Vandens kokybė blogėja ir taupant (1)

Jurbarko rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyr. gydytojas higienistas maisto produktų inspektorius Antanas Elzbergas sako, kad dėl prasto vandens žmonės skundžiasi retai, nes geriamasis vanduo Jurbarke ir rajone, palyginus su kitomis Lietuvos savivaldybėmis, yra vienas geresnių. Kas ketvirtį atliekamų mikrobiologinių ir kartą per metus cheminių tyrimų rezultatai, kuriuos UAB „Jurbarko vandenys“ pateikia maisto ir veterinarijos tarnybai, rodo, kad vanduo, kurį geriame, nėra prastas.
„Didžiausia bėda – per didelis geležies kiekis“, – sako vyr. gydytojas higienistas A. Elzbergas.  Dėl per didelio geležies ir mangano kiekio vanduo būna drumstas, rudas ir nemalonaus kvapo. Tačiau, pasak maisto produktų inspektoriaus, tai neturi įtakos žmonių sveikatai, labiausiai kenkia buitinei technikai. Nors kažin – juk viskas, ko per daug, žmogui nesveika.
Dviejų privačių namų Jurbarke ir Eržvilke gyventojų skundus dėl smirdinčio rudo vandens Jurbarko rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo tą pačią dieną – praėjusių metų lapkričio 29-ąją. Gruodžio 1 d. vandens mėginiai paimti iš abiejų namų vandens čiaupų. Geležies ir mangano kiekio bei vandens drumstumo tyrimai parodė, kad geriamojo vandens higienos normos ištirtasis vanduo neatitinka.
Nacionalinėje maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo  instituto laboratorijoje nustatyta, kad Eržvilko Alytaus g. 9 name iš čiaupo bėgo vanduo, kuriame geležies kiekis leistiną normą viršijo net 26 kartus, mangano – 3,3 karto, drumstumo normą – 17,5 karto. Panašus – prastos kokybės – vanduo gruodžio 1 d., kai buvo imamas mėginys, bėgo iš čiaupo ir Jurbarko Vytauto Didžiojo g. 39 name.
„Tokius tyrimų rezultatus gavome gruodžio 6 dieną. Vandens kokybė mūsų netenkino, tad gruodžio 9-ą ėmėme mėginius iš vandentiekio įvado prieš namą“, – sakė A. Elzbergas. Norėta nustatyti, ar nekokybiškas vanduo atiteka iš vandenvietės, ar suprastėja pasiekęs konkrečių namų vamzdynus. Skirtinguose namuose ir netgi to paties daugiabučio butuose vandens kokybė gali skirtis. Ji, pasak A. Elzbergo, priklauso ir nuo suvartojamo vandens kiekio – kuo daugiau jo išbėga, tuo jis kokybiškesnis. Prastesnis, pavyzdžiui, yra vanduo bute, kurio apatiniai kaimynai jo suvartoja labai mažai.
Vandens, tyrimui paimto Vytauto Didžiojo gatvėje iš šulinėlio, iš kurio vamzdžiais vanduo teka ir į minėtąjį 39 namą, kokybė buvo gera: drumstumas ir mangano kiekis normalus, geležies kiekis  higienos normos nustatytą ribą viršijo tik 1,7 karto – higienistų teigimu, toks vanduo pavojaus nekelia net ir skalbiniams. Kokybiškas vanduo suprastėja atitekėjęs į namą.  Dėl skundo iš Vytauto Didžiojo g. 39 namo vanduo daugiau nebetirtas. Savininkas problemą turi spręsti pats – keisti vamzdžius, montuoti filtrą, virinti ar palaikyti vandenį inde, kol drumzlės nusistos. O gal – naudoti daugiau vandens, nes taupumas atsisuka ir kita puse – kai mažai vartojama, vanduo užsistovi ir jo kokybė blogėja.
Ištyrus Eržvilke iš įvado prieš Alytaus g. 9 namą paimtą vandenį paaiškėjo, jog jis nekokybiškas: geležis 46, manganas 3 kartus, o drumstumas 35 kartus viršijo leistiną normą. Su tyrimo rezultatais gruodžio 16 d. A. Elzbergas supažindino rajono savivaldybės, „Jurbarko vandenų“ ir VMVT vadovus. Tą pačią dieną „Jurbarko vandenys“ išplovė 180 m vandens trasą Eržvilke, pakeitė įvadinius kranus, atliko dezinfekciją. Tai padėjo – gruodžio 20 d. iš to paties šulinėlio paimto mėginio tyrimai rodė nepalyginamai mažesnius vandens nukrypimus nuo higienos normos: geležies – 1,9, mangano – 1,2 karto, o drumstumas normos neviršijo.
Per 20 dienų nuo pirmojo tyrimo vandens kokybė Eržvilke labai pagerėjo, tik ar galima teigti, kad jis puikios kokybės, kai geležies jame kone dvigubai daugiau už leistiną normą? 
UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius Romaldas Vaitelavičius neslėpė, kad Eržvilko vandenvietėje buvo sugedęs vandens nugeležinimo įrenginys. Jis sutaisytas, tačiau vandens kokybė iki labai geros per porą dienų nesugrįžta.
R. Vaitelavičius užtikrino, kad Jurbarko miesto vandenvietėje vanduo visiškai atitinka 2003 m. patvirtintą geriamojo vandens higienos normą. „Geležies Jurbarko vandenvietės vandenyje nėra nė pėdsako, – tvirtino direktorius. – Geležies atsiranda dėl infrastruktūros. Vamzdynai seni, yra ir plieninių, kai juose vanduo užsistovi, susidaro rūdys. Be to, ne visi namai praplauna vamzdynus.“
Kur kas didesnis nei dėl geležies vandenį tiekiančios bendrovės direktoriaus galvos skausmas – pastebėta į blogąją pusę besikeičianti situacija miesto vandenvietėje. Nors ji prieš keletą metų renovuota ir kol kas vanduo tikrai atitinka higienos normą, nerimą kelia pastebėtos organinio tipo nuosėdos vandenyje. „Kartais jos patenka ir į čiaupus, – sakė R. Vaitelavičius. – Kas daro blogą įtaką vandeniui, neaišku. Panikuoti neverta, bet reikia iš anksto išvengti tos problemos.“
Pasak R. Vaitelavičiaus, rajono meras Ričardas Juška yra tos nuomonės, kad šių metų biudžete būtų numatyta lėšų finansuoti tyrimui, kuris išaiškintų, iš kur vandenvietės vandenyje randasi organinių nuosėdų, ar ir po keleto metų Jurbarkas dar galės apsirūpinti geriamuoju vandeniu iš tos pačios vandenvietės.
Dar pernai rudenį mero iniciatyva surengtame pasitarime bandyta aiškintis suprastėjusio vandens priežastis ir ieškoti išeičių. Pasak rajono mero R. Juškos, gyventojų nusiskundimai dėl vandens kokybės kelia nerimą ir jau seniai peržengė ribą, kai galima remtis tik svarstymais. Mero įsitikinimu, reikia rimtos analizės ir aiškaus atsakymo, ką daryti, kad gyventojus pasiektų kokybiškas vanduo.
„Įtakos gal turi Mituva, kuri susisiekia su Dainiais, gal karjeras, tapęs maudykla, gal dar kas nors. Esu įpareigotas surasti, kas galėtų tai ištirti ir pateiktų ne tik teorines išvadas, bet ir praktinius sprendimus“, – sakė „Jurbarko vandenų“ direktorius. Kol kas direktorius dar neapsisprendė, kas galėtų tai atlikti, kad ir savivaldybei brangiai nekainuotų, ir darbas būtų atliktas tinkamai. „Dar neturiu atsakymo, bet iki biudžeto tvirtinimo rajono savivaldybės taryboje jį turėsiu“, – teigė R. Vaitelavičius.
Tikėkimės, kad taip ir bus, juk vanduo – gyvybės šaltinis ir su vandeniu susiję sprendimai – gyvybiškai svarbūs.

Danutė Karopčikienė