Užtvankų statytojų planams priešinasi bendruomenė (0)

Girdžių seniūnas Darius Juodaitis elektrinės statytojų ieškoti šiemet pradėjo dėl menkniekio - nenušienautos pievos. Pačiame miestelio centre tarp kapinių ir Mituvos upės esanti lanka visada buvo kaimo žmonių susibūrimo vieta, slėnyje už jos dar šiemet turėtų prasidėti miestelio poilsio zonos įrengimas. Pagal projektą, kuriam įgyvendinti skiria lėšų Europos Sąjungos struktūriniai fondai, slėnyje bus pastatyta scena, įrengta 90 vietų žiūrovams, nutiesti apšviečiami pasivaikščiojimo takai su poilsio aikštelėmis.
„Įgyvendinus projektą slėnis turėtų papuošti miestelį, tačiau viso to nuo kelio nebus matyti, jei savo planus įgyvendins UAB „Hidroenergija", kuriai čia kažkada buvo leista statyti hidroelektrinę", - apgailestavo seniūnas.
Dar 2001 metais visų rajone esančių užtvankų įrenginiai ir žemės sklypai, reikalingi hidroelektrinėms statyti, buvo išnuomoti verslininkui iš Tauragės Romualdui Ozgirdui. Pastebėjusi, kad nuomininkai vengia mokėti žemės mokestį, Jurbarko rajono savivaldybė kreipėsi į teismą. 2006 metais Aukščiausiojo teismo nutartimi nuomos sutartys buvo išregistruotos iš Nekilnojamojo turto registro. Atnaujinti sutarčių užtvankų statytojai, atrodo, neskubėjo. Tik šį pavasarį savivaldybėje pareikalavę leidimo statyti užtvanką, jie sužinojo, kad žemės, ant kurios turėtų atsirasti hidroelektrinė, nuomos sutarties nėra.
To greičiausiai nežinojo ir seniūnas D. Juodaitis, bene prieš mėnesį pradėjęs reikalauti, kad hidroelektrinei skirta lanka būtų nušienauta. „Atrodo, kad anksčiau lanką šienaudavo seniūnijos žmonės, bet šiemet pinigų aplinkai tvarkyti turime labai mažai, todėl nuodėmė būtų juos leisti ten, kur verslininkai žada kalti pinigus", - tikino D. Juodaitis.
Telefonu paskambinęs 2001 metais žemę išsinuomojusiam verslininkui R. Ozgirdui seniūnas sužinojo, kad sklypą prižiūrėti turėtų UAB „Hidroenergija". Pasak seniūno, šios bendrovės vadovas Rolandas Kimtys neišsigynė, kad pieva priklauso jiems, tačiau pareiškė, kad jų veikla su šienavimu nesusijusi. Seniūnas nenusileido - pasiuntė raštą UAB „Hidroenergija" ir pareikalavo, kad užtvankų statytojai prižiūrėtų jiems išnuomotą teritoriją. Atgarsių buvo, bet tikrai ne tokių, kokių tikėjosi D. Juodaitis.
„Netrukus atvažiavo kažkoks žmogelis su dalgiu ir pagal užtvanką nukapojo rūgštynių stambus, o pieva taip ir liko nešienauta. Žmonės reikalauja tvarkyti miestelį, todėl užtvankos pakraščius per vasarą po kelis kartus mes patys nušienaujame, tačiau nupjauti 65 arus pievos neturime už ką. Jei „Hidroenergija" nesusipras, kad jiems išnuomotą sklypą reikia prižiūrėti, teks rašyti Administracinės teisės pažeidimų protokolą", - svarstė seniūnas.
Paskutinę birželio dieną pakalbintas UAB „Hidroenergija" vadovas R. Kimtys neslėpė, kad sutartis dėl 65 a sklypo hidroelektrinei statyti dar tik sudarinėjama, tačiau nebandė įtikinti, kad Mituvos lanka, kurią seniūnas reikalauja nušienauti, jiems nepriklauso.
„O kam ją šienauti - graži pieva, tegul gėlės žydi. Gal bites laikysime", - lyg ir juokais svarstė R. Kimtys.
Tačiau priminus, kad dar 2001 metais Girdžių gyventojai piestu stojo prieš planus statyti miestelyje hidroelektrinę, bendrovės vadovas akivaizdžiai pakeitė pokalbio toną ir pripažino nenorintis su seniūnu ir kaimo bendruomene konfliktuoti dėl tokių niekų. Matyt, tai turėtų reikšti, kad užtvankų statytojai pasirengę sutikti su Girdžių seniūno reikalavimais.
Bet paskelbus laikraštyje apie poveikio aplinkai vertinimą dėl planuojamos statyti Girdžių hidroelektrinės sunerimo kaimo bendruomenė. Liepos 2 d. Girdžių bendruomenės pirmininkė Nijolė Petraitienė UAB „Hidroenergija" ir Aplinkos apsaugos agentūrai išsiuntė prašymą poveikį aplinkai vertinti kartu su bendruomenės atstovais.
Girdžiuose gyvenantys žmonės įsitikinę, kad hidroelektrinė smarkiai pakenktų aplinkai, kurioje jie gyvena. Mituvos upės užtvanka ir pakrantės yra miestelio traukos centras. Lanka, kur netrukus bus pradėtas įgyvendinti projektas, visuomet buvo gyventojų susiėjimo vieta, čia vyksta visos miestelio šventės. Jei būtų pastatyta hidroelektrinė, į renginius tektų eiti pro ją, o hidroelektrinės statiniai užstotų miestelį papuošiantį projektą.
Nuleidus vandenį seniūnijos tvarkoma užtvanka ir jos pakrantės būtų suniokotos, o gyventojai prarastų paskutinę poilsiui skirtą vietą. Be to, nuleidus užtvanką būtų išnaikintos žuvys, o vandens telkinį tektų iš naujo įžuvinti. Dėl to ne vienus metus negalima būtų rengti žvejybos varžybų, o žvejai netektų didžiulio malonumo pasėdėti prie užtvankos su meškere.
2001 metais Girdžiuose buvo surinkta 270 miestelio gyventojų parašų, kad hidroelektrinė nebūtų statoma. Prašymas su parašais pateiktas Aplinkos ministerijai.
„Kadangi užtvankos statytojai Girdžiuose niekada nesirodė, žmonės manė, kad savo planų jie jau atsisakė. Dabar aiškėja, kad gyventojų reikalavimas Aplinkos ministerijai nieko nereiškia ir į jį atsižvelgta nebuvo", - piktinosi seniūnas.
D. Juodaičiui atrodo, kad neteisingai pasielgė ir Tauragės apskrities viršininko administracijos valdininkai, pakartotinai žemę hidroelektrinės statytojams be žmonių žinios išnuomoję vos ne paskutinę savo darbo dieną - birželio 29-ąją.
UAB „Hidroenergija" vadovas R. Kimtys sakė, kad bendrovė niekada nebuvo atsisakiusi planų statyti Girdžiuose hidroelektrinę. „Hidroelektrinei statyti reikalingas detalusis planas yra seniai paruoštas ir apsvarstytas su visuomene, tai apie kokius prieštaravimus jūs čia kalbate?" - stebėjosi kaunietis ir žadėjo artimiausiu metu apsilankyti Girdžiuose.

Daiva BARTKIENĖ