sūrio yra 16 mikrogramų tetraciklino, reikia suvalgyti 6250 kg sūrio, kad antibiotiko stiprumas atitiktų vieną tabletę - tiek sūrio statistinis lietuvis suvalgyti galėtų tik per 492 metus", - tikino M. Tamošaitis. Triukšmas, pasak inspektoriaus, kyla tik dėl to, kad lietuviškus produktus eksportuojant į Rusiją reikalaujama, jog piene visiškai nebūtų antibiotikų liekanų.
Prie kavos puodelio susėdę maisto produktus gaminančių įmonių atstovai teigė, jog yra patenkinti lietuviškų žaliavų kokybe.
„Tam skiriame labai didelį dėmesį, nes maitiname vaikus",- tikino VšĮ „Kretingos maistas" vykdančioji direktorė A. Norkuvienė. Ji informavo, kad šiemet įmonėje įkurtas kokybės valdymo skyrius, jo darbuotojos važinėja po mokyklas ir atlieka netikėtus maisto kokybės patikrinimus, planuojama net įvesti nemokamą kokybės telefoną. Nuo rudens įmonė Visuomenės sveikatos centre ketina tvirtinti ne tik nemokamų pietų valgiaraščius, bet ir mokyklų valgyklų meniu, kuriuose bus įtraukta daugiau ekologiškų bei virškinimą tausojančių patiekalų.
Nors būtent mėsos produktų gamybai naudojama daugiausia maisto priedų, UAB „Dainiai" mėsos perdirbimo cecho viršininkas G. Jurevičius paneigė, kad visi jie kenkia sveikatai. „Druska, cukrus, net deguonis produktų etiketėse žymimi E raidėmis, bet nuo jų dar niekas nėra susirgęs",- sakė cecho vadovas. Daugiausia, pasak G. Jurevičiaus, maisto priedų yra pigiuose, prastos kokybės gaminiuose, kur reikia „surišti" vandenį, riebalus ir įvairius skonį bei spalvą produktui suteikiančius mišinius. Tokių antros rūšies produktų „Dainiai" negamina, o prieskonių mišinius, kurie dar visai neseniai buvo labai madingi, jau pakeitė į atskirus komponentus - druską, cukrų, pipirus, žoleles.
Bene išdidžiausiai apie savo įmonės gaminamą produkciją galėjo pasakoti Jurbarko pieninės gamybos vadovė J. Stapulionienė, nes šioje pieninėje gaminamų natūralių pieno produktų linija - pienas, kefyras, 15 ir 30 proc. grietinė, liesa ir 9 proc. riebumo varškė bei sūreliai žymimi „Senolių" ženklu.
„Gaminame ir pigius „Tavo" pieno produktus su augaliniais riebalais, bet garantuojame, kad visi jie atitinka reikalavimus ir yra patikrinti mikrobiologiškai",- sakė J. Stapulionienė, pakvietusi ketvirtadienį apsilankyti Jurbarko pieninėje.
Tačiau prieš tai Jurbarko rajono VMVT darbuotojai žurnalistams surengė ekskursiją į vieną iš šiuolaikiškiausių pieno ūkių - pas Vidutį ir Ramutę Razmus, laikančius bene 200 pieninių karvių bandą. Per laktaciją kiekviena karvė vidutiniškai duoda po 7,2 t pieno, o iš šiame ūkyje esančių rekordininkių primelžiama net po 10-12 t pieno.
Šiame ūkyje įrengta kompiuterizuota melžimo aikštelė, iš melžimo įrenginių pienas patenka tiesiai į šaldytuvą, kuriame per 2 val. atšaldomas iki 4 laipsnių. Viską, kas vyksta melžimo aikštelėje, fermoje, pieno šaldymo patalpoje, stebi vaizdo kameros, todėl savininkai gali kontroliuoti kiekvieną darbuotoją.
„Daugiausia dėmesio skiriame gyvulių sveikatai. Šiemet karvės dar nesirgo, tačiau kaskart, kai reikia gydyti spenius ar patinsta tešmuo, atidžiai renkamės vaistus, stebime, kad į bendras talpas nepatektų trūkstančių karvių pienas. Tokie gyvuliai specialiai pažymimi ir atskiriami nuo bandos",- pasakojo R. Razmienė.
Kaskart, kai pienovežis atvyksta į ūkį, pirmiausia patikrinama, ar parduodamame piene nėra inhibitorių. Kiekvieną savaitę atestuotoje pieno tyrimų laboratorijoje atliekami ir pieno sudėties tyrimai. Ūkio savininkai jų rezultatus pasitikrina internetu.
Tik sveikų karvių aukščiausios kokybės pieno reikalauja ir Jurbarko pieninės vadovai. Produktų kokybe ir sauga čia pradedama rūpintis vos tik pienovežis su žaliavomis įvažiuoja į įmonės kiemą. Kol pienovežis nenuplaunamas, vairuotojas iš automobilio neišlipa ir pieno mėginių tyrimui neima. Atestuotoje Jurbarko pieninės labaratorijoje ištiriami iš kiekvienos pienovežio sekcijos paimti pieno mėginiai - pirmiausia tikrinama, ar nėra cheminių medžiagų likučių, šiuolaikiški, tokie pat kaip nacionalinėje laboratorijoje, analizatoriai nustato pieno sudėtį, rūgštingumą, užšalimo tašką. Tik tuomet, kai atlikti visi laboratoriniai tyrimai, leidžiama pieną išpilti į įmonės talpas.
Tokią precizišką pieno žaliavos kontrolę ypač gerai įvertino pernai įmonėje apsilankę Rusijos Federacijos veterinarijos inspektoriai. Tačiau Jurbarko pieninėje tiriamos ne tik žaliavos. Laboratorijoje patikrinami visi fasuoti paruošti gaminiai. Iš kiekvienos partijos gaminių atrenkami pavyzdžiai, kurie įmonėje saugomi tol, kol baigiasi šios partijos produktų galiojimo laikas - tuomet dar kartą ištiriami mikrobiologinėje laboratorijoje, kad pieno perdirbėjai įsitikintų, jog produktas buvo tinkamas naudoti visą galiojimo laiką.
„Mums tai labai svarbu, nes kurdami pieninę, supratome, jog su savo produktais pateikkti į rinką galėsime tik maksimalų dėmesį skirdami jų kokybei",- sakė UAB „Lukšių pieninė" direktorius Genadijus Butkus.
Jurbarko pieninės vadovų pastangas įvertino konkurso „Lietuvos metų gaminys 2009" ekspertų komisija - 30 proc. riebumo „Senolių" grietinei skyrė aukso medalį. Jurbarke gaminami natūralūs „Senolių" pieno produktai šiuo metu yra pristatomi Šanchajuje, Kinijoje, vykstančioje pasaulinėje parodoje EXPO 2010. Palaikyti tokias įmones, pirkti Jurbarke pagamintą produkciją turėtų būti kiekvieno jurbarkiečio garbės reikalas.
Daiva BARTKIENĖ