Adventiniai pašnekesiai apie žemišką gyvenimą

Adventiniai pašnekesiai apie žemišką gyvenimą (0)

2018-12-19

Gruodžio 6 d. tradiciniam adventiniam pokalbiui prie arbatos puodelio Jurbarko krašto muziejuje susitiko Jurbarko r. savivaldybės vadovai ir rajono dvasininkai. Tai jau ketvirtas toks susitikimas, skirtas ir susikaupusiems rūpesčiams išsakyti, ir džiaugsmu pasidalyti.

Kalėdinė nuotaika

Kalėdinę nuotaiką muziejuje kūrė ne tik šventinės dekoracijos, bet ir Antano Sodeikos meno mokyklos mokinių muzikiniai pasirodymai. Svečiams muziejaus dovanojo po atviruką su senoviniu ir šių dienų parko vaizdu, o atvirukui skirtą voką užantspaudavo Jurbarko herbu puoštu antspaudu. Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius dvasininkams įteikė neseniai išleistą kraštiečio Arnoldo Piročkino knygą.

Meras kvietė dvasininkus pasidalyti metų pabaigoje užklupusiomis mintimis, o pats linkėjo rasti kelius į žmonių širdis. „Ilgai religiją trynė iš žmonių minčių ir širdžių. Tikiu, kad tikėjimas sugrįš į kiekvienus namus, o tuo turėtų labiausiai rūpintis tėvai, parodydami tikėjimo kelią savo vaikams“, – sakė S. Mockevičius.

Bažnyčios tuštėja

Jurbarko dekanato dekanas kun. Darius Auglys pasidžiaugė, kad Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčioje pagaliau pavyko įrengti šildymą. „Buvo visokių skeptiškų nuomonių, tačiau kai padarėme, iš karto jaukiau tapo. Finansinę šildymo įrengimo naštą pakėlėme, nes atsirado daug rėmėjų. Nemokamai darbus atliko bendrovė Žilinskis ir Ko UAB, parėmė dar kelios įmonės“, – džiaugėsi kunigas. Kitoje D. Auglio aptarnaujamoje bažnyčioje, Vertimuose, įrengta priešgaisrinė ir apsaugos signalizacija. „To labai reikėjo medinei bažnytėlei“, – tikino klebonas.

Didesnį rūpestį kun. D. Augliui kelia tuštėjančios bažnyčios. Pasak jo, į Vertimus laikyti Šv. Mišių jis vyksta kartą per mėnesį, o galėtų tai daryti ir kiekvieną sekmadienį. „Nėra poreikio“, – tikina dekanas. Optimizmo kunigui įkvėpė kalėdojant sutinkamos jaunos šeimos. „Kuriasi mieste jaunos šeimos, auga vaikai. Tikiuosi sulaukti jų ir bažnyčioje“, – sakė kun. D. Auglys.

Ne taip optimistiškai nusiteikęs Juodaičių Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos klebonas Žygintas Veselka. „Kaimuose likusios tik lentelės, trobos stovi užkaltais langais, Juodaičių mokykla skaičiuoja paskutines dienas – kitąmet žada būti vienas pirmokas. Bažnyčia taip pat atsigauna tik per didžiuosius atlaidus“, – vardijo kunigas. Nėra parapijiečių – nėra kam išlaikyti bažnyčios. „Bažnyčiai aukoja tik pagyvenę asmenys, po kelis eurus. Jei paprašyčiau kieno 50 Eur, kitą dieną galėčiau susikrauti lagaminą ir palikt parapiją“, – tikino Juodaičiuose ir jų apylinkėse žmones lankantis kunigas.

Rajono vadovams jis priminė, kad Juodaičių bažnyčiai labai reikalingas išorės remontas. „Viduje viskas neblogai, bet iš išorės sienos drėgsta, latakai užsikimšę. Paskaičiavo, kad visas remontas su medžiagomis kainuotų 27 tūkst. eurų“, – sakė dvasininkas. Kad būtent tokia didelė suma išgąsdino komisiją, skirsčiusią biudžeto pinigus religinėms bendruomenėms, nepaneigė V. Rekešienė: „Mes net tikslinomės, ar tai tikrai tiek daug. Mes galime prisidėti prie finansavo, kurį bažnyčia randa kitur, susirenka iš parapijiečių, tačiau tokių sumų pažadėti tikrai negalime.“

Kunigai – statybininkai

Kaip galima sutaupyti bažnyčių remontui patarė kunigas Saulius Pavalkis. Jo rūpesčiu buvo sutvarkyta Vadžgirio Šv. Juozapo bažnyčios išorė, daug darbų atlikta ir Eržvilko Šv. Jurgio bažnyčioje. „Pirmiausia valstybė turi keisti įstatymus, kad mums, iš parapijos lėšų tvarkant bažnyčias, dar netektų mokėti PVM. Samdžiau darbams tokius vertelgas, tačiau jiems pabandžius sukčiauti, turėjau išvyti ir su darbininkais susitarti tiesiogiai. Remontai atsiėjo perpus pigiau“, – patikino S. Pavalkis.

Padedamas parapijiečių remonto darbais užsiima ir Pašaltuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas Kazys Lesčiauskas – investicijų ir darbo reikalavo avarinės būklės tvora. Jai ir priešgaisriniams vartams sutvarkyti lėšų skyrė ir savivaldybė. „Pašaltuoniškiai labai draugiški – savo iniciatyva prisideda prie darbų, o jei ką laidoja, tai visi kaip į atlaidus susirenka“, – bendruomenę gyrė kunigas K. Lesčiauskas. Jis pasidžiaugė ir gražiai sutvarkyta Varlaukio bažnyčia, tik takelius į ją nutiesti reikėtų.

Savivaldybės administracijos direktorė V. Rekešienė dvasininkui siūlė pagalvoti, gal pavyktų apšviesti Pašaltuonio bažnyčią. Kunigo S. Pavalkio pastangomis buvo apšviestos Girdžių, Eržvilko ir Vadžgirio bažnyčios, kuo labai patenkinti parapijiečiai.

Statybomis, tik kiek kitokiomis, šiemet užsiėmė ir kunigas Kęstutis Pajaujis – rugpjūtį Viešvilėje buvo pašventintas Lurdas. „Dėkoju visiems prisidėjusiems, aukojusiems. Ne visada galima užeiti į bažnyčią, o prie Lurdo keliautojai bet kada gali sustoti, pasimelsti. Dabar reikia tik automobiliams aikštelę suplanuoti“, – planais dalijosi Smalininkų ir Viešvilės parapijų kunigas.

Dėmesys šeimoms

Evangelikų liuteronų parapijos kunigas Mindaugas Kairys planų niekada nestokoja, parapija įgyvendina vieną projektą po kito, turi daug rėmėjų ir Lietuvoje, ir užsienyje. „Vienoje rankoje turim turėti žodį, o kitoje – duoną. Todėl įgyvendiname ne vieną socialinį projektą“, – sakė kunigas.

Evangelikų vaikų dienos centrai veikia Skirsnemunėje ir Smalininkuose, atidaromi ir kituose rajonuose. Juose vyksta popamokinės veiklos, stovyklos. Su savivaldybės pagalba aptvertas Skirsnemunės bažnyčios šventorius ir klebonija, Jurbarke baigiamas prikelti vargonininko namas, kuriame bus įkurti bendruomeniniai šeimos namai. „Darbai bus baigti prieš Kalėdas. Beliks gauti riekiamas licencijas vaikų globai, o atidarymą numatome per atvelykį“, – sakė M. Kairys.

Smalininkuose ankštose patalpose veikiančiam vaikų dienos centrui taip pat ruošiamos naujos patalpos – rekonstruojamas buvęs darželis. Šis projektas finansuojamas Vietos veiklos grupės lėšomis, 20 proc. remia savivaldybė. Naujose patalpose bus galima rengti net tarptautines stovyklas. „Vykdydami projektus įdarbiname nemažai žmonių. Šiemet darbo buvome suteikę net 60 žmonių“, – patikino M. Kairys.

Kunigas džiaugiasi dar vienu nepigiai kainuojančiu projektu – į Jurbarką iš Vokietijos parkeliaus koncertiniai vargonai. „Juos reikia perdaryti pagal mūsų bažnyčią, pargabenti. Viskas kainuos apie 50 tūkst. eurų. Pusę sumos jau surinkome, tad po Trijų Karalių galėsiu drąsiai važiuoti jų parsigabenti. Jurbarke galėsime rengti geriausius koncertus, kviesti žymiausius atlikėjus“, – šviesiai ateitį piešė M. Kairys.

Rankų nenuleis

Su optimizmu metus palydi ir į kitus žengia broliai kapucinai. 2011 m. atgavę buvusios Paulių mokyklos patalpas kapucinai ten įsteigė reabilitacijos centrą priklausomybių norintiems atsisakyti vyrams. Prieš daugiau kaip metus ten pat įkurtas ir Mažesniųjų Brolių kapucinų vienuolynas.

Paulių vienuolyne šiuo metu gyvena trys vienuoliai ir penki reabilitacijos centro gyventojai. Vienuolynui vadovauja br. Tomas Pilchas. Brolis Andžėjus į Lietuvą atvyko iš Lenkijos ir jau 1,5 metų gyvena Pauliuose. Daug energijos globotiniams ir vienuolyno plėtrai atiduoda br. Vincentas. „Ką tik buvau ubagauti užsienyje – Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje. Einu visur ir prašau pinigų“, – juokiasi br. Vincentas.

Pinigų vienuoliams reikia jų dideliems planams įgyvendinti. Jie nori rekonstruoti turimas patalpas – ant senų pamatų pakelti trijų aukštų pastatą, pakeisti stogą, kuris dabar kelia daugiausia rūpesčių, nes yra visai kiauras, taip pat planuoja statyti 100 vietų koplyčią ir keturis maldos namelius. „Nebetelpam. Nors nuolat mūsų gyvena ne tiek daug, tačiau kai vyksta rekolekcijos, stovyklos, atvažiuoja labai daug žmonių, taip pat sulaukiame piligrimų. Negalime pasiūlyti jiems patogumų – kambariuose stovi dviaukštės lovos, mažai dušų, tualetų“, – nepatogumus vardija br. Vincentas.

Jei būtų įgyvendinti vienuolių planai, pastate vietos užtektų ne tik vienuolynui ir reabilitacijos centrui, bet ir svečių namams.

Broliai pasidžiaugė puikiais santykiais su vietos bendruomene – drauge ir šventes švenčia, ir gausiai užderėjusiais moliūgais dalijasi, ir produktais kartais vargstančiuosius paremia. Pastačius koplyčią į pamaldas ir vietiniai galėtų ateiti – vietos užtektų.

Nors brolių kapucinų Lietuvoje – vos septyni, jie įkūrę ne vieną reabilitacijos centrą, kuriuose į gyvenimą grįžta nuėjusieji klystkeliais. Į kapucinų Pauliuose rengiamas rekolekcijas ir šeimų stovyklas suvažiuoja iki 100 žmonių. „Vasarą palapines statome, o kai bus pastatas, ir žiemą galėsime svečius kviestis“, – planuoja br. Vincentas. Broliai netgi svarsto apie galimybę šiuose namuose rūpintis seneliais ar depresija sergančiais asmenimis.

Nors planai dar tik pradedami įgyvendinti – dabar atliekama pamatų ekspertizė – broliai neabejoja, kad jiems pavyks. Finansavimo vienuoliai ieško net Romoje, aptaria projektų įgyvendinimo galimybes su centrinės valdžios atstovais ir visada atviri savivaldybės pagalbai. Vienuolyno rekonstrukcija kainuotų apie 0,5 mln. Eur ir optimistiškiausiai skaičiuojant užtruktų 2-3 metus, tačiau broliai pasiryžę rankų nenuleisti ir lėšų ieškoti visur. „Mes jau nemažai investavome į patalpas ir dar daug investuosime. Naujas objektas patrauklesniu darys visą rajoną“, – žada br. Vincentas. Paremti jų projektą gali visi rajono gyventojai.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook