Europos kultūros paveldo dienos. Sienų tapyba
Europos kultūros paveldo dienos. Sienų tapyba (0)
Freskos dalis iš Veliuonos dvaro. A. Petraitytės nuotr.
Lietuva yra ir nuo seno buvo Europos dalis. Politiniai santykiai, kultūrų įtakos, ekonominiai mainai, vyko nuolat ir keitė mūsų, ypač miestų ir dvarų, gyvenseną, kurdami ją bendraeuropietiškos civilizacijos dvasia visose gyvenimo srityse. Ryškiausiai tai liudija mūsų dienas pasiekusi architektūra ir daile. Sunku būtų kalbėti apie kultūrines įtakas ikikrikščioniškoje Lietuvoje, bet nuo XII – XIII amžių jos jau tampa akivaizdžios. Tai matoma ir mene. Seniausioji mūsų dienas pasiekusi freska Lietuvoje – tai Vilniaus katedros rūsiuose „pasislėpusi“ XIV a. pabaigoje tapyta epitafinė kompozicija „Nukryžiuotasis su Švč. Mergele Marija ir Šv. Evangelistu Jonu“.
Sienų tapyba Europoje ir Lietuvoje iki XIX a. antros pusės buvo neatskiriama architektūros palydovė, bet populiariausia tapo baroko epochoje. Lietuvoje dirbo tiek vietiniai, tiek kviestiniai Europos meistrai. Garsiausias jų, šedevrus kūręs tikros, ant šlapio tinko tapomos, freskos meistras buvo florentietis tapytojas Michelangelo Palloni‘s. Apie 1674 m. LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas, M. Pallonį pasikvietė į Lietuvą prašydamas ištapyti Pažaislio kamaldulių vienuolyną ir bažnyčią. Baroke freska buvo itin svarbi pastatų puošybos dalis, leidžianti sukurti iliuzinį beribės erdvės įspūdį, taigi ji tampa ne vien savarankišku tapybos kūriniu, bet neatskiriama architektūrinio sprendimo dalimi.
Žinia, didieji miestai visuomet buvo atviresni europietiškoms įtakoms, tačiau provincijos dvarai ir dvareliai menkai teatsiliko. Ne išimtis ir Jurbarko kraštas. Tegul ir negausi, bet išlikusi sienų tapyba XVII a. Panemunės pilyje liudija vietos aukštuomenę buvus išlavinto estetinio skonio. Tokio paties klasicistinio stiliaus, pagimdyto Prancūzų revoliucijos ir formuoto Antikos palikimo pagrindu, tapybos yra ir XIX a. Veliuonos dvaro rūmuose bei bažnyčioje. Vienu iš žymių Veliuonos bažnyčioje dirbusių menininkų buvo tapytojas ir grafikas Mykolas Elvyras Andrioli‘s. Manyta, kad Andrioli dekoravo ir Veliuonos dvaro sienas. Tačiau jas tyręs Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus restauratorius Kęstutis Andziulis, teigia, kad dvaro freskos nėra tapytos ranka, o atliktos trafaretų pagalba. Tiesa, itin aukšto lygio trafaretų, leidžiančių dekorą atlikti tobulai, sukuriant tapybos iš rankos įspūdį. K. Andziulio nuomone tokio aukšto lygio tapytojas, kokiu buvo Andrioli, vargu ar būtų dirbęs su trafaretais, tačiau tikėtina, kad Veliuonos dvaras buvo dekoruojamas pagal jo parengtus eskizus.
Šių metų Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos“ renginių, jau penkiolika metų vykstančių ir Lietuvoje, tema – „Sienų tapyba“. Renginiais siekiama atkreipti dėmesį į freską, kaip kultūrinį palikimą, kuris dažnai lieka nepastebėtas, užgožtas dėmesio architektūrai. Freskoms nebuvo palankus ir laikas – besikeičiančios interjerų mados lėmė sąmoningą jų naikinimą. Dar labiau jos naikintos pasikeitus politinei santvarkai. Vienas iš daugelio panašių pavyzdžių - Veliuonos dvaro tapyba. Sovietams nacionalizavus šį dvarą ir jame įkūrus mokyklą, erdvūs kambariai buvo permūryti į mažesnes klases, sienų tapyba nugremžta ar užtinkuota ir uždažyta. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir dvaro savininkei poniai Olgai Vakselytei-Larson susigrąžinus tėviškę, teko skaudžiai nusivilti, neberadus savo namų tokiais, kokiais paliko sovietų okupacijai prasidėjus. Dvaro sodybos gyvenamojo namo svečių kambaryje buvusio ampyro stiliaus interjero taip pat nebebuvo nei kvapo. Tačiau ji, nepaisydama paveldosaugininkų pastabų, kad nieko keisti negalima, ryžosi išgriauti pokary išmūrytą sieną. Dabar galime pasidžiaugti, kad iš po mūro atsivėrė sienų ir lubų tapybos, siejamos su Andrioli fragmentai (nuotraukoje).
Visi norintys pamatyti Veliuonos bažnyčios, dvaro, Panemunės pilies sienų tapybą, susipažinti su freskos Lietuvoje ir Europoje istorine raida ir atlikimo technikomis, pasižiūrėti kaip freskos tapomos ir pamėginti patiems tapyti, kviečiami į ekskursiją – seminarą „Jurbarko rajono sienų tapyba“. Rugsėjo 22 d., ketvirtadienį. 9.00 val. ryte ekskursantų lauks užsakytas autobusas aukštelėje prie Jurbarko autobusų stoties. Galima vykti ir savais automobiliais. Maloniai kviečiame dalyvauti.
Sienų tapyba Jurbarko rajone. Ekskursija-seminaras
Jurbarkas – Pilis – Veliuona
2011-09-22
09.00 val. Ekskursinis autobusas išvyksta į Pilį (Vytėnus)
09.30 val. Lankoma Panemunės pilis. Apžiūrima sienų tapyba. Paskaita „Sienų tapyba Lietuvoje ir Europoje. Istorinė raida“ (lektorė Jurgita Davidavičienė, tapytoja, restauratorė, A. Giedriaus-Giedraičio gimnazijos dailės mokytoja metodininkė)
11.00 val. Atvykstama į Veliuoną
11.15 val. Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Mykolo Elvyro Andriolio freska (lektoriai: Veliuonos parapijos klebonas kun. Šarūnas Leskauskas, Jurgita Davidavičienė)
12.00 val. Veliuonos dvaras. Išlikusi sienų tapyba (lektorius Kęstutis Andziulis, Nacionalinis M.K. Čiurlionio muziejaus restauratorius)
13 – 17 val. Seminaras „Freska“ (veda J. Davidavičienė) Visi norintys gali stebėti arba prisidėti prie freskos kūrimo, nuosekliai susipažindami su freskos kūrimo technika.
14 – 16 val. Ekskursija po Veliuoną (gidas S. Liutvinavičius)
Organizatoriai ir rengėjai: Jurbarko r. savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, Jurbarko krašto istorijos muziejus, Veliuonos kultūros centras.
Daugiau informacijos ir registracija: Jurbarko r. savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Daura Giedraitienė, tel. (8 447) 70200; 8 650 11359, el.p. kultura@jurbarkas.lt
Kultūros skyriaus vedėja Daura Giedraitienė
