Vandens kokybei gerinti pinigų nėra (1)

Vandenį perka ...
parduotuvėje

Klausučių seniūnaitė Daivutė Gvildienė kasdien girdi žmonių skundus dėl vandens kokybės. Nors klausutiškiai už vandenį moka tiek pat, kiek gyvenantieji mieste, gerti jo negali - iš krano bėga smirdintis rudas skystis. Dėl to žmonės vandenį perka parduotuvėje, semia iš šulinių. „Tokia padėtis visiems įgriso iki gyvo kaulo. Jei mokame už geriamąjį vandenį, tai jį ir norime gerti. Antraip už ką mokame vandens tiekėjams?" - stebėjosi D. Gvildienė.
Sausio pradžioje Klausučių bendruomenės centro nariai nutarė nuvežti vandens mėginius į laboratoriją Kaune ir sužinoti, kokios kokybės vandenį jiems parduoda UAB „Jurbarko vandenys". Atlikę iš gyvenamojo namo vandentiekio čiaupo įleisto geriamojo vandens tyrimus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Laboratorijos departamento Kauno teritorinio skyriaus darbuotojai nustatė, kad vandenyje yra baisus kiekis geležies ir amonio.
Vandens tyrimų protokolą Klausučių seniūnaitė nuvežė UAB „Jurbarko vandenys" vadovams. Jie nuramino D. Gvildienę, kad jau parengtas ir pateiktas finansuoti projektas, kuriame numatytos lėšos ir vandens gerinimo įrenginiams statyti. Klausutiškiai dabar laukia nesulaukia statybų pradžios ir greičiausiai net nenujaučia, kad nei Europos Sąjungos fondų administratoriams, nei Lietuvos valdininkams visiškai nerūpi, kokį vandenį jie geria.

Prioritetas -
nuotekų trasos

UAB „Jurbarko vandenys" jau šios vasaros pabaigoje turėtų pradėti įgyvendinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų Smalininkų, Viešvilės, Seredžiaus, Klasučių gyvenvietėse ir Jurbarke renovavimo ir plėtros projektą, kurio tikslas - užtikrinti gyventojams kokybišką geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų valymą. Projekto vertė - 19 mln. 540 tūkst. Lt. Didžiąją dalį pinigų - 16,6 mln. Lt projektui įgyvendinti skiria Europos Sąjungos Sanglaudos fondas.
Kokia nauda iš šio projekto klausutiškiams? Klausučiuose numatyta nutiesti 900 metrų naujų vandentiekio tinklų ir 700 metrų nuotekų tinklų bei rekonstruoti nuotekų valymo įrenginius. Aplinką, kurioje gyvename, labai svarbu saugoti nuo užteršimo. O žmogų?
Žmogus, atrodo, šiandien vis dar nerūpi niekam.
„Buvome suprojektavę statyti Klausučiuose ir vandens nugeležinimo įrenginius, tačiau Aplinkos ministras pasirašė įsakymą, kuriame nurodoma europinės paramos lėšas naudoti tik nuotekų ir vandentiekio tinklams plėsti", - sakė UAB „Jurbarko vandenys" direktoriaus pavaduotojas statybai Algimantas Dagys. Pasak direktoriaus pavaduotojo, vandens gerinimo įrenginių reikėtų ne tik Klausučiuose - tokius įrenginius buvo numatyta statyti ir Smalininkuose bei Seredžiuje, kur žmonės irgi geria pernelyg geležingą, taigi - drumzliną, prasto skonio vandenį.
Geriamojo vandens tiekino ir nuotekų tvarkymo įstatyme numatyta iki 2015 metų centralizuotai geriamąjį vandenį tiekti 95 proc. Lietuvos gyventojų. Jurbarko rajono savivaldybės teritorija yra palyginti tankiai apgyvendinta, projektų rengėjai teigia, kad sanitariniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu centralizuotas vandens ir nuotekų tvarkymas yra geriausias būdas išspręsti gyventojų problemas ir pagerinti jų gyvenimo sąlygas.
Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo ir plėtros projekte numatyta, kad Smalininkuose nutiesus 3,6 km vandentiekio ir 4,6 km nuotekų tinklų paslauga pradės naudotis 332 gyventojai. Viešvilėje numatoma nutiesti 4,3 km vandentiekio ir 3,8 km nuotekų tinklų, kuriais galės naudotis 267 gyventojai. Seredžiuje vandentvarkos projektas - 4,5 km vandentiekio ir 5,9 km nuotekų tinklų suteiks galimybę centralizuotai vandenį gauti ir nuotekas šalinti 415 gyventojų. Naujais vandentiekio ir nuotekų tinklais Klausučiuose galės naudotis 50 gyventojų.
Ar tie žmonės bus patenkinti paslauga, ar pagerės jų gyvenimo kokybė, jei turės mokėti už vandenį, kuriame neįmanoma net skalbti rūbų? Atsakyti į šį klausimą šiandien galėtų nebent Aplinkos ministras, suteikęs prioritetą finansuoti tik nuotekų ir vendentiekio trasų statybas.

Vandens kokybė -
savivaldybės reikalas

UAB „Jurbarko vandenys" vyriausiasis inžinierius Jonas Tamulis mano, kad Klausučių vandens gerinimo įrenginiams statyti pinigų turėtų ieškoti savivaldybė.
„Klausučiai dabar yra pati didžiausia rajono gyvenvietė, kurioje vandens kokybiniai rodikliai toli gražu neatitinka higienos normose nustatytų parametrų. Tačiau investuoti į Klausučių gyvenvietės vandens ūkį „Jurbarko vandenys" negali. Įrenginiai nuosavybės teise priklauso savivaldybei", - sakė J. Tamulis.
Pasak bendrovės vyriausiojo inžinieriaus, vandens kokybiniai parametrai higienos normų neatitinka 26 vandenvietėse iš 37. UAB „Tauragės vandenys" geriamojo vandens laboratorijoje atliekami tyrimai rodo, kad labiausiai geležimi, amoniaku ir manganu užterštas vanduo tiekiamas Belvederio ir Pupkaimio kaimų gyventojams. Tačiau šios vandenvietės aptarnauja tik labai mažai vandens vartotojų, todėl šiemet UAB „Jurbarko vandenys" vadovai pinigų iš rajono biudžeto prašė Girdžių vandens gerinimo įrenginiams statyti.
Pernai geriamojo vandens nugeležinimo įrenginiai buvo pastatyti Rutkiškiuose, užpernai - Vilniškiuose.
„Ten vanduo buvo tragiškas - iš krano bėgo gryna kava", - sakė J. Tamulis. Abiejų vandenviečių vandens nugeležinimo įrenginiai savivaldybei kainavo 75 tūkst. Lt.
Vandentvarkos sistemos plėtrai savivaldybė šiemet skyrė 70 tūkst. Lt, tačiau ar už šiuos pinigus bus statoma vandens nugeležinimo stotis Girdžiuose, J. Tamulis pasakyti negalėjo. Pinigai savivaldybės, savivaldybė ir nuspręs, ką už juos daryti.
Vyriausiasias inžinierius sutinka, kad pirmiausia reikėtų susirūpinti tos vandenvietės, kurios vandens sunaudojama daugiausia, centralizuotai tiekiamo vandens kokybe, tačiau Klausučių vendens gerinimo įrenginiams pastatyti 70 tūkst. Lt greičiausiai neužtektų.
Gyvenvietėje, pasak J. Tamulio, yra ir kitų vandentvarkos sistemų. Kažkada atrodė, kad Klausučiai smarkiai augs, todėl tiesiant vandentiekio tinklus buvo pasirinkti didelio skersmens vamzdžiai. Dabar vandens suvartojimas smarkiai sumažėjo, vandeniui užsistovėjus vamzdžiuose kinta ir jo kvapas bei kokybė. Šias problemas išspręsti galėtų nebent tinklų rekonstrukcija, tačiau kol kas tokie darbai Klausučiuose neplanuojami.

Daiva BARTKIENĖ