Balsavimas

Ar Jurbarkui reikia baseino, kuriame vaikai būtų mokomi plaukti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Tymai kelia nerimą ir jurbarkiečiams

Tymai kelia nerimą ir jurbarkiečiams (0)

2019-04-14

Pasak Aurelijos Valiokienės, kiekvienu tymų atveju tiriama susirgusiojo aplinka, nustatomi artimą sąlytį turėję asmenys, kurie esant būtinybei siunčiami skiepytis. J. Stanaitienės nuotr.

Lietuvoje sparčiai plintant susirgimams tymais, ietis kryžiuojant skiepų šalininkams ir priešininkams, gyventojai vis labiau nerimauja dėl savo ir vaikų sveikatos. Tą pajuto ir Jurbarko medikai – į juos dėl informacijos apie tymus kreipiasi vis daugiau žmonių, o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojai tiria pirmus tymų atvejus rajone.

Delsti negalima

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Tauragės departamento Jurbarko skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Valiokienė varto seniai stalčiuje užmirštą tymų registracijos žurnalą. Jame užregistruoti tymų atvejai rajone nuo 1984 m. Kasmet būdavo užfiksuojama po kelis susirgimus tymais, paskutinis įrašas – 1993 m., kai tymais susirgo 5 gyventojai.

„Šiemet vėl teks pradėti registraciją. Kol kas turime vieną patvirtintą tymų atvejį ir vieną įtariamą. Laukiame laboratorinio patvirtinimo“, – antradienį „Šviesai“ sakė specialistė. Ketvirtadienį buvo gautas atsakymas ir dėl antrojo ligonio – jis serga tymais.

Kovo pradžioje tymais susirgo iš kelionės po Europą grįžęs 22 metų vaikinas. Pagal turimus duomenis, jis septynerių metų buvo skiepytas viena vakcinos nuo tymų doze. „Imunitetas buvo nepakankamas, todėl vaikinas susirgo. Ligos eiga nebuvo sudėtinga“, – sako A. Valiokienė.

Patvirtinus tymų diagnozę Visuomenės sveikatos centro specialistai privalo išsiaiškinti sergančiojo kontaktus ir esant reikalui turinčius riziką užsikrėsti šia liga žmones nukreipti skiepytis. Pirmuoju atveju ligonio artimieji nuo tymų buvo skiepyti.

Antruoju atveju Jurbarko rajone registruotam ir čia pas medikus prisirašiusiam, bet Kaune gyvenančiam ir dirbančiam trisdešimtmečiui pirminės apžiūros metu tymus diagnozavo Kauno medikai. „Jurbarko r. gyvena jo tėvai, vyriškiui reikėjo nedarbingumo pažymėjimo, tad jis grįžo čia. Šis žmogus, puikiai suvokdamas, kad gali užkrėsti kitus, ėmėsi atsargumo priemonių – važiuodamas viešuoju transportu dėvėjo medicininę kaukę, nevyko į ligoninę. Žinoma, geriausiai, kai toks asmuo iš viso vengia išeiti iš namų, tačiau kai nėra kitos išeities, kaukės yra apsisaugojimo priemonė“, – paaiškina A. Valiokienė.

Pasak specialistės, laboratorijoje tymų diagnozę patvirtina per kelias dienas, tačiau esant pirminei diagnozei būtina nustatyti artimai bendravusius žmones. Šiuo atveju vyriškio tėvai – vyresnio amžiaus ir greičiausiai nuo tymų skiepyti nebuvo, todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai nusprendė, kad juos būtina paskiepyti valstybės lėšomis. „Nustačius artimą sąlytį, delsti negalima. Vakcinuoti reikia per 72 val. nuo kontakto su sergančiuoju, todėl negalima laukti, kol tymų diagnozė bus patvirtinta laboratorijoje“, – įsitikinusi A. Valiokienė. Todėl galimai sergančiojo tymais tėvams buvo išrašytas siuntimas nemokamiems skiepams.

Bijoma komplikacijų

Tymai – ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu, žmogus tampa labai jautrus šviesai. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų.

Tymų virusai yra ypač lakūs – jie plinta oro srautais pastatuose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, didelė tikimybė užsikrėsti parduotuvėse, viešajame transporte. Virusas labai jautrus ultravioletinei radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža.

Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Ligos inkubacinis laikotarpis gali siekti iki 21 dienos. Dažniausiai tymai pradžioje pasireiškia karščiavimu, vėliau – konjunktyvitu, sloga, kosuliu. Bėrimas be niežulio paprastai pasireiškia 3-7 ligos dieną. Pirmiausia išberiama ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas, pėdas.

Asmuo gali išskirti infekciją vidutiniškai 4 d. iki išberiant ir 4 d. po bėrimo pasirodymo. Vienas tymais sergantis asmuo gali užkrėsti iki 18 žmonių.

Sergant tymais dažnai prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, pakenkiamos gerklos, rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių uždegimas, laringitas, viduriavimas, encefalitas. Pasak A. Valiokienės, tymai ir yra pavojingi dėl jų sukeliamų komplikacijų.

Vaistų nuo tymų nėra. Susirgusysis gydomas simptomiškai ir stebima, kad nekiltų komplikacijų. Vienintelis būdas valdyti tymus – skiepai.

Trūksta atsakomybės

Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos. Pasak A. Valiokienės, iki šiol tymai buvo valdomi, nes skiepijimo apimtys nuo tymų siekdavo 95 proc. „Jurbarko rajone vakcinacijos nuo tymų aprėptys siekdavo 95-98 proc. Vėliau situacija ėmė prastėti, ir dabar tarp 2 metų vaikų, kurie pirmąja vakcina nuo tymų skiepijami 15-16 mėn. amžiaus, vakcinacijos aprėptis yra tik 90 proc. Kol kas iš antrą skiepą gavusių septynmečių paskiepyti 96 proc.“, – sako specialistė.

Jurbarke, kaip ir visoje Lietuvoje, yra prieš skiepus nusiteikusių tėvų, kurie nusprendžia savo vaikų neskiepyti. „Tymai neplis, jei aplinkoje bus jiems imunitetą turintys žmonės, kurie buvo laiku paskiepyti. Vienintelė profilaktikos priemonė – vakcinacija. Tėvai, nusprendę atsisakyti skiepų, elgiasi neatsakingai“, – įsitikinusi A. Valiokienė.

Skiepų priešininkų judėjimas suaktyvėjo prieš keletą metų, tėvai liovėsi skiepyti vaikus, o tai – viena priežasčių, kad šiandien Lietuvoje tymai diagnozuoti daugiau nei 440 žmonių, pernai tokių atvejų registruota 30, o 2017 m. – vos du. Esant tokioms tendencijoms galima sulaukti ir kitų ligų protrūkio.

Pasak A. Valiokienės dabar pagal patvirtintą skiepų kalendorių vaikai skiepijami nuo keliolikos ligų. Nuo tymų, o drauge ir nuo raudonukės bei kiaulytės, vaikai skiepijami 15 mėn. ir 6-7 metų amžiaus. „Vos gimę vaikai paskiepijami nuo tuberkuliozės. Pernai iš 157 naujagimių paskiepyti visi. Išskyrus vieną, visi paskiepyti ir nuo hepatito B“, – užrašus varto Visuomenės sveikatos centro specialistė.

Skiepijimas nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito siekia 96,3 proc. vakcinacijos aprėptį, tad šios ligos kol kas yra valdomos. Pasak A. Valiokienės, gyventojai gana palankiai priėmė skiepus nuo žmogaus papilomos viruso, kuriais skiepijamos 11 metų mergaitės. Į skiepų kalendorių įtraukti ir skiepai nuo rotaviruso bei meningokokinės infekcijos.

Ieško žinių

Nuo tymų Lietuvoje pradėta skiepyti 1964 m., o antras skiepas įvestas 1988 m. Jurbarko r. pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) saugomas skiepų kortelių archyvas, kuriame galima rasti informacijos nuo 1967 m. Šiuo archyvu dabar tenka dažnai pasinaudoti. „Žmonės labai aktyvūs, kasdien kreipiasi po kelis, norinčius pasitikrinti, ar yra paskiepyti nuo tymų. Skambina žmonės iš užsienio ar besiruošiantys keliauti. Kol kas visi besikreipusieji nuo tymų buvo skiepyti“, – sako Jurbarko r. PSPC vyriausioji slaugos administratorė Rasa Dilienė.

Nors specialistai tikina, kad du skiepus nuo tymų gavusiems žmonėms turi būti susiformavęs pakankamas imunitetas, norintieji būti tikri arba tie gyventojai, apie kurių vakcinaciją neišlikę duomenų, gali pasidaryti kraujo tyrimą, kuri parodo, ar žmogus tymams turis imunitetą. „Šis tyrimas atliekamas laboratorijose ir yra mokamas. Žmogus gali prašyti gydytojo siuntimo arba kreiptis į laboratoriją pats. Tyrimas tiksliai nustato imuniteto tymams lygį“, – sako R. Dilienė.

Kaip informavo laboratorijos „Baltic Medics“ atstovai, toks tyrimas jų laboratorijoje šį mėnesį atliekamas pigiau – 12 Eur kainuoja tyrimas, dar 2 Eur – kraujo paėmimas. Norinčiųjų išsitirti imunitetą atsiranda nemažai – iki 10 žmonių per savaitę, kol kas pas visus tirtuosius imunitetas tymams buvo pakankamas.

Skiepų nėra

Pasak R. Dilienės, Jurbarko r. PSPC yra pakankamai vakcinos nuo tymų vaikams, skiepijamiems pagal skiepų kalendorių, ir asmenims, artimai bendravusiems su sergančiuoju. Šie skiepai kompensuojami valstybės.

„Mokamas vakcinas užsakome iš tiekėjų. Dažnai naudojamų vakcinų – tokių, kaip gripo, erkinio encefalito, poreikį žinome, todėl galime iš anksto apsirūpinti. Retai naudojamų vakcinų kaupti negalime, nes jos brangios, galiojimo terminas neilgas, tad jų iš anksto daug nupirkti būtų neracionalu. Jei žmogus pageidauja kažkokio skiepo, mes tos vakcinos parsivežame“, – aiškina vyriausioji slaugos administratorė.

Kai atsirado mokamų vakcinų nuo tymų poreikis, tiekėjai jos jau negalėjo pasiūlyti. „Gamintojas taip pat nekaupia vakcinų, todėl greit išpildyti visų užsakymų neįmanoma. Kai pradėjome domėtis galimybe įsigyti vakcinos, jos siūlė tik po 100 dozių. Prieš kelis mėnesius tokio kiekio mums atrodė per daug, galvojome, kad nesunaudosime. O dabar mokamos vakcinos įsigyti nebėra kur. Todėl Jurbarke savanoriškai pasiskiepyti nuo tymų galimybės nėra“, – sako R. Dilienė.

Medikė pasidomėjo tokia galimybė kituose miestuose. Kaune, laboratorijoje „Antėja“, yra tokia galimybė – žmogus turi užsisakyti skiepą iš anksto, sumokėti 45 Eur ir po 10 dienų atvykti į Kauną vakcinacijai. „Laboratorijos specialistai informavo, kad atvažiuodami skiepytis suaugusieji turi būti sveiki ir gerai jaustis, o vaikams būtina turėti tos pačios dienos gydytojo išvadą, kad jį skiepyti galima“, – sudėtingas procedūras aiškina R. Dilienė.

Vengti ligoninės

Jei žmogus įtaria, kad gali sirgti tymais, atsiranda specifiniai bėrimai, medikai rekomenduoja į ligoninę nevykti, o kviesti daktarą į namus. „Antrasis jurbarkietis, galimai susirgęs tymais, į ligoninę taip pat nevyko. Gydytojas, turėjęs išrašyti jam nedarbingumo pažymėjimą, susisiekė su ligą diagnozavusiais Kauno medikais ir pasikonsultavęs tai padarė be apžiūros. Kiekvienas ligonio išėjimas į žmones gali tapti dar vienu tymų židiniu“, – sako R. Dilienė.

Jei žmogus vis tik atvyko į pirminį sveikatos priežiūros centrą, registratūroje turėtų pasakyti, kad galimai serga tymais. „Registratūroje yra paliktos medicininės kaukės, kurios žmogui iš karto bus pasiūlytos, o pats pacientas bus palydėtas į izoliatorių, kad išvengtų kontakto su kitais žmonėmis. Ten jį greit ir apžiūrės gydytojas“, – sako R. Dilienė.

Pasak medikės, susirgusieji tymais dažniausiai gydosi namuose, ambulatoriškai. Į ligoninę pacientai guldomi tik sunkesniais atvejais, kai gresia komplikacijos. „Tymai mus gąsdina dėl to, kad tai, atrodė, jau išnykusi liga, ir mes su ja nesusidūrėme. Panašios komplikacijos atsiranda ir nuo gripo, tačiau jis mums ne toks baisus, nes nėra retas“, – mano R. Dilienė.

Medikė įsitikinusi, kad skiepytis būtina, tada gali jaustis ramesnis ir saugesnis, tačiau įstatymai tėvams leidžia atsisakyti skiepyti vaikus. „Jie tai patvirtina raštiškai. Kiti tėvai paprasčiausiai neskuba skiepyti, skiepus atidėlioja dėl vaiko ligos, laiko trūkumo. Vis tik geriausių rezultatų galima pasiekti laikantis skiepų kalendoriaus“, – įsitikinusi R. Dilienė. Ji pasidžiaugė, kad tėvų, papildomai skiepijančių vaikus mokamomis vakcinomis, yra daugiau nei atsisakančių skiepų. Kol sąmoningų piliečių bus daugiau nei tikinčiųjų pseudomokslu ir vengiančių skiepų, galima tikėtis, kad pavyks išvengti kitų pavojingų ligų protrūkio.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook