Žvyrkeliai rajone įveikiami sunkiai (0)

Žvyrkelius galima gramdyti ir formuoti greideriais, tačiau be nuolatinio žvyro dangos atnaujinimo, tokie keliai tampa panašūs į kliūčių ruožus - gaištamas laikas, gadinami automobiliai, didėja pervežimų savikaina.
Vienintelė išeitis - asfaltuoti bent svarbiausius žvyrkelius. Vieną kartą investavus, sumažėtų kelių eksploatavimo išlaidos ir pagerėtų eismo sąlygos.
Šiemet šalyje tęsiama žvyrkelių asfaltavimo programa, remiama Europos regioninės plėtros programos lėšomis. Lietuvoje numatoma išasfaltuoti 165 km žvyrkelių neaplenkus nė vieno šalies regiono. Sutartys jau pasirašytos su 10 šalies kelininkų įmonių. Darbo bus ne tik kelininkams, projektuotojams, bet ir kitiems specialistams, nes teks tvarkyti elektros, ryšių linijas.
Pirmenybė teikiama per gyvenvietes einantiems keliams, taip pat tiems, kuriais vyksta intensyvesnis eismas ir kurie jungia didesnes gyvenvietes su pagrindiniais keliais.
Tačiau kokie darbai vyks mūsų rajone, rajono savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vedėjas Stanislovas Andriulis negalėjo aiškiai įvardyti dėl, jo tvirtinimu, labai paprastos priežasties - vis dar neaiškus finansavimas. Mat lėšos keliams atnaujinti, prižiūrėti rajoną pasiekia iš kelių šaltinių. Tačiau gyventojams nerūpi, iš kokios programos ar iš kokio biudžeto keliai ir gatvės bus asfaltuojami - visus erzina pradedami ir nepabaigiami ypač miesto gatvių asfaltavimo darbai.
Pasak S. Andriulio, 2008 m. iš kelių priežiūros programos rajono savivaldybė gavo 2,3 mln. Lt, pernai 1,2 mln. Lt, o šiemet bus dar mažiau. Iš šių pinigų savivaldybė sumoka už žvyrkelių priežiūros darbus, asfalto remontą, įgyvendina vieną kitą žvyrkelių asfaltavimo projektą. S. Andriulio nuomone, jeigu bus gauti žadami 800 tūkst. Lt ar dar mažiau, tai jų pakaks tik žvyrkelių priežiūrai ir smulkiam asfalto remontui. Apie kokias nors didesnes investicijas nėra nė kalbos.
Vienintelis projektas, susijęs su žvyrkeliu mieste, kurį įgyvendina rajono savivaldybės administracija - Jurbarko Kęstučio, Mokyklos gatvių rekonstrukcijos ir dalies Žemaitės gatvės įrengimas, kuris daugiausia finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų - beveik trys milijonai litų. Projektas turi būti baigtas šiemet iki lapkričio 30 d. Kęstučio gatvė bus atnaujinta, pagrindiniai darbai atlikti ir nutiesus Žemaitės gatvės dalį. Šiemet žvyrkelio neturėtų likti Mokyklos gatvėje.
Anksčiau rajono savivaldybė turėjo daugiau finansinių galimybių tvarkyti kelius ir gatves būtiniausiose vietose. Seredžiuje išasfaltuota Dubysos gatvė, Klausučiuose - Tvenkinio, Lakštingalų gatvės. Panaudojus tikslines lėšas išasfaltuota 880 m Klišių ir Kuturių kaimų kelio. Žvyrkelių mažėja, tačiau ne taip greitai, kaip norėtųsi. Didžiausios investicijos kelių infrastruktūrai gerinti, pasak S. Andriulio, rajoną pasiekia per kelininkus.
Valstybės įmonės „Tauragės regiono keliai" Jurbarko kelių tarnybos viršininko Vytauto Čepukonio nuomone, jeigu bus lėšų, tai jos, kaip numatyta, mūsų rajone bus skirtos žvyrkeliui Veliuona-Tamošiai-Griciai asfaltuoti. Tikimasi asfaltą nutiesti beveik 7 km ruože. Tai tęstinis projektas, kurio naudą jau pajuto ne tik Seredžiaus ir Veliuonos seniūnijų kaimų žmonės.
V. Čepukonio abejones išblaškė valstybės įmonės „Tauragės regiono keliai" vyriausiasis inžinierius Stasys Būrė. Šiemet asfaltas pasieks Gricius. Skelbtą konkursą jau laimėjo AB „Kauno tiltai", 5,91 mln. Lt vertės darbus įsipareigojusi atlikti šiemet. Kaip patikino S. Būrė, vykdant tą pačią žvyrkelių asfaltavimo programą, šiemet bus skelbiamas konkursas nedideliam kelio Juodaičiai-Griciai ruožui asfaltuoti, o pats asfaltas klojamas 2011 m. Vėliau numatyta sujungti asfalto dangas kelyje Armeniškių link. Sulauks permainų ir važiuojantieji keliu Griciai-Padubysiai.
Tokie projektai, jeigu ne Europos Sąjungos struktūrinių fondų inveticijos, rajono savivaldybei būtų nepakeliami, o žvyrkelių rajone liktų kur kas daugiau.

Vincas Kriščiūnas