Balsavimas

Kas laimės antrąjį rinkimų į Seimą turą?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Rinkimai į Seimą: antrame ture kovos Ričardas Juška ir Daivara...

Rinkimai į Seimą: antrame ture kovos Ričardas Juška ir Daivaras Rybakovas (35)

2020-10-12

Sekmadienio vakarą, 20 val., užsidarė Seimo rinkimų apylinkės. Sekmadienį Lietuva rinko tryliktąjį Seimą – naujos sudėties Tautos atstovybę. Karšuvos apygardoje žmonės rinkosi iš šešių kandidatų. Pradėjus skaičiuoti balsus išryškėjo lyderių trejetukas – nuo pradžių pirmavęs liberalas Ričrdas Juška, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų atstovas Dainius Kinderis ir konservatorius Daivaras Rybakovas. Baigus skaičiuoti balsus paaiškėjo, kad prireiks antro turo - jame varžysis daugiausia balsų gavęs R. Juška ir D. Rybakovas. Šie politikai antrame ture rungėsi ir prieš ketverius metus - 2016-aisiais.

Karšuvos apygardos, kurią sudaro Jurbarko ir Pagėgių rajonai bei Tauragė r. Gaurės seniūnija, rinkosi iš šešių kandidatų:

Rinkėjų balsai pasiskirstė taip:

Balsavimo rezultatai apygardoje

Kandidatas

Iškėlė

Paduotų balsų skaičius

apylinkėse

paštu

iš viso

% nuo galiojančių biuletenių

% nuo dalyvavusių rinkėjų

Ričardas JUŠKA Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 2705 1300 4005 31,19 29,00
Daivaras RYBAKOVAS Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 1721 815 2536 19,75 18,36
Dainius KINDERIS Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 1521 655 2176 16,94 15,76
Giedrius DRUKTEINIS Lietuvos socialdemokratų partija 1131 542 1673 13,03 12,11
Inga MOLEVAITĖ Lietuvos socialdemokratų darbo partija 1096 453 1549 12,06 11,22
Karolis BAUŽA Partija „Laisvė ir teisingumas“ 639 264 903 7,03 6,54
  Iš viso 8813 4029 12842 100,00 92,99

Pastaba. Duomenys išrikiuoti pagal apygardoje gautų balsų skaičių mažėjančia tvarka.

Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai būsimajame Seime pretenduoja gauti daugiausiai mandatų – 23. Tai rodo Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) preliminarūs pirmadienio ryto 7 val.

Seimo rinkimų pirmojo turo duomenys, gauti iš visų 71 rinkimų apygardų. Dar trūksta balsavimo rezultatų iš kelių rinkimų apylinkių.

Antroje vietoje atsidūrę „valstiečiai“ gali gauti 16 mandatų, Darbo partija – 9, socialdemokratai ir Laisvės partija – po 8 mandatus. Liberalų sąjūdis turėtų gauti 6 mandatus.

Pirmoji mandatų naujame Seime negausianti partija yra, pirmadienio ryto 7.00 val. duomenimis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, už kurią balsavo 4,81 proc. rinkėjų. Ko gero, ši partija jau neperžengs 5 proc. barjero.

Vienmandatėse apygardose buvo renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.

Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Balsavimo teise šiuose Seimo rinkimuose galėjo pasinaudoti 2 mln. 449 tūkst. 683 rinkėjai. Lyginant su 2016 m. rinkimais, rinkėjų skaičius sumažėjo beveik 55 tūkstančiais.

Į 141 vietą Seime pretenduoja 1 tūkstantis 754 kandidatai, iš jų 1 tūkstantis 170 vyrų ir 584 moterys. Į Seimą kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų.

Vienmandatėse apygardose buvo renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.

Statistinis kandidatas į Seimo narius yra aukštąjį išsilavinimą turintis penkiasdešimtmetis vyras, vardu Vytautas, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia beveik 147 tūkst. eurų.

VRK duomenimis, kandidatų amžiaus vidurkis Seimo rinkimų dieną siekia 50 metų, 2 mėnesius ir 3 dienas. 2016 m. šis vidurkis siekė 48,9 metų. 2012 metais – 47-erius metus.

Daugiau kaip pusė kandidatų sudaro asmenys, kuriems yra nuo 41 iki 60 metų. Beveik 22 proc. asmenų, šiemet kandidatuojančių į Seimą, yra vyresni kaip 61-erių. Panašų skaičių – 21 procentą sudaro kandidatai, kuriems yra 31–40 metų. Mažiausia, vos 6 proc. siekianti, kandidatų dalis yra asmenys, kuriems yra 25–30 metų. Solidžiausio amžiaus kandidatui šiemet sukanka 86-eri.

Pagal Seimo rinkimų įstatymą, vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas kandidatas, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų ir tas kandidatas gavo daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.

Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 procentų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.

Jeigu rinkimuose dalyvavo daugiau kaip du kandidatai ir Seimo narys nebuvo išrinktas, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du kandidatai, gavę daugiausia balsų.

Pakartotinio balsavimo datą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia kartu su rinkimų rezultatais. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių.

Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas ketvirtadalis visų rinkėjų.

Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtiniam kandidatų sąrašui kartelė aukštesnė – ne mažiau kaip 7 procentai.

Po Nepriklausomybės atkūrimo didžiausias rinkėjų aktyvumas daugiamandatėje rinkimų apygardoje buvo 1992 metais ir siekė net 75,25 proc. Tuo metu mažiausiai rinkėjų į parlamento rinkimus atėjo 2004-aisiais – 46,8 proc.

2016 m. įvykusiuose Seimo rinkimuose rinkėjų aktyvumas daugiamandatėje apygardoje siekė 50,64 proc.

Antras rinkimų į Seimą turas vyks spalio 25 dieną.

 



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook