Netradicinis atsisveikinimas - „Sudie, derintojau“ (nuotraukos)
Netradicinis atsisveikinimas - „Sudie, derintojau“ (nuotraukos) (0)
A. Petraitytės nuotr.
„Man jis iš karto patiko“. Šia fraze žiūrovus pasitiko antradienio vakarą Jurbarko kultūros centre demonstruotas Vadimo Levanovo spektaklis „Sudie, derintojau“. Netradicinis vaidinimas, atliktas vienos aktorės Augustės Pociūtės, žiūrovus nustebino ne tik savo paprastumu, bet ir atvirumu.
Tai – penkiolikmetės merginos istorija apie nelaimingą meilę gerokai vyresniam muzikos instrumentų derintojui. Vaidinimo herojė tariasi patekusi į suaugusiųjų pasaulį po to, kai patiria skaudų mylimojo atstūmimą, tačiau bet kokia kaina siekia pasisavinti jį, nepaisant dvidešimties metų amžiaus skirtumo.
Visų pirma šokiravęs paauglės įžūlumas ir atšiaurus bendravimo būdas pasakojimo eigoje tampa savaime suprantamu. Be užuolankų penkiolikmetė kalba apie dalykus, kuriuos šiuolaikinė visuomenė linkusi nutylėti. Merginos pasakojime netrūksta jaunimo žargonų, šypseną keliančių juokelių bei keiksmažodžių. Ji smerkia suaugusiųjų kartos veidmainiškumą, silpnumą. Išskirtinis dėmesys spektaklyje skiriamas vaikų ir tėvų santykių temai, puikiai atskleidžiami jauno ir visų užmiršto žmogaus išgyvenimai bei jausmai.
Merginos pasakojime netikėtai atsiranda ir derintojo žmonos personažas. Tik atslūgus apėmusiam azartui ir galutinai supratus, kad mylimasis visiškai nekreipia į ją dėmesio, paauglė nusprendžia palikti vyrą ramybėje. Kartu su derintojo prisiminimu mergina mėgina atsisveikinti ir su sunkia vaikyste, todėl susikrovusi daiktus palieka namus ir ja nesurūpinančius tėvus. Neužbrėžta spektaklio pabaiga leidžia žiūrovui pačiam apmąstyti begales neatsakytų klausimų bei atveria erdvę platiems apmąstymams.
Vaidinimo metu ypač svarbus tiesioginis ryšys tarp aktorės ir žiūrovų, todėl jie pasirodymą stebėjo sėdėdami čia pat, scenoje, tokiu būdu tarsi akis į akį susidurdami su vaidinimo problemomis, ypač aktualiomis šiandieniniame pasaulyje.
A.Petraitytė
