Balsavimas

Ar Jurbarko ligoninė turėtų likti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Europiečiai kviečiami balsuoti dėl laiko persukimo: ar ES reik...

Europiečiai kviečiami balsuoti dėl laiko persukimo: ar ES reikalinga bendra sistema? (0)

2018-07-26

Europos Komisija (EK), atsižvelgusi į europiečių, Europos Parlamento (EP) ir kai kurių bendrijos narių prašymus, užsimojo įvertinti, ar ES vasaros laiko susitarimai turėtų būti pakeisti.

EK skelbia viešą konsultaciją ir kviečia ES šalių piliečius užpildyti anketą apie vasaros laiko susitarimus.

Anketą galite užpildyti čia.

Pagal esamą susitarimą laikas ES persukamas du kartus per metus. Į priekį laikrodis sukamas paskutinį kovo sekmadienį, atgal – paskutinį spalio sekmadienį. Tokios praktikos buvo imtasi siekiant prisitaikyti prie šviesaus paros meto.

Daugumoje ES narių valstybių laiko persukimas vykdomas jau ne vieną dešimtmetį. Kai kuriose šalyse laikas persukamas nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų, kitose – nuo 1970-ųjų. Tuo metu laiko keitimo praktika buvo įgyvendinta siekiant taupyti energiją, maksimaliai išnaudojant dienos šviesą. Laiko koregavimas, atsižvelgiant į šviesų paros metą taip pat tapo priemone užtikrinti saugesnį susisiekimą keliais. Tiesa, kai kurios valstybės laiko persukimo praktikos ėmėsi siekdamos prisitaikyti prie kaimynių, sąjungininkių ar valstybių – prekybos partnerių.

Laiko persukimo susitarimas ES lygmeniu buvo įtvirtintas 1980 m. Šioje direktyvoje numatoma, kad bendras laiko keitimo susitarimas padeda suvienyti egzistuojančius valstybių laikus ir užtikrina harmoningą laiko keitimo būdą bendros rinkos valstybėse.

Ar laiko persukimas reikalingas?

Jau daugybę metų netyla europiniu lygmeniu vykstančios diskusijos dėl laiko persukimo efektyvumo. Pastarąsias lydėjo daugybė tyrimų ir studijų.

Bendras laiko persukimo susitarimas yra itin svarbus bendrai prekybos rinkai. Tokią išvadą vieningai skelbia atliktos analizės. Skirtingas valstybių narių laiko keitimas bendrai rinkai būtų žalingas dėl didesnių sienos kirtimo kainų, nepatogumų keliaujant, mažesnio darbuotojų produktyvumo.

Energijos tausojimas buvo vienas pirmųjų ir pagrindinių argumentų, kodėl laikas turėtų būti persukamas. Tačiau naujausios studijos atskleidžia, kad prisitaikymas prie pakitusio šviesaus paros meto nesutaupo žymaus energijos kiekio. Energijos tausojimo rezultatai taip pat ryškiai varijuoja atsižvelgiant į geografinę valstybės padėtį.

Pradėjus kalbėti apie laiko persukimą, Lietuvoje vis garsiau prabyla senyvo amžiaus žmonės, kurie tvirtina, kad laiko persukimas kenkia ne tik jų, bet ir auginamų gyvulių sveikatai. Tai patvirtina ir chronobiologiniai tyrimai, kuriais remiantis teigiama, kad laiko sukiojimas veikia asmens bioritmą. Tačiau kiti tyrimai nurodo, kad prisitaikymas prie šviesaus paros meto žmonėms daro teigiamą įtaką. Daugiau laiko praleidžiama lauke, žmonės užsiima aktyviu laisvalaikiu.

Laiko persukimas ir žmogaus sveikata, panašu, išlieka aktualiu diskusijų objektu. Bendra išvada šiuo klausimu nepateikiama.

Vienareikšmiškos nuomonės dėl laiko koregavimo įtakos eismo saugumui šiuolaikinėje visuomenėje taip pat nėra. Miego trūkumas, kai pavasarį laikas atsukamas vieną valandą atgal, gali padidinti avarijų riziką. Kita vertus, šviesesni vakarai neabejotinai padidina saugumą keliuose.

EK informuoja, kad europiečių komentarų dėl laiko persukimo susitarimo sulaukia dažnai. Pasitaiko asmenų, kurie skundžiasi dėl miego trūkumo, o kartu ir neigiamo poveikio sveikatai. Antra vertus, institucija sako sulaukianti ir prašymų išlaikyti esamą laiko reguliavimo susitarimą.



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook