Visuomenės kontrolė maloni nebūna (0)

Atidžiau pažvelgti į seniūnų darbą kovo mėnesį paragino du redakcijon atkeliavę skundai. Kovo 17 d. į „Šviesos“ elektroninį paštą atsiųstos nuotraukos akivaizdžiai rodė, kad Jurbarkų seniūnas Audronis Kačiušis, prie savivaldybės ženklu pažymėto valdiško automobilio prisikabinęs priekabą į savo namų kiemą parsivežė žvyro.
Antroji žinia telefonu atskriejo iš Girdžių. Šio miestelio gyventojas tikino, kad prie kapinių nupjovęs senus klevus ir egles seniūnas Darius Juodaitis medieną paliepė nuvežti prie jo namų.
Tokie pranešimai abu seniūnus šokiravo.
Jurbarkų seniūnas A. Kačiušis pasipiktino nuotraukas padariusio žmogaus elgesiu – esą, jis lindo į privačią teritoriją, išgąsdino namuose buvusius seniūno artimuosius, fotografuodamas kaimynams sukėlė nepasitikėjimą.
Nors taip tikrai galėjo nutikti, piktintis greičiausiai nereikėtų –savo namų kieme Daukanto gatvėje Jurbarkų seniūnas laiko valdišką automobilį. Paaiškėjo, kad ir lengvojo automobilio priekaba – Jurbarkų seniūnijos turtas.
„Seniūnija turi tik vieną automobilį ir jį naudoja visiems būtiniems poreikiams. Gal kam atrodo keistai, kad prisikabinę priekabą patys vežame šiukšles, į priekabą supilame nuo gatvių sušluotą žvyrą ir išvežame jį kaimo kelių duobėms užpilti“, – tvirtino A. Kačiušis.
Jurbarkų seniūnas stebėjosi, kad žmonės nemato, jog seniūnai anaiptol nėra baltarankiai – nesėdi prie stalo, pasidabinę kaklaraiščiu, o dirba net ir labai juodus darbus.
Pasak A. Kačiušio, kovo 17 d. jam prireikė nuvažiuoti į savivaldybės administraciją – nenorėdamas atkabinėti priekabos, su visu nuo gatvių sukastu žvyru nutempė į savo namų kiemą ir ten ją paliko.
„Man namuose žvyro tikrai nereikia, negalvokite, kad jį vežiausi sau. Liepkite nevežti – ir mes to žvyro nevešime. Darbų ir taip turime pakankamai“, – tvirtino seniūnas.
Greičiausiai reikėtų tikėti valdininko nesavanaudiškumu, nors pažvelgus į nuotraukas, žvyras A. Kačiušio namų kieme stovinčioje valdiškoje priekaboje atrodo kur kas šviesesnis ir švaresnis nei tas, kuris sušluotas gatvių pakraščiuose. Bet tai – tik vieno žmogaus, fotografavusio seniūno kieme stovintį valdišką automobilį su priekaba, nuomonė. Antra vertus, jokių įtarimų nebūtų kilę, jei seniūnas priekabą su žvyru būtų atkabinęs ir palikęs prie seniūnijos, o ne nuosavame kieme.
Valstybės tarnybos įstatyme nurodoma, kad valdininkai turi elgtis taip, kad visuomenei nekiltų įtarimų, jog yra naudojamasi tarnybine padėtimi.
Girdžių seniūnas D. Juodaitis sutinka, kad suteikė pretekstą žmonėms suabejoti savo sąžiningumu, nors ir jaučiasi visiškai teisus.
Nusprendęs nupjauti miestelio kapinėse augančias senas egles ir klevą, seniūnas nurodė medžių kamienus nuvežti prie seniūnijos garažo, o eglių šakas – prie jo namų.
„Kai egles pjovę K. Putnos įmonės darbininkai manęs paklausė, kur vežti šakas, nieko nesugalvojau, todėl pamaniau, kad tvarkydamas aplinką pats tas šakas sudeginsiu. Seniūnijos ūkvedys jau seniai serga, viešuosius darbus dirbančių žmonių dabar neturiu, todėl pamaniau, kad galiu tas šakas ir pats sudenginti. Gyvenu nuošaliai, miestelio pakraštyje, prie keliuko į sodybą yra vietos, todėl paliepiau šakas vežti ten. Dabar matau, kad geri norai ne visada gerai baigiasi“, – apgailestavo Girdžių seniūnas.
Šakių rajone, Lukšiuose, užaugęs ir nuo jaunystės stebėjęs, kaip miestelyje tvarkosi legenda tapęs seniūnas Vidas Cikana, D. Juodaitis ir pats stengiasi elgtis šeimininkiškai. Eglių šakos namuose jam tikrai nereikalingos – jomis krosnies nekūrensi ir namų nešildysi, bet seniūno sodybos link pasukęs miškavežis greičiausiai kažkam sukėlė labai negerų įtarimų.
D. Juodaitis pripažino, kad žino Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, tačiau abejoja, ar tokia visuomenės kontrolė nėra per griežta.
„Kelis kartus taip gavęs per galvą, gali ir visai nuleisti rankas. Juk tie, kurie nieko nedaro, dažniausiai niekam ir neužkliūva“, – mano seniūnas.
Pasak D. Juodaičio, seniūnas negali visiems gyventojams patikti, nes priverstas daryti daugybę populiarumo nepridedančių darbų – kontroliuoti, kaip pašalpų pinigus naudoja socialinės rizikos šeimos, reikalauti, kad gyventojai susitvarkytų aplinką, prisirištų po kaimą palaidus lakstančius šunis, sudarytų atliekų išvežimo sutartis. Išgirdę reikalavimus žmonės neretai įsižeidžia, o vėliau stengiasi matyti tik blogus seniūno poelgius.
Jokiu būdu negalima būtų sutikti, kad D. Juodaitis neteisus, tačiau dar visai neseniai akyliau stebėti valdininkus visuomenę ragino ir pats Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius. Prieš naujuosius metus Vyriausybei priėmus sprendimą įvesti privalomą viešųjų įstaigų automobilių žymėjimą, A. Kubilius pareiškė, kad tai padės efektyviau kontroliuoti, kaip jais naudojamasi.
„Tai sudaro galimybę visuomenei, kaimynams, bendruomenėms matyti aiškiai, ar kas nors nesinaudoja tarnybine padėtimi, ar neparvažiuoja namo, ar nevažinėja kur nors ne tarnybiniais tikslais, ir visuomenės kontrolė gali būti žymiai efektyvesnė negu kokia nors kita kontrolė”, – sakė A. Kubilius, gruodžio 27 d. Vyriausybei priėmus sprendimą žymėti tarnybinius automobilius įstaigos logotipais.
Visuomenės kontrolė maloni nebūna – su žmonėmis nesusitarsi, kad jie užsimerktų ir nepamatytų to, ką valdininkas norėtų paslėpti. Antra vertus, ir valdininkai – žmonės, kuriems leidžiama suklysti. Svarbiausia, kad klaidos nebūtų daromos iš blogos valios.

Daiva BARTKIENĖ