Vanduo švarus – galima maudytis (2)

Kontroliuoti vandens kokybę maudymosi vietose - viena savivaldybės funkcijų. Kadangi oficialiai įteisintų maudyklų mieste nei rajone nėra, o visus vandens telkinius, kuriuose maudomasi, tirti nėra finansinių galimybių, pasirinktos vietos, kuriose, pasak savivaldybės gydytojo R. Šulinsko, maudosi daugiausia žmonių - Mituvos užtvanka, Jurbarko karjeras ir Nemunas toje vietoje, kur, tikimasi, bus oficiali Jurbarko maudykla ir paplūdimys.
Jurbarko rajono savivaldybė yra sudariusi sutartį su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, kuri pagal iš anksto sudarytą grafiką kas dvi savaitės, kaip reikalauja higienos normos, atlieka trijų minėtų vandens telkinių vandens tyrimus. Pirmasis šiais metais tyrimas atliktas gegužės 17-ą, paskutinysis bus atliekamas rugpjūčio 25 d., savivaldybės biudžetui tai kainuos apie 2600 litų.
„Šiandien vanduo yra geras, galima maudytis, o koks bus rytoj - neaišku", - birželio 16 d. teigė savivaldybės gydytojas remdamasis tyrimu ir sakė, kad vanduo švaresnis, kai oras vėsus, o vandens daug. Tyrimų rezultatai pranešami Higienos institutui, o gyventojai, pasak R. Šulinsko, informaciją gali rasti žiniasklaidoje. Gydytojas pažadėjo informuoti laikraštį, jei vanduo tiriamose maudyklose nebeatitiks higienos reikalavimų.
Kol kas mikrobiologinės ar cheminės taršos, viršijančios leistinas normas, nei karjero, nei Mituvos užtvankos, nei Nemuno ties Jurbarku vandenyje nerasta. „Atliekant mikrobiologinį tyrimą nustatomas žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų skaičius - vandenyje jų visada yra, bei jei neviršija normos, pavojaus nekelia. Pavojingiausios yra salmonelės, bet jų tirtuose vandenyse neaptikta", - sakė R. Šulinskas.
Cheminiu tyrimu nustatoma, ar nėra vandenyje naftos produktų, fenolio, ar neužterštas vanduo skalbikliais ir plovikliais. Taip pat įvertinama vandens spalva, skaidrumas, nustatomas deguonies kiekis, vizualiai įvertinamas vandens paviršius - ar neplūduriuoja nuolaužų, šiukšlių ir kt.
Žmonės nerimauja, kad po didžiulio pavasarinio Nemuno potvynio, užtvindžiusio kai kuriuos Greičių sodus, užterštas gali būti ir Greičių karjero vanduo. Ar šio vandens telkinio, prie kurio karštomis vasaros dienomis irgi susirenka daug maudynių mėgėjų, vandens kokybė atitinka higienos normas, savivaldybės gydytojas negalėjo pasakyti, nes Greičių karjero, kaip ir daugybės kitų vietų, kur maudomasi, vandeniui tirti nėra pinigų. R. Šulinskas dėl Greičių karjero patarė kreiptis į aplinkosaugininkus - gydytojo manymu, tai esanti jų problema, gal jie karjero vandenį tyrę.
Tačiau Andrius Šašys, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko agentūros vedėjas, teigė, kad į aplinkosaugininkų planus tai neįeina. Aplinkosaugininkai tiria Dubysos, Nemuno ir Viešvilės upelio vandenį, bet jų nedomina, ar tas vanduo atitinka maudykloms keliamus higienos reikalavimus. „Coli bakterijų tyrimų mes neatliekame, čia higienistų duona", - sakė A. Šašys.
„Vanduo pas mus švarus - tai priklauso ir nuo pastaruoju metu didelio dėmesio gamtosaugai, tai liudija ir žvejų pagaunamos lydekos", - sakė R. Šulinskas ir neslėpė, kad pats be jokios baimės maudosi Mituvos užtvankoje, kai nuvyksta - jūroje ir kitur, kur maudosi ir kiti žmonės. Beje, pernai Europos Komisija švariausių vandenų šalimis pripažino Graikiją ir Lietuvą, tad gal tikrai nėra ko bijoti išsimaudyti ir ten, kur vanduo neištirtas. Pasak savivaldybės gydytojo, neaiškaus švarumo vandenų turėtų pasisaugoti alergiški žmonės, o kur kas daugiau pavojų gali kelti ne maudyklų, bet geriamasis vanduo.

Danutė KAROPČIKIENĖ