Viešvilės rezervato veislyne – kurtinių jaunikliai (2)

Kurtinių veislynas Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate įkurtas 2007 m. rudenį, tačiau tik pernai gruodį iš Vyslos urėdijos Lenkijoje buvo nupirkti pirmieji paukščiai. Rezervato direktorius A. Butleris pasakojo, kad kurtinių planavo rasti gamtoje. Ieškojo šių paukščių Lietuvoje, bendradarbiavo su Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojais, tarėsi Baltarusijoje, tačiau paieškos buvo nesėkmingos, tad nusprendė jauniklius pirkti Lenkijoje.
Pasak A. Butlerio, Vyslos urėdija Lenkijoje - ne tik paukščių pardavėjai, bet ir puikūs partneriai, negailintys informacijos, patarimų auginant kurtinius. „Patiems mokytis iš savo klaidų yra pats baisiausias dalykas. Klaidos atneša praradimus", - sakė Viešvilės valstybinio rezervato direktorius.
Atkurti paukščių rūšį - nelengvas darbas, tad kol kas ir iš Lenkijos atvežti, ir šiemetiniai jaunikliai į laisvę nebus paleisti. Specialistai teigia, kad toks žingsnis bus žengtas tik tuomet, kai veislyne gyvens bent trisdešimt šių paukščių.Tik tuomet galima tikėtis sėkmingos veiklos. „Mūsų partneriai lenkai, turėdami trisdešimt veisimui skirtų paukščių, kasmet sulaukia apie 80-90 jauniklių, kurie paleidžiami į laisvę," - sakė A. Butleris.
Viešvilės valstybinio rezervato direktorius pasakojo, kad dalis kurtinių laisvėje neišgyvena, paukščių atranka palanki tik stipriausiems. Plėšrūnai, įvairios ligos, netinkamos gyvenimo sąlygos praretina paleistų paukščių grupę.
A. Butleris pasakojo, kad veislynas įkurtas ne tik kurtinių rūšies atkūrimo tikslu, bet siekiama sustiprinti ir dzūkiškąją šių paukščių rūšį, gyvenančią gamtoje. Veislyne vykdomas ne tik kurtinių rūšies atkūrimo projektas, bet ruošiamos ir buveinės. „Kai kuriuos darbus jau padarėme. Trisdešimties hektarų miške iškirstas eglučių pomiškis, kad paukščiams būtų šviesių erdvių, pakankamai vabzdžių", - pasakojo A. Butleris.
Kurtinys įrašytas į Europos bendrijos saugomų rūšių sąrašus. Europos Sąjungos šalys yra įsipareigojusios saugoti kurtinius. „Kurtiniai labai konservatyvi rūšis, per amžius išliko beveik nepakitusi. Tačiau kurtiniai daug kur išnykę", - tvirtino Viešvilės valstybinio rezervato direktorius.
Lepūs ir reiklūs miškui paukščiai nemėgsta jaunuolynų, jiems reikia derlingų uogynų, kuriuose rastų mėlynių, bruknių, spanguolių. Kurtiniai labai jautrūs trikdymui, žmogaus kaimynystei, tad rezervato darbuotojai griežti ir sau, ir miško lankytojams. „Nei patys einame, nei kam nors leidžiame", - kirste nukerta rezervato direktorius. Ypač jautrūs kurtinių jaunikliai, jiems reikalingas aukštas sanitarijos lygis. A. Butleris pasakojo, kad tarp Lietuvos miško paukščių kurtinys yra vienas stambiausių. Jį galima lyginti su jūriniu ereliu. „Kurtinys be galo puošnus. Patinas ir patelė - labai skirtingi paukščiai, tačiau estetiniu požiūriu savaip įspūdingi", - tvirtino A. Butleris.
Kurtiniai gali būti paleisti į laivę sulaukę trijų mėnesių amžiaus. „Mes remiamės lenkų praktika. Pirma jie manė, kad geriausia paukščius paleisti žiemos pabaigoje 8-10 mėnesių. Tačiau išbandę įvairius variantus nutarė, kad geriausia juos paleisti rudenį. „Toks paukštis jau pakankamai didelis, paprastai pasiekęs trečdalį patelės ūgio. O paleisti juos geriausia rudenį, kad spėtų prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų, geriau pasiruoštų žiemai", - pasakojo direktorius.
Kurtiniai veislyne auginami finansuojant projekto „Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse" ir Jungtinių Tautų Pasaulio aplinkos fondo lėšomis, o pagausėjus kurtinių prieaugliui rezervato direktorius tikisi Aplinkos ministerijos paramos.

Ignė Rotautaitė