Balsavimas

Kaip vertinate savivaldos darbą gerinant rajono ekonominę situaciją?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Beveik 80 proc. lietuvių renkasi praturtintą duoną

Beveik 80 proc. lietuvių renkasi praturtintą duoną (1)

2017-03-07

Pastaraisiais metais duonos rinkoje įvyko lūžis: tradicinės duonos rūšys užleidžia vietą duonai su grūdais, sėklomis. „Fazer Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad net 77 proc. lietuvių, renkantis duonos produktus, svarbus jų sveikumas ir maistingumas. Lietuvoje vis labiau populiarėjanti sveikos gyvensenos tendencija lemia, kad vartotojai gręžiasi į pridėtinės vertės produktus.

„Nielsen“ tyrimų duomenimis, sveikų ingredientų produktuose ieško 52 proc. pirkėjų Lietuvoje, taip pat 44 proc. Latvijoje ir 34 proc. Estijoje. Tačiau pirkėjai teigia parduotuvių lentynose pasigendantys sveikų produktų (Lietuvoje 56 proc., Latvijoje 45 proc., Estijoje 36 proc.). Ši tendencija veikia ir duonos kategoriją – tradicinės duonos segmentai traukiasi, o mažieji, pridėtinės vertės segmentai – auga.

„Duonos vartotojų pasirinkimai, darantys įtaką pasiūlai, taip pat keičiasi. Daugelį metų duonos pasiūloje vyravę įprasti grūdai ar saulėgrąžos šiandien dažnai keičiami pilno grūdo produktais, taip pat įvairiais dribsniais ir netgi lietuviškai duonai pakankamai egzotinėmis bolivinėmis balandomis ar arbūzo sėklomis. Šį pavasarį rinkai pristatome daržovių duoną, kurioje daugiau nei trisdešimt procentų sudėties sudaro pupos, morkos, burokėliai ar pastarnokai. Tai puikiai iliustruoja, kuria kryptimi keliauja duonos rinka – tokie inovatyvūs produktai jau dabar keičia vartotojo pasirinkimą ir suteikia pagrindo tikėti, jog gali pakeisti pastarųjų metų duonos rinkos traukimosi kryptį į augimą“, – teigia „Fazer Bakery Baltic“, atstovaujančios „Gardėsio“ duoną Lietuvoje, generalinis direktorius Mindaugas Snarskis

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius prof. dr. Rimantas Stukas teigia, kad siekis sveikiau gyventi Lietuvoje tampa savotiška „mada“.

„Žmonės vis dažniau renkasi natūralesnį, biologiškai vertingesnį ir praturtintą maistą, kuris gali papildyti mitybą arba turėti ne tik mitybinę, bet ir fiziologinę funkciją. Šiandien tokių maisto produktų asortimentas dar nėra platus, ypač gyventojai jų pasigenda tarp kasdieninio vartojimo produktų. Verslas turėtų prisitaikyti ir gaminti platesnį asortimentą sveikatai palankių, praturtintų maisto produktų. Taip pat gaminti produktus su sumažintu riebalų, cukraus ir druskos kiekiu“, – teigia R. Stukas.

Demografiniai rodikliai formuoja duonos kategoriją

Strateginių rinkos tyrimų įmonės „Euromonitor International“ tyrimų duomenimis, 2016 m. Lietuvos duonos gaminių rinka traukėsi labai nežymiai – parduota 200 tonų mažiau nei 2015 m. Tai lemia mažėjantis vartotojų susidomėjimas tradicine supakuota duona, mažėjanti gyventojų populiacija ir besikeičianti namų ūkių sudėtis.

„Šiais laikais daugiau nei pusė namų ūkių susideda iš vieno asmens arba poros, neturinčios vaikų. Tai reiškia, kad duonos forma ir perkamas kiekis kinta. Be to, keičiasi duonos valgymo situacijos: užkandžiavimas, valgymas kelyje tampa įpročiu. Tai daro įtaką ir duonos produktams, kurie plečiasi iš duonos kategorijų ribų, žengiant į ilgo galiojimo produktų (užkandžių) (angl. long shelf life) lentynas. Prognozuojame, kad ilgo galiojimo duonos produktų ir užkandžių kategorija ateityje turėtų augti, kas iš dalies kompensuoja šviežios duonos segmento traukimąsi”, – teigia M. Snarskis.

„Euromonitor International“ 2016 m. Lietuvos kepinių rinkos apžvalga rodo, kad nepaisant mažėjančių duonos vartojimo kiekių, 2016 m. 2 proc. didėjo pardavimai, pasiekdami 229 mln. eurų. Tai lėmė vartotojų perėjimas prie mažesnių pakuočių ir produktų su sveikatai palankiais priedais, už kuriuos žmonės linkę mokėti daugiau. Remiantis „Nielsen“ duomenimis, 92 proc. lietuvių pripažįsta, kad organiški ir natūralūs maisto produktai yra brangesni (atitinkamai Latvijoje 89 proc., Estijoje – 94 proc.). Tačiau papildomai už tai mokėti yra pasiruošę ne visi – 38 proc. lietuvių, 19 proc. latvių ir 18 proc. estų.

„Pastebime, kad vartotojai vis dažniau renkasi duoną su priedais, atsakančiais į sveikatingumo tendenciją, bet darančiais įtaką didesnei duonos kainai. Tačiau tuo pat metu matome, kad vartotojai vis dar yra jautrūs kainai, nes didelė dalis duonos pardavimų yra paremti akcijomis”, – teigia M. Snarskis.

Supanašėsime su skandinavais

„Nielsen“ duomenimis šiuo metu didžiąją dalį Lietuvos duonos rinkos vis dar sudaro batonai (25 proc.) ir juoda ruginė duona (kepalais) – 21 proc., tačiau tradicinių duonų paklausa mažėja.

„Šviežios duonos kategorijos nuosmukį Baltijos šalyse galima pagrįsti mažėjančiais tradicinės duonos segmentais – baltos ir juodos duonos kepalų, saldžiarūgštės, „Palangos“ tipo duonos. Tačiau mažesniuose, pridėtinės vertės segmentuose buvo pastebimas augimas – augo juoda duona su priedais, juoda porcijinė duona, kvietinė forminė duona. „Nielsen“ duomenimis, Lietuvoje ruginių porcijinių duonų segmentas 2016 metais, lyginant su 2015 metais, išaugo 155 proc., o batonų kategorija tuo pat laikotarpiu susitraukė 6 procentais”, – sako M. Snarskis.

Remiantis „Euromonitor International“ duomenimis, šiuo metu duonos rinkos sudėtis Lietuvoje ir Skandinavijos šalyse smarkiai skiriasi. Anot M. Snarskio, tokiose šalyse kaip Suomija ir Švedija, šviežia supakuota duona sudaro 50 proc. rinkos, kai tuo metu Lietuvoje – virš 70 proc. Tačiau „Fazery Bakery Baltic“ vadovas prognozuoja, kad ateityje Baltijos šalių duonos rinkos turėtų vis labiau supanašėti su Skandinavijos šalimis.

„Vertinant ilgalaikėje perspektyvoje galima prognozuoti, kad duonos kategorijoje švieži nepakuoti produktai (angl. at site baked), užkandžiai ar šaldyti gaminiai gali sudaryti iki pusės duonos rinkos, kai kitą pusę užims šviežios pakuotos duonos kategorija, kurioje didelę dalį sudarys pridėtinės vertės produktai“, – teigia „Gardėsio“ duonos atstovas.

Duonos rinkos ateitis: tradicijas keičia inovacijos

Anot M. Snarskio, duonos kategorijoje inovacijos įgauna vis didesnį pagreitį – būtent jos ir lems duonos kategorijos vystymąsi ateityje.

„Pastaruoju metu pastebime, kad vartotojai ieško naujų produktų. Remiantis „Nielsen“ duomenimis, net 31 proc. lietuvių (atitinkamai 29 proc. latvių ir 17 proc. estų) teigia, kad nauji gaminiai dažniausiai yra geresni ir kokybiškesni, nei tie, kurie yra rinkoje jau daug metų. Duonos kategorijoje inovacijos įgauna vis didesnį pagreitį – tradiciškumas nėra vienintelis svarbus atributas. Tai rodo, kad vartotojai nori naujovių ir joms pasiruošę netgi konservatyvaus ir labiau „tradicinio“ tipo vartotojai. Todėl norėdami suaktyvinti duonos kategoriją ir grąžinti jai augimo tendenciją, turime pasiūlyti vartotojui inovacijas, gaminių išskirtinumą“, – teigia M. Snarskis.

„Fazer Lietuva“, atstovaujanti „Gardėsio“ duonos prekės ženklą, pavasarį rinkai pristato visišką naujovę – „Daržovinę duoną“, kurioje daugiau nei trečdalį sudėties pakeičia daržovės. M. Snarskis teigia, kad ši duona – tai nauja kryptis duonos kategorijoje, atsakanti į pridėtinės vertės segmento vystymąsi.

„Tai duona, kuri atitinka visas sveikos gyvensenos tendencijas. Ji maistingesnė: mažiau miltų, mažiau cukrų, daugiau skaidulinių medžiagų ir baltymų. Šios receptūros duona Švedijoje ir Suomijoje sulaukė didžiulio pasisekimo, kurį vainikavo tarptautinis „Gama Innovation“ apdovanojimas už inovaciją“, – teigia M. Snarskis.

"Šviesos" inform.



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook