Teroro aktą Vilniuje ruošęs jurbarkietis teisme prisipažino: s...

Teroro aktą Vilniuje ruošęs jurbarkietis teisme prisipažino: sprogimo laukė bendrabučio kambaryje (3)

2020-08-31

R. Danisevičiaus/lrytas.lt nuotr.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį pradėjo nagrinėti bylą dėl pasikėsinimo įvykdyti teroro aktą Vilniuje.

Nacistinėmis idėjomis žavėjęsis ir Vilniuje teroro aktą bandęs surengti 21 metų Gediminas Beržinskas yra studijavęs Lietuvos karo akademijoje, dirbęs kariniame dalinyje, tačiau savo sumanymą susprogdinti kokį nors sostinės pastatą pabandė įgyvendinti studijuodamas Vilniaus kolegijoje.

G.Beržinskas visiškai pripažino savo kaltę ir teigė, jog sukelti sprogimą siekė norėdamas įrodyti savo tiesas.

„Mano tikslas – kenkti visai infrastruktūrai ir daryti valstybei finansinę žalą“, – ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams teigė jaunuolis.

G.Beržinskui visiškai pripažinus savo kaltę, neįprastą bylą Vilniaus apygardos teismas nagrinėja sutrumpinta tvarka.

Prokuroro Šarūno Astrausko teigimu, savadarbį sprogmenį G.Beržinskas nuo 2019 metų rugsėjo gamino savo kambaryje, Verkių gatvėje esančiame bendrabutyje.

Bendrabutyje jis apsigyveno 2019 metų rugpjūtį, likus kelioms dienoms iki mokslo metų pradžios. Jaunuolis iš Jurbarko tėvo automobiliu į bendrabutį atsivežė ir sprogmenims reikalingų medžiagų – amonio nitrato, dyzelino, sprogimą inicijuojančios cheminės medžiagos.

Šias medžiagas bei jau pagamintą sprogmenį studentas laikė bendrabučio kambario spintoje.

Jaunuolis teigė, jog jo kambario draugai nelabai suprato, kas guli spintoje, ir tuo visiškai nesidomėjo.

Sprogmenį ir laikrodinį mechanizmą jis gamindavo savaitgaliais, kai kambario draugai išvykdavo namo.

Įgyvendinti savo sumanymą – susprogdinti verslo centrą „Technopolis“ jis taip pat ryžosi savaitgalį, bet bandymas buvo nesėkmingas.

Sprogdintojas įjungė laikrodinį mechanizmą, tačiau sprogmuo nesprogo. Manoma, jog tvirtinant laikrodinį mechanizmą, pajudėjo ir nesusijungė laidai.

Studento pagaminta bomba turėjo sprogti po valandos. Jis per tą laiką grįžo į bendrabutį ir laukė, kol driokstelės sprogimas, tačiau buvo visiškai tylu.

„Dar valandą galvojau, gal nueiti pažiūrėti, kodėl jis nesprogo, bet nusprendžiau neiti – bijojau būti sulaikytas arba susiprogdinti pats“, – pasakojo G.Beržinskas.

Apie neįvykusį sprogimą jis nieko neišgirdo ir žiūrėdamas televizijos žinias, tačiau kitą dieną apie rastą bombą parašė naujienų portalai.

Surinkęs visus straipsnius ir nuotraukas G.Beržinskas sukūrė vaizdo klipą ir paskelbė jį interneto tinklapyje, kuriame lankosi tik registruoti, fašizmo idėjomis besidomintys asmenys.

Per vieną apklausų G.Beržinskas nusivylęs pasakojo, kad jo paskelbta žinia apie sprogmenį daug dėmesio nesulaukė.

G.Beržinskas buvo sulaikytas po dešimties dienų. Per kratas jo kambaryje pareigūnai surado ne tik įvairių cheminių medžiagų, bet ir dujinį pistoletą. Jaunuolis teigė jį dar 2016 metais nusipirkęs už 30 eurų ir kartais pašaudydavęs miškuose.

Be to, jo kambaryje buvo rasta daug knygų apie fašizmą, nacionalizmą ir pagonybę.

Tą pačią dieną krata buvo atlikta ir jo tėvų namuose Jurbarke. Ūkiniame pastate pareigūnai surado savadarbį, šaudymui tinkamą šautuvą.

G.Beržinskas teigė jį už 60 eurų nusipirkęs panašiu metu kaip ir pistoletą.

Jis pasakojo nacistinėmis ir fašistinėmis idėjomis pradėjęs domėtis maždaug nuo 13 metų. Netrukus jį sudomino sprogmenys ir pirotechnika, jais domėjosi ir dar vienas bendraamžis berniukas.

Savadarbius sprogmenis jie išbandydavo netoli Jurbarko esančiuose miškuose.

Dar mokydamasis mokykloje G.Beržinskas lankėsi interneto svetainėse, kur panašių pažiūrų žmonės diskutuodavo apie politiką, knygas, sprogmenis.

Baigęs gimnaziją, G.Beržinskas įstojo į Lietuvos karo akademiją.

„Stodamas į karo akademiją tikėjausi rasti mani idėjoms pritariančių draugų, bet neradau, nepritapau prie kurso draugų“, – pasakojo studentas.

Metęs šias studijas, 2018-ųjų liepą jis vėl grįžo gyventi į Jurbarką ir įsidarbino Kęstučio batalione, įsikūrusiame netoli Sakalinės kaimo. Nors jaunuolis išmoko vairuoti šarvuotį, šis darbas jo vistiek nežavėjo.

 „Buvau piktas ant visų, taip pat ir ant savęs, kad mano toks gyvenimas“, – per vieną apklausų pasakojo jaunuolis.

Kitais metais jis įstojo į Vilniaus kolegiją mokytis programavimo, bet galvoje vis kirbėjo mintis, kad reikėtų susprogdinti kokį nors pastatą arba įstaigą Vilniuje.

G.Beržinsko teigimu, verslo centrą „Technopolis“ jis pasirinko atsitiktinai – jis buvo netoli bendrabučio, be to, jame buvo įsikūrusios kelios finansų įstaigos – „Swedbank“ ir „Western Union“.

Per vieną apklausų jaunuolis prasitarė iš pradžių svarstęs susprogdinti Užsienio reikalų ministeriją, bet nusprendė, kad ji – per daug atviroje vietoje ir per daug gerai saugoma.

G.Beržinskas šioje byloje kaltinamas pernai spalio 6 dieną prie pastato Vilniuje J.Balčikonio gatvėje, kur įsikūrusi tarptautinė bendrovė „Western Union“, sienos palikęs savadarbį sprogmenį bei juodos spalvos dažais ant pastato sienos išpurškęs užrašus „FK DIVISION“, „SIEGE“ ir svastikos ženklą.
Jis buvo sulaikytas spalio 15 dieną per specialią operaciją, kurioje dalyvavo „Aro“ pareigūnai.

Jo namuose rasta bei iš neteisėtos apyvartos išimta jau paruošta sprogdinti didelės galios sprogstamoji medžiaga ir cheminės medžiagos, iš kurių galima pagaminti savadarbį didelės sprogstamosios galios mechanizmą.

Teisėsaugos duomenimis, vaikinas save priskiria ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistų „Feuerkrieg Division“ grupuotei.

Prokuroras Š.Astrauskas atkreipė dėmesį, jog teismo nagrinėjama byla – nesudėtinga, bet pirmoji tokia Lietuvos istorijoje.

Prokuroro teigimu, jei pareigūnai nebūtų jo sulaikę, jis galėjo pagaminti kitą sprogmenį ir susprogdinti jį viešoje vietoje.

Pirmą kartą teisiamam ir savo kaltę visiškai pripažįstančiam G.Beržinskui prokuroras siūlė skirti laisvės atėmimą šešeriems metams.

Dėl sutrumpinto teismo proceso bausmė mažinama, todėl jam siūloma skirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
Milda Kuizinaitė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook