Buvęs rajono mero pavaduotojas Algirdas Gudaitis kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti rajono tarybos priimtą sprendimą dėl jo atleidimo. Trylikai tarybos narių pareiškus nepasitikėjimą A. Gudaičiu vasario 25 d. posėdžiavusi taryba jį atleido iš vicemero pareigų. Už tokį sprendimą balsavo šešiolika tarybos narių.

Blokinių dėžučių įkaitai - taip dabar save vadina Viešvilės daugiabučių gyventojai, nebeįstengiantys sumokėti už butų šildymą ir neturintys galimybės nei parduoti, nei pakeisti į mažesnius savo būstų. Padėti jiems negali nei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nei savivaldybė, prieš penkerius metus išnuomojusi Viešvilės šilumos ūkį AB „Požeminiai darbai".

Trečiadienį Nemune nuo Seredžiaus pajudėję ledai pradėjo kimšti upės vagą. Ledų sangrūda įstrigo žemiau Raudonės, netoli Vensloviškių kaimo. Ketvirtadienį apie vidurdienį ledai, šluodami viską savo kelyje, pajudėjo ir ties Jurbarku. Nuostoliai bus matomi vandeniui atslūgus.

Aistras visoje Lietuvoje keliančios Šilumos ūkio įstatymo pataisos sumaištį sukėlė ir Jurbarke. AB „Kauno energija", kuriai priklauso ir Jurbarko šilumos tinklai, oficialus nenoras tapti karšto vandens tiekėju įvarė į kampą ne tik savivaldybės administracijos valdininkus, bet ir politikus. Nors iki balandžio 1 d. jau liko labai mažai laiko, karšto vandens tiekimo reikalų artimiausiame tarybos posėdyje politikai svarstyti nežada. Jie linkę laukti, kol apsispręs kauniečiai.

Ketvirtadienį Europos ir pasaulio valstybių vadovų žvilgsnis buvo nukeiptas į Lietuvą. Prieš 20 metų mažos šalies noras atkurti nepriklausomybę daugeliui atrodė neįtikėtinas, o dabar net ir senosios demokratijos šalys stebisi, kiek daug mes sugebėjome padaryti. Kartu su visa šalimi nepriklausomybės dvidešimtmetį šventė ir Jurbarko žmonės.

Du nepriklausomybės dešimtmečiai ne tik neatpažįstamai pakeitė Lietuvos veidą, bet ir išaugino naują žmonių kartą, apie okupaciją ir tautos laisvės siekį težinančią iš istorijos vadovėlių. Tikriausiai būtent dėl to Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto pasirašymo dvidešimtmetis šią savaitę pirmiausia ir buvo paminėtas rajono mokyklose, kur pilietinio sąmoningumo daigus augina ir puoselėja iš kartos į kartą tautinę savimonę perduodantys pedagogai.

Praėjusių metų pabaigoje Seimui priėmus Šilumos ūkio įstatymo pataisas, įpareigojusias gyventojus iki balandžio 1 d. pasirinkti karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, daugiabučiuose kilo panika. Kai kuriems žmonėms atrodo, kad šilumos tiekėjai susirado naują būdą pasipelnyti, todėl net negirdi, kas jiems aiškinama. Likimo ironija: nemokantys įsiklausyti labiausiai ir nukentės, nes daugiabučiams, kurie nepriims jokio sprendimo, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymu, karšto vandens tiekėju savaime taps Jurbarko šilumos tinklai.

Žemaitės gatvės ruožo nuo Kęstučio iki V. Kudirkos gatvės asfaltavimas praėjusį rudenį kėlė nemažai diskusijų. Jurbarkiečiai svarstė, ar šie darbai, kai mieste tiek neasfaltuotų gatvių, yra patys būtiniausi, ir viešai spėliojo, kad tokį valdžios sprendimą galėjo įtakoti rajono meras Ričardas Juška - juk asfaltas prigludo prie mero žmonai priklausančios „Topolio" parduotuvės. Netylančių įtarimų centre atsidūręs rajono meras pats kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją prašydamas išaiškinti, ar jo darbas, žmonos verslas ir naujai nutiesta gatvės dalis nesukėlė viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Praėjusią savaitę posėdžiavusi rajono savivaldybės taryba nemaža balsų persvara patvirtino 2010-ųjų biudžeto pajamų ir išlaidų planą. Nors šiemetinis biudžetas vadinamas „išgyvenimo", vargu ar taip drastiškai sumažinus finansavimą kuriai nors įstaigai pavyks išgyventi be skolų. Ką reiškia gerokai tuštesnis rajono biudžetas, šiemet dar skaudžiau pajus ir rajono gyventojai.

Ketvirtadienį šešiolika tarybos narių vicemerui Algirdui Gudaičiui pareiškė nepasitikėjimą ir atstatydino jį iš šių pareigų. Netekus vietos šalia mero, kitame rajono tarybos posėdyje A. Gudaičiui teks palikti prezidiumą ir dairytis vietos tarp eilinių tarybos narių.