Balsavimas

Kas laimės antrąjį rinkimų į Seimą turą?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

ES vertiname, tačiau vangiai dalyvaujame jos poliniame gyvenime

ES vertiname, tačiau vangiai dalyvaujame jos poliniame gyvenime (0)

2014-04-30

Euroentuziazmas neužkrečia eiti prie balsadėžių. Tradiciškai optimistiškai narystę Europos Sąjungoje (ES) vertinantys lietuviai per praėjusius rinkimus į Europos Parlamentą (EP) pagal aktyvumą buvo antri nuo galo. Neatitikimai tarp ES palaikymo ir dalyvavimo Bendrijos politiniame gyvenime per rinkimus būdingi ne tik Lietuvai, bet ir visam bendro vardiklio tautų katile nerandančiam senajam žemynui. 

"Aktyvus dalyvavimas Europos politiniame procese yra įmanomas tik tokiu atveju, jeigu būtų Europos politinė tauta. Institucijos atstovauja ne valstybei, EP renkamas ne atskirų valstybių, o Europos visuomenės. Tam, kad jos egzistuotų ir galėtų būti legitimios, kalbėti kažkieno vardu, joms reikia Europos politinės bendruomenės, paprasčiau kalbant Europos politinės tautos, kurios nėra. Mes neturime tokios tautos, vieningos istorinės atminties politikos, vieningų simbolių, kurie sudaro politinės bendruomenės pagrindą", - sakė politologas L. Kasčiūnas, atkreipdamas dėmesį į demokratinio deficito problemą, aktyviai nagrinėjamą Vakarų analitikų. 
Šiuose bendru vardikliu rinkimuose į EP pretenduoja tapti europinių politinių šeimų išrinkti kandidatai į Europos Komisijos pirmininko postą. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, balsuodami už socialdemokratus kartu šioje kovoje palaikytume dabartinį Europos Parlamento pirmininką vokietį Martiną Šulcą (Martin Schulz), už konservatorius - buvusį eurogrupės prezidentą Žaną Klodą Junkerį (Jean-Claude Junker), už liberalus ir "darbiečius" - buvusį Belgijos premjerą Gi Ferhofštatą (Guy Verhofstadt) ir pan. 
Kol kas nebuvo bent Lietuvoje atlikta sociologinių apklausų, kurios parodytų, kiek šie kandidatai yra žinomi mūsų visuomenei. Politologas L. Kasčiūnas teigė, kad tai, kiek ši idėja pasiteisino, parodys ir šių rinkimų aktyvumas. 
Žemo rinkėjų aktyvumo ankstesniuose rinkimuose politologas nebuvo linkęs laikyti fenomenu. 
"Fenomenu vadinčiau tą atvejį, jeigu mes į EP rinkimus eitume 40-50 proc. aktyvumu. Žiūrint į ES šalių tendencijas, akivaizdu, kad aktyvumas šiuose rinkimuose yra minimalaus lygmens ir siekia 20-30 proc. Tos šalys, kur balsuoti yra privaloma, kaip Graikija, Belgija, kai kurios kitos, išpučia aktyvumą, ir gaunamas vidurkis - apie 40 proc.", - sakė L. Kasčiūnas. 
Politologo įsitikinimu, taip yra todėl, kad piliečiai Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje ar bet kurioje kitoje šalyje nesuvokia, kaip EP svarstomi klausimai, susiję su jų šalių nacionaliniais, jų visuomenių arba jų asmeniniais poreikiais. 
"Tokių sprendimų yra, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio paslaugų įkainiai, III energetikos paketas, kuris leidžia mažinti "Gazprom" įtaką Lietuvoje, buvo dalykų, atsiradusių EP, bet visuomenė apie tai nežino", - dėstė L. Kasčiūnas. 
Politikos analitikas neatmeta, kad po šių rinkimų EP gali atsirasti daugiau radikalų, tačiau situacijos nedramatizuoja, nes nemano, kad jų bus išrinkta tiek, kad jie galėtų daryti lemiamus sprendimus, ir abejoja, ar jiems pavyks suformuoti bendrą flangą. 
"Sunku įsivaizduoti, kad prancūzės Marinos Le Pen (Marine Le Pen) Nacionalinis frontas galėtų sudaryti sąjungą su Vengrijos "Jobbik" partija. Arba kad ši ir Nacionalinis frontas galėtų sudaryti sąjungą su rumunų nacionalistais arba Bulgarijos "Ataka", - sakė L. Kasčiūnas. 
Politologas nedramatizavo situacijos ir dėl to, kad šios partijos galėtų tapti Rusijos "Trojos arkliais" Europoje. Primindamas atvejus, kai, pavyzdžiui, susitarimas dėl Šiaurės Europos dujotiekio buvo priimtas tuo metu, kai Vokietijoje kancleriu buvo socialdemokratas Gerhardas Šrioderis (Gerhard Schroeder), o kontraktas dėl "Mistral" laivų pardavimo buvo sudarytas, kai Prancūzijos prezidentu buvo konservatorius Nikolia Sarkozy (Nicolas Sarkozy), politologas teigė, kad Rusija randa "daug gudresnių kanalų" nei radikalios partijos. 
Tuo tarpu, pasak rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" sociologo Romo Mačiūno, narystė ES ir NATO lietuviams, tiek stojant į šias organizacijas, tiek ir šiuo metu dar suvokiamas kaip vienas svarbiausių saugumo veiksnių. 
Taip pat, pasak sociologo, lietuviai vertina galimybę laisvai keliauti, sieja narystę ES su galimybe siekti aukštesnių gyvenimo standartų. 
Balandžio 11-24 dienomis vykusioje "Baltijos tyrimų" apklausoje 79 proc. šalies gyventojų (15 metų ir vyresni) palankiai vertino Lietuvos narystę Europos Sąjungoje. 23 proc. atsakė, kad vertina labai palankiai ir 56 proc. - greičiau palankiai, o septintadalis - 14 proc. - nurodė nepalankiai vertiną Lietuvos narystę ES. Iš jų 3 proc. vertino labai nepalankiai, o 11 proc. - greičiau nepalankiai. 7 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu. 
81 proc. gyventojų palankiai vertina Lietuvos narystę NATO, o kas dešimtas (10 proc.) narystę šioje gynybos organizacijoje įvertino nepalankiai. 9 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu. 
Tiek narystę NATO, tiek ES palankiausiai vertina jaunimas iki 30 metų, o nepalankiai kiek daugiau už kitus įvertino vyresni nei 50 metų žmonės bei tie, kurių šeimos pajamos per mėnesį yra mažiausios (iki 1500 litų). 
Lygindamas su 2013 metų liepą vykusios apklausos duomenimis, R. Mačiūnas pažymėjo, kad palankus ES vertinimas išaugo nuo 71 proc. iki 79 proc., o palankus narystės NATO vertinimas išaugo nuo 70-72 proc. iki dabartinių 81 proc. 
"Manau, kad tiek visuomenės nuomonę apie ES, tiek NATO šiek tiek paveikė įvykiai Ukrainoje", - sakė sociologas. 
Pasak "Baltijos tyrimų" analitiko, nuo 2001 metų visą laiką daugiau nei pusė gyventojų sakydavo, kad jie pritarė narystei ES ir balsuotų per referendumą už narystę. 
"2003-2004 metais palaikančiųjų narystę ES buvo 74-76 proc., tad galime daryti išvadą, kad gyventojai naryste nenusivylė. Jei ir būdavo pasvyravimų, tai pastaruoju metu yra toks pats aukštas palaikymo rodiklis, kaip ir buvo prieš stojimą", - sakė R. Mačiūnas. 
Eltos korespondentė Dalia Plikūnė 
Apklausa vyko 2014 m. balandžio 11-24 dienomis. Apklausti 1077 Lietuvos gyventojai nuo 15 metų, apklausa vyko 128 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų. 
ES ir NATO narystė - Lietuvos gyventojų vertinimas

  2014 04,
proc. 
Kaip jūs vertinate Lietuvos narystę Europos Sąjungoje?   
1. Labai palankiai  23 
2. Greičiau palankiai  56 
3. Greičiau nepalankiai  11 
4. Labai nepalankiai 
Nežino, neatsakė 
   
Kaip jūs vertinate narystę NATO?   
1. Labai palankiai  24 
2. Greičiau palankiai  57 
3. Greičiau nepalankiai 
4. Labai nepalankiai 
Nežino, neatsakė 

ELTA ir "Šviesos" inf.



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook