Vilkai pjauna nepabėgančias stirnas
Vilkai pjauna nepabėgančias stirnas (4)
Nuo taiklaus Eržvilko medžiotojų būrelio vadovo Dariaus Kaminskio šūvio krito dar vienas Eržvilko ir Varlaukio miškuose siautėjančios gaujos vilkas.
Gruodžio 26-ąją Eržvilko būrelio medžiotojai miške pastebėjo vilkų pėdsakų ir rado sudraskytų gyvūnų likučių. Tai buvo aiškus ženklas, kad pilkieji čia ieško grobio.
Šis spėjimas pasitvirtino, kai varovai pabaidė penkis vilkus, bandžiusius prasmukti pro medžiotojų liniją. Trys vilkai paspruko, o du krito nuo taiklių medžiotojo Daivaro Rybakovo šūvių.
Pastebėję, kad Eržvilko būrelio medžioklės plotuose siautėja daug vilkų, medžiotojai gruodžio 28 d. surengė dar vieną jų medžioklę. Žaliosios miško tankmėse keturis kvartalus apėję varovai išbaidė net šešių vilkų būrį. Trys kaip šešėliai prasmuko pro medžiotojus – į juos net nespėjo iššauti, o šūviai į kitus buvo netaiklūs.
Po šios medžioklės patyręs medžiotojas Vytautas Valutis apeidamas miško keliukus ir pamiškes šviežiame sniege vėl pastebėjo dviejų vilkų pėdas. Tad sausio 2-ąją surengus vilkų medžioklę į ugnies liniją išbėgo du stambūs vilkai. Vienas krito nuo būrelio vadovo Dariaus Kaminskio šūvio, o antrajam pavyko pasprukti.
Pasak būrelio vadovo D. Kaminskio, medžioklės plotuose jie aptiko 11 ar 12 vilkų pėdsakus. Tiek plėšrūnų vienoje vietoje yra neįprastai daug. Jų susitelkimo priežastys aiškios – Eržvilko būrelio medžioklės plotuose gausu stirnų. „Mūsų būrelio medžioklės plotuose labai palankios sąlygos stirnoms, – pasakojo D. Kaminskis. – Jas kasmet šeriame, padedame sėkmingai peržiemoti. Tad dabar ir vilkai čia atsėlina kaip į savo valgyklą. Per gilų sniegą stirnos negali greitai bėgti ir išsigelbėti, todėl tampa lengvu plėšrūnų grobiu.“
Medžiotojai tvirtina, kad vienoje vietoje rado net tris sudraskytas stirnas. Jeigu vilkai čia ilgai siautės, tai pavasarį šie miškai bus tušti. Po atlydžio sukietėjus sniegui vilkai lengvai gali bėgti paviršiumi, o stirnos klimpsta.
Per šį vilkų medžioklės sezoną Lietuvoje leista sumedžioti 60 vilkų. Tiek dar nesumedžiota, tad galima tikėtis, kad ir Eržvilko būrelio medžiotojai savo plotuose dar susidurs su vilkais, praėjusį rudenį, kaip įtariama, papjovusiais ne vieno aplinkinio ūkininko gyvulių.
Dėl vilkų skaičiaus reguliavimo vieningos nuomonės nėra. Medžiotojai vis dažniau užsimena apie valkataujančius ir sulaukėjusius šunis, sparčiai besidauginančius mangutus, turinčius tik vieną priešą – vilką. Medžiotojų vertinimu, mangutų ir jų pėdsakų dabar pastebima mažiau. Galima manyti, kad mangutų skaičių sėkmingai sumažino Viešvilės miškus pamėgę ir rezervate ramybę suradę vilkai, grobio ieškoti atklystantys į gretimus miškus.
Vincas Kriščiūnas
