LRT dokumentikos laidoje „Zachor. Atsimink“ – žydiškasis Jurba...

LRT dokumentikos laidoje „Zachor. Atsimink“ – žydiškasis Jurbarkas (1)

2020-11-19

Du draugai aktoriai Dovilė Kundrotaitė ir Elijas Martynenko lapkričio 23 d. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Zachor. Atsimink“ litvakų kultūros palikimo ieškos Jurbarke, kuriame gyvenimas tarpukariu net kunkuliavo.

Tarpukariu, plaukiant Nemunu pro Jurbarką, atsiverdavo neįtikėtinas vaizdas – didžiulė medinė sinagoga ir Švenčiausios Trejybės bažnyčia. Kiek tolėliau stovėjo ir evangelikų liuteronų maldos namai.

Nemunas buvo aukso gysla Jurbarko žydams. Čia veikė muitinė, būdavo pakraunami ir iškraunami laivai, upėje knibždėjo garlaiviai. Net trečdalio Lietuvos laivų savininkai buvo Jurbarko litvakai. Gyvenimas tarpukariu Jurbarke ne virė, bet kunkuliavo: karčiamose netilpo lankytojai, o šalia kai kurių užeigų būdavo net slapti kambarėliai upeiviams.

Matydami, gatve einantį, per daug prisivaišinusį, žmogelį jurbarkiečiai smagiai pašiepdavo: „Štai eina ponulis, alaus įgėręs, šiek tiek kreivokas kaip Jurbarko bravoro kaminas.“ Nors Jurbarko bravoro kaminas išties buvo kreivokas, tačiau alus – neįtikėtinai gardus. Čekijos meistrų dėka, atrasto šulinio vandens kokybė buvo tobula net šviesaus Pilzeno alaus gamybai.

Jurbarko bravoras, priklausęs žydams Fišui ir Miliui, 1922 m. išvirdavo 5000 kibirų alaus per metus. Jį parduoti veždavo net į Šiaulius ir Kauną. Vėliau bravorą nusipirko „L.B. Volfas – Engelman“ su ketinimu uždaryti, kad nebebūtų konkurencijos Kauno aludariams. Tačiau alus buvo toks geras ir paklausus, kad bravoras sėkmingai gyvavo iki pat 1946-ųjų.

Pats miestelis kvepėjo beigeliais, buvo daug kepyklėlių, prieskonių parduotuvių, o ypatingu būdu - ant žalio karklo keptos žuvies į Jurbarką paragauti atvykdavo net pats Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.

Iš Jurbarko kilęs litvakas Max‘as Zarnitskis tapo vyriausiuoju Izraelio matininku ir buvo laikomas „Izraelio žemės vertinimo profesijos tėvu“. 1930 m. jis suprojektavo modernius bauhaus architektūros stiliaus daugiabučius namus Tel Avive, kurie stovi iki šiol. O Jurbarke gimęs garsus aktorius ir režisierius Konstantinas Glinskis laisvai kalbėjo jidiš kalba. 1919 m. jis laikinai buvo grįžęs dirbti į gimtąjį miestą, kur Jurbarko žydai mielai prisidėdavo prie jo statomų spektaklių – siūdavo kostiumus, parūpindavo aktoriams grimo.

Litvakai čia prasimanydavo įvairiausių verslų. Dar šiandien senieji gyventojai prisimena žydą, sugebėdavusį pasiūti kelnes vos per dvi valandas. Žydai supirkinėdavo senus skudurus ir net gyvūnų kaulus, kuriuos plukdydavo į Viešvilę. Turguje veikė žydams priklausęs kiaušinių supirkimo kioskas, mat, pardavus lietuviškų vištų kiaušinius Vokietijoje, buvo galima užsidirbti gražaus pinigo. Vaistininkas Bregauskas buvo išradęs preparatą nuo kosulio „Kosuliną“, su kuriuo 1922 m. Kauno žemės ūkio ir pramonės parodoje laimėjo pirmojo laipsnio prizą.

Jurbarko žydai buvo gana įtakingi ne tik verslo, bet ir politiniuose reikaluose. Jie rinko aukas ginklų fondui Vilniaus kraštui išvaduoti. 1938 m. Izaoko Fridmano vadovaujami už surinktas aukas nupirko net kulkosvaidį.

1927 m. į Jurbarką atvykęs prezidentas A. Smetona lankėsi ne tik katalikų bažnyčioje ir evangelikų maldos namuose, bet ir abiejose sinagogose, o atidengiant paminklą Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui, ceremonijoje dalyvavo ir miestelio rabinas.

Daugiau apie žydiškąjį Jurbarką žiūrėkite dokumentikos laidoje „Zachor. Atsimink“ pirmadienį, lapkričio 23 d., 19.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ.



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook