Valstybė skatina ūkininkus laikyti tik sveikų galvijų bandas (1)

Pasak Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko Algirdo Pociaus, reikalavimai, suderinti su Europos Sąjungos direktyva dėl gyvūnų sveikatos problemų ir jų poveikio prekybai, Lietuvoje įteisinti 2004 m., tačiau jie įgyvendinami vangokai. Dalis ūkininkų neskuba tirti galvijų dėl tuberkuliozės, bruceliozės, leukozės, nors tam parengta labai palanki ir jau 2004 m. pradėta vykdyti valstybinė sveikos bandos statuso suteikimo programa. Ūkininkams tereikia sumokėti tik už veterinarijos gydytojo paslaugas, o reikalingos priemonės, medikamentai, laboratoriniai kraujo ir pieno mėginių tyrimai Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje apmokami iš programos lėšų.  
Programos tikslas – laiku išaiškinti pavojingomis ligomis sergančius galvijus ir jų prieauglį, pašalinti juos iš bandos, stebėti ir tirti bandą, kad ligos neplistų.
Ištirtos ir stebimos bandos įgyja sveikos bandos statusą. Tą patvirtina specialus sertifikatas. Todėl ūkininkui nekyla problemų realizuoti produkciją ar veršelius, kurie dažniausiai išvežami iš Lietuvos. Parduodami sveikos bandos galvijai brangesni. Skirtumas paprastai būna nuo 150 iki 300 Lt už galviją.
Pasak Jurbarko VMVT vyriausiojo veterinarijos gydytojo inspektoriaus Antano Martinaičio, rajono ūkininkai 2861 įregistruotoje bandoje laiko per 17 tūkst. galvijų. Nemažai bandų savininkų dalyvauja iš esmės valstybės lėšomis finansuojamoje programoje. Todėl po atliktų tyrimų bruceliozei išaiškinti 450 bandų bus suteiktas sveikos bandos statusas. 261 bandai dar reikia atlikti po porą tyrimų, tad ir jų savininkai gali tikėtis oficialaus patvirtinimo, kad galvijai sveiki.
Programoje daugiausia dalyvauja didesnių bandų savininkai, tačiau ji apima mažiau kaip pusę rajone laikomų galvijų. Kaip patikino A. Martinaitis, vis daugiau ūkininkų teiraujasi apie galimybę dalyvauti programoje, todėl statistiniai duomenys nuolat kinta.
Anksčiau dažnai buvo nustatoma galvijų tuberkuliozė, leukozė. Ypač kolūkių fermose. Nors veterinarijos gydytojai atliko didelį darbą kovodami su šiomis ligomis, pavojus išlieka. Tačiau susmulkėjus bandoms ir sumažėjus galvijų koncentracijai, prevencinės veterinarijos priemonės tapo veiksmingesnės. Paskutinis susirgimas galvijų tuberkulioze nustatytas tik 2001 m., o susirgimų brucelioze mūsų rajone nebuvo. Užtat buvo išplitusi leukozė, tačiau dabar ir ši liga atsitraukė, nors užpernai dar nustatyta keturiose bandose, kuriose veterinarijos gydytojai dabar stebi 150 karvių. Minėtų ligų pavojus išlieka, o jų protrūkiai gali būti pavojingi. Šių ligų prevencijai ir tarnauja sveikos bandos programa. Tiriamas galvijų kraujas, parduodamas žaliavinis pienas, skerdienos kokybė. Kilus įtarimui, skerdienos pavyzdžiai tiriami, kad į vidaus ar užsienio rinką patektų tik sveika mėsa ir jos produktai.
Atidus dėmesys skiriamas veisliniams galvijams, tačiau visos procedūros paprastesnės, jeigu galvijai yra iš sveikos bandos statusą turinčio ūkininko ūkio. Tuomet veterinarijos gydytojai išrašo dokumentus, patvirtinančius, kad galvijai yra iš sveikos bandos, o duomenys apie jų judėjimą pateikiami kontroliuojančių veterinarijos tarnybų interneto tinklalapiuose.
Pavyzdžiui, jei veisliniai galvijai kilę iš tuberkuliozės neapimtos galvijų bandos ir yra vyresni kaip 6 savaičių, turi būti gaunamas neigiamas tuberkulinizacijos rezultatas per 30 d. iki jų išgabenimo iš laikymo vietos. Galvijai netiriami, jeigu jie atvežti iš Europos Sąjungos šalies ar jos dalies, kuri oficialiai pripažinta neapimta tuberkuliozės arba kurioje vykdoma patvirtinta priežiūros sistema. Todėl svarbu, kad pervežami galvijai būtų patikrinti dėl užkrečiamųjų ligų.
Programa leidžia ūkininkams padidinti turimų galvijų vertę, nes pirkėjams vidaus ar užsienio rinkose nereikia įsivežtų galvijų laikyti karantine, tirti dėl užkrečiamųjų ligų, vakcinuoti. Tą patį galima pasakyti ir apie pieną, mėsą ir jų produktus, todėl galvijų savininkai patys turėtų stengtis dalyvauti šioje valstybės remiamoje programoje.
Pasak veterinarijos gydytojų Naglio Mačėno, Kęstučio Palaičio ir Algirdo Venckaus, dalis ūkininkų, ypač laikančių nedideles bandas, nepatikliai vertina programą sveikos bandos statusui gauti, nors paprastai pinigų veterinarinei priežiūrai negaili. Pagal numatytą schemą atliekami du tyrimai pirmus metus, o nenustačius ligos užkrato, vėliau atliekami dar du. Tyrimas ir stebėjimas tęsiasi apie dvejus su puse metų, o gerai besitvarkančiam ūkininkui problemų dėl patiriamų išlaidų tikrai nekyla.
Kaip patikino N. Mačėnas, privačių veterinarijos gydytojų paslaugos nėra brangios. Priklausomai nuo pagal programos reikalavimus tiriamų galvijų skaičiaus kainos gali svyruoti nuo 10 iki 25 Lt už vieną gyvulį, o jeigu banda didelė – būna dar mažesnės. Pasak N. Mačėno,  ūkininkams turėtų pakakti informacijos apie sveiką bandą ir valstybės remiamą programą. Dalyvauti joje naudinga ne vien dėl savo ūkio. Mat kuo daugiau dalyvaujančiųjų valstybės remiamoje programoje, tuo paprastesnės prekybos galvijais sąlygos, geriau vertinama gaminama produkcija, aukštesnės galvijų ir pieno ar mėsos pardavimo kainos.
Pasak veterinarijos gydytojo A. Venckaus, kol galvijai tvartuose, pats patogiausias laikas ūkininkams pasirūpinti banda ir pasinaudoti programos privalumais. A. Venckaus nuomone, jeigu ūkininkams nepakanka žinių, jie visuomet gali pasikonsultuoti su veterinarijos gydytojais ar Jurbarko VMVT specialistais. 
Veterinarijos gydytojo K. Palaičio požiūriu, turėti ir auginti tik sveikus galvijus reikia be jokių abejonių, o valstybės skatinama ir remiama programa yra gera galimybė pasirūpinti produktyvia ir perspektyvia banda.

Vincas Kriščiūnas