Švenčių laukimas su gera nuotaika ir prasmingais renginiais

Švenčių laukimas su gera nuotaika ir prasmingais renginiais (0)

2019-12-22

Švenčių laukimu gyvenantys jurbarkiečiai jų laukia smagiai, prasmingai ir išradingai. Tuo rūpinasi kultūros darbuotojai, bendruomenių aktyvistai. Viena po kitos įžiebiamos eglutės, ramiam pasibuvimui kviečia adventiniai vakarai, šurmuliuoja linksmi spektakliai, mugės ir edukacijos. Gruodis tiesia žaismingą taką atskubančioms Kalėdoms.

Namams papuošti

Kasmet prieš didžiąsias metų šventes seminarai ir edukacijos rengiami Jurbarko kultūros centre. Įvairių darbelių, papuošimų iš natūralių gamtinių medžiagų pasigaminti moko etnokultūros puoselėtoja, folkloro grupių „Imsrė“ ir „Imsriukas“ meno vadovė Birutė Bartkutė. „Tai mūsų tradicija. Kviečiame jurbarkiečius išmokti įvairių technikų prieš Velykas, užgavėnes ir, žinoma, Kalėdas. Kad šventės būtų kitokios“, – sako tautodailininkė.

Gruodžio 5-6 d. vykusiuose seminaruose „Sukurk Kalėdas savo rankomis“ kūrybos paslapčių mokėsi didelis būrys jaunųjų jurbarkiečių. Vyresnieji išbandė jėgas rišant sodus, gaminant papuošimus iš šiaudelių, o mažųjų rankoms pakluso įvairūs augalai iš miško, samanos. „Šakelės, lapeliai, bruknių stiebeliai, samanos, pušies šakelė – viskas tinka. Ir padaryti gali įvairius simbolius – saulutę, mėnulį, širdelę, žvaigždutę, rutuliuką“, – sako B. Bartkutė.

Pasimokyti įdomių rankdarbių į kultūros centrą atkeliavo dvi Naujamiesčio progimnazijos antrokų klasės. „Ieškojau, ką įdomaus vaikams pasiūlyti prieš šventes ir atradau šią edukaciją. Birutė mus mielai pasikvietė. Vaikai labai mėgsta įvairius darbelius, visi norėjo čia ateiti“, – patikino antrokų mokytoja Loreta Undraitienė. Į kultūros centrą susiruošė beveik visa klasė, kurioje mokosi 25 vaikai, nors užsiėmimas vyko jau po pamokų. „Labai įdomu ir smagu. Nesunku žaisliukus gaminti ir namuose pabandysime“, – žadėjo prie vieno stalo įsitaisiusi „vyriška“ kompanija – Domas, Kristupas, Mantas, Benas ir Martynas.

Mokytojams į pagalbą atskubėjusi Kotrynos mama Gintautė Mitalienė pati susidomėjo darbeliais. „Smagu su vaikais užsiimti rankdarbiais. Su vyresniojo sūnaus klase daug kur dalyvaudavau, o tokioje edukacijoje – pirmą kartą“, – pasakojo vielutėmis šakeles vaikams padėdama sukti G. Mitalienė. Ji mielai su šeima prisirinktų gamtinių medžiagų, tik kažkaip vaikštant miške visa tai pasimiršta. „Mes eglutę puošiame tradiciškai, kaip mus tėvai mokė, Kūčių dieną. Dažniausiai pirktais žaisliukais, bet pernai ėmiau visus žaisliukus ir numezgiau. Buvo kitokia eglutė“, – šypsosi Kotrynos mama, o pati Kotryna patikina, kad užsiimti rankdarbiais – smagu.

Primena tradicijas

Pasak B. Bartkutės, papuošimai iš samanų ir šakelių neturi gilių tradicijų, tačiau jais galima labai puikiai papuošti namus, šventinį stalą. „Lietuviai žaisliukus eglutei gamindavo daugiau iš šiaudelių, nors pirmiausia darbeliai iš jų buvo skirti Velykoms. Tačiau laikai keičiasi, atsiranda naujos tendencijos, o tokius papuošimus iš gamtinių medžiagų gali gaminti visa šeima. O prieš gaminant ir po mišką pasivaikščioti, pabendrauti“, – šventes leisti jaukiame šeimos rate ragina tautodailininkė, o papuošimų gamybos pamokas dar palydi ir adventinėmis dainomis.

B. Bartkutės vedamas adventinis rytmetys gruodžio 11 d. įvyko Jurbarko viešojoje bibliotekoje. Jurbarko kultūros centro folkloro grupė „Imsriukai“ atliko programą „Sodai, sodai, leliumoj“, kurioje dalyvavo ir Jurbarko Vytauto Didžiojo progimnazijos pradinių klasių mokiniai. Renginio dalyviai dainavo advento dainas, ėjo ratelius, minė mįsles. „Imsriukų“ vadovė Birutė Bartkutė papasakojo apie advento tradicijas, o už parodytas žinias apie senolių papročius mokiniai buvo apdovanoti skaniomis dovanėlėmis.

Knygų Kalėdos

Gruodžio 12 d. Jurbarko r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo duotas startas Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotai akcijai „Knygų Kalėdos“. Šventinę nuotaiką kūrė meduolinių namelių miestelio atidarymas ir amatininkų mugė, o kiekvienas užsukęs į biblioteką galėjo nusifotografuoti žiemiškas šventes pranašaujančioje fotozonoje, kurią įrengė floristė Rūta Butkienė ir dekoratorė Justė Rudzevičienė. 

„Knygų Kalėdų“ akcija vyksta jau devintąjį kartą. Gyventojus kviečiama dovanoti bibliotekoms naujas knygas. „Šiemet „Knygų Kalėdas“ kūrėme jaukias ir šiltas. Dieną pradėjome susirinkimu, kuriame apžvelgėme nuveiktus darbus, planavome ateinančių metų veiklas. Nuo ryto jau galima palikti knygas tam skirtoje dėžėje. Šiemet pagal skaitytojų poreikius paruošėme bibliotekoms reikalingų knygų suaugusiesiems ir vaikams sąrašus ir prašome dovanojančiuosius knygas į juos atsižvelgti“, – sakė bibliotekos direktorė Rasida Kalinauskienė.

Simboliškai tą pačią dieną Jurbarko viešojoje bibliotekoje viešėjo fondo „Švieskime vaikus“ direktorė Vaida Mandrijauskaitė ir aštuoniolikai rajono bibliotekų atvežė knygų rinkinius, kurie jau kitą dieną pasiekė skaitytojus.

Į bibliotekoje vykusią tradicinę prieškalėdinę mugę prekiauti susirinko apie 20 amatininkų ir rankdarbiais užsiimančių jurbarkiečių.

„Kasmet norime sumanyti kažką naujo ir manėme šiemet mugės nerengti, bet žmonės apie ją jau pradėjo klausinėti rudenį. Todėl nusprendėme mugę surengti, o prekiautojų už prekybos vietą prašėme padovanoti po knygą iš sąrašo“, – sako išradingam bibliotekos kolektyvui vadovaujanti R. Kalinauskienė.

Mugės lankytojai noriai pirko kalėdinėms dovanėlėms skirtus papuošalus, interjero detales, žaislus, gardumynus, žaisliukus eglutėms, mezginius ir siuvinius, muilus ir kitas gėrybes.

Kvepėjo meduoliais

Pagrindine bibliotekos puošmena šiemet tapo kvepiantis meduolinių namelių miestelis. „Kvietėme namelius kepti visus, bet aktyviausios buvo mūsų bibliotekininkės bei ištikimi skaitytojai. Miestelyje įsikūrė 16 namelių. Visą dieną bibliotekos lankytojai galėjo balsuoti už labiasiai jiems patikusį namelį, o dovanėles įteiksime visiems jų kepėjams“, – sakė R. Kalinauskienė.

Įspūdingiausiai atrodė ir daugiausia bibliotekos lankytojų simpatijų sulaukė Rimos Balčiūnienės sulipdytas Nacionalinės Mažvydo bibliotekos pastatas. „Šiemet ši biblioteka švenčia 100 metų. Tai mūsų bibliotekos dovana, kuri mėnesio pabaigoje pasieks Vilnių ir bus perduota Nacionalinės Mažvydo bibliotekos kolektyvui“, – sakė R. Kalinauskienė.

R. Balčiūnienė šį meduolinį pastatą lipdė keturis vakarus. „Idėja buvo bibliotekininkių, o aš tik įgyvendinau. Namelio dalis kepiau pati ir lipinau“, – sakė daugiausia simpatijų sulaukusio meduolinuko kūrėja. Grožėtis savo kūriniu ir džiaugtis ji neturėjo kada – bibliotekoje vaikus sausainius dekoruoti mokė. Prie stalo vos tilpo vaikai, norintys papuošti sausainius. Jų prikepė pati edukacijos vedėja ir bibliotekininkės. „Glajų taip pat pati dariau. Namelių čia nestatysime, nes tam reikia daug laiko ir kantrybės, o sausainius dekoruoti vaikams sekasi puikiai“, – sakė R. Balčiūnienė. Prie stalo įsitaisė ir trys Rimos anūkės, sausainius dekoruojančios su močiute ir namuose.

R. Balčiūnienė meduoliniais nameliais susidomėjo vos prieš porą metų – padėjo draugei sulipinti bažnyčią. „Pernai visai nedariau namelių, o šiemet vėl pabandžiau. Nesu profesionalė“, – juokėsi Antano Sodeikos meno mokykloje kanklių mokytoja dirbanti moteris.

30 balsų gavo ir antrąją vietą užėmė Birutės Palaitytės-Grabienės meduolinis namelis, o trečią – Kristinos Biliutavičienės iš Tamošių kūrinys. Parodai namelius iškepė ir Irma Klemauskienė, Alma Pakutinskaitė, Danutė Sabienė, Judita Valiukonienė, Virginija Gaidamavičienė, Valė Švėgždienė, Rūta Balčiūnaitė, Laima Pernarauskienė, eksponuojami ir Antano Sodeikos meno mokyklos, Panemunės pilies, Pilies I kaimo ir Šimkaičių bibliotekos, o jurbarkietė Algidija Žičkaitė iškepė Jurbarko viešosios bibliotekos pastato kopiją.

Senosios giesmės  

Ypatingą reginį jurbarkiečiams parengė Vinco Grybo memorialinis muziejus ir Jurbarko evangelikų liuteronų bendruomenė. Gruodžio 12-osios vakarą muziejus sunkiai talpino jurbarkiečius, atėjusius paklausyti advento ir Kalėdų giesmių, atliekamų kamerinio choro „Brevis“ solistų ir tarptautinio ansamblio „Morgaine“ muzikantų.

Koncertinė įstaiga „Banchetto musicale“ parengė projektą, koncertinėje programoje „Bernelis gime Bethlehem“ pristatantį XVI – XVII a. Prūsijoje ir Mažojoje Lietuvoje skambėjusias advento ir Kalėdų giesmes. Koncerto partneriai ir rėmėjai – Lietuvos evangelikų liuteronų bažnytinės muzikos sandrauga ir Jurbarko evangelikų liuteronų diakonija „Jurbarko sandora“. Su senosios muzikos ansamblio įkūrėja, klavesinininke Alina Rotaru ir jos vyru, projekto sumanytoju ir programos kūrėju, violančelininku Dariumi Stabinsku jurbarkiečius sieja sena draugystė ir ne vienas kartu įgyvendintas projektas.

Koncerte buvo atliktos šešios giesmės, kurios skambėjo dar Martyno Liuterio laikais Vokietijoje. Šis dvasininkas suformavo naujosios bažnyčios giesmių repertuarą iš bendrojo lotyniškųjų giesmių lobyno, kai kurias giesmes parašė pats. Mažojoje Lietuvoje dirbę Lietuvos šviesuoliai – Martynas Mažvydas, Baltramiejus Vilentas, Jonas Bretkūnas, Lozorius Zengštokas, Danielius Kleinas vertė vokiškuosius giesmynus į lietuvių kalbą. „Giesmės harmonizuotos didžiųjų vokiečių kompozitorių. Koncerte galite girdėti, kaip giesmės evoliucionavo nuo XVI a. pradžios iki XVII a. pabaigos ir išgirsti senosios lietuvių kalbos ypatybes“, – programą pristatė D. Stabinskas.

Ansamblyje „Morgaine“ muzikantai groja išilginėmis fleitomis, viola da gamba, teorba ir klavesinu. Prieš koncertą muziejuje muzikantai surengė susitikimą ir instrumentus pristatė Naujamiesčio progimnazijos moksleiviams.

Vilnonė prakartėlė

Paskutinę šiais metais dovaną jurbarkiečiams parengė ir 20-metį šiemet mininti muziejaus suaugusiųjų dailės studija. Pavasarį, Didįjį šeštadienį atidariusios vilnonių lietuviškų šventųjų skulptūrų parodą, Kalėdoms studijos lankytojos sukūrė vilnonę prakartėlę. „Jei šiandien jūs girdėjote labai seną ir mūsų ausims neįprastą XVI-XVII a. muziką, tai prakartėlė – mums labai sava ir įprasta, nors atsirado dar anksčiau, XIII a.“, – su prakartėlės istorija supažindino muziejaus vedėja, menininkė Rasa Grybaitė.

Pirmosios prakartėlės sumanytojas – šventasis Pranciškus Asyžietis 1223 m. ją įrengė Grečo mieste, Italijoje. Pirmojoje prakartėlėje buvo tik tuščios ėdžios bei gyvi jautis ir asilas. „Ir labai daug tikėjimo ir mistikos, kad tose ėdžiose gims kūdikis. Prakartėlės tapo tradicija, jos vis pildėsi, dabar net Gineso rekordų knygoje yra įtrauktos prakartėlės, kurias sudaro keli šimtai figūrų, o Prancūzijoje, Provance, gaminamos molinės mažos prakartėlės paplito po visą pasaulį“, – sakė R. Grybaitė. Ji priminė ir liuteronų Kalėdų simbolį – eglutę, kuri taip pat tapo įprastu šios šventės atributu. „Dabar labai gražiai šalia viena kitos stovi eglutė ir prakartėlė – dviejų kažkada priešiškų konfesijų simboliai“, – pasidžiaugė R. Grybaitė.

Vilnonės prakartėlės veikėjus – Mariją, Juozapą, kūdikėlį, tris išminčius, piemenėlius, jautį, avinėlius, kupranugarį, asilą, angelus ir vaikams palinksminti skirtus šuniukus, kates ir net kitų metų simbolį – žiurkę nuvėlę suaugusiųjų dailės studijos vadovės R. Grybaitė ir Gabija Viduolytė bei lankytojos Daina Tolpežnikienė, Ramutė Bakanienė, Romarika Pikelienė, Onutė Siaurusaitienė, Irmina Masiokaitė-Ambrazevičienė, Romutė Gervylienė, Birutė Mockienė, Laima Mickūnienė, Daiva Mockienė, Odeta Kniečiūnienė, Alma Budrytė-Busch, Vilija Dovidaitienė, Diana Griškuvienė ir Jolanta Tamošaitienė.

Jūratė STANAITIENĖ



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook