Angelas telks ir vienys miestiečių bendruomenę (1)

Stipriai bendruomenei – savivaldos teisė

E. Daugulio skulptūra, jurbarkiečių vadinama Angelu, visus metus telkė ir vienijo miestiečių bendruomenę. Daugybė žmonių aukojo pinigus skulptūrai kurti, prisidėjo patarimais, darbu, moraliniu palaikymu.
Simboliška, tačiau ir prieš 400 metų Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza rašė, kad Megdeburgo teisės suteikiamos Jurbarko miesto bendruomenei. Nuo tada Jurbarko miesto gyventojai gavo juridinę, administracinę ir fiskalinę autonomiją, tapo laisvi, savo turtą ir teises teismuose galintys ginti piliečiai.
Lapkričio 4-ąją, tikrąją Magdeburgo teisės suteikimo Jurbarkui dieną, surengtoje istorinėje konferencijoje Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja Jolanta Karpavičienė akcentavo, jog tapdamas magdeburginiu, savivaldžiu, miestu Jurbarkas prisijungė prie europinių miestų šeimos ir istorijos požiūriu tapo jungtimi tarp Lietuvos bei Europos.
„Magdeburgo teisės sklaidos į Rytus riba tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės siena. Ryžtas patiems tvarkyti savo reikalus buvo Europos miestų savitumo ir gyvybingumo versmė. Miestai tapo ryškiausiu besiformuojančios Europos bruožu”, – tvirtino istorikė J. Karpavičienė.
Tokių miestų kaip Jurbarkas, gavusių vokišką Magdeburgo teisę, nebuvo daug. Nuo 1387 m. iki 18 a. pabaigos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Magdeburgo teisės buvo suteiktos 250 miestų. Iš jų tik 25 yra dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Tai patvirtina, kad Jurbarke buvo ir iki šių dienų išliko stipri bendruomenė, galinti užtikrinti kokybišką savivaldą.

Angelas lenkiasi žmonėms

Skulptoriaus E. Daugulio sukurtas Angelas – ne pirmas Jurbarko simbolis, pastatytas už aukotojų pinigus. Į paminklo šventinimo iškilmes susirinkusiems jurbarkiečiams rajono meras Ričardas Juška priminė, jog 1930 metais Vytauto Didžiojo paminklas pastatytas bendromis tuometinės Jurbarko miesto valdybos ir miesto gyventojų, aukojusių pinigus ir prisidėjusių darbu, pastangomis. „Neabejoju, kad ir Angelas, skelbiantis žinią apie Magdeburgo teisės suteikimą Jurbarkui, įkvėps ateinančias kartas mylėti savo miestą ir kurti jo ateitį”, – sakė rajono meras į paminklo šventinimo iškilmes susirinkusiems jurbarkiečiams.
Statyti skulptūrą Magdeburgo teisių suteikimo Jurbarkui 400 metų sukakčiai įamžinti nuspręsta dar praėjusį rudenį. Pradžia tapo sausį įvykęs skulptūros idėjos konkursas. Iš penkių pasiūlymų daugiausia komisijos narių balsų surinko skulptoriaus E. Daugulio pateikta skulptūros idėja.
„Simboliška, kad paskutinėmis jubiliejinių savivaldos metų dienomis skulptūra iškilo miesto aikštėje šalia savivaldybės. Nuoširdžiai dėkoju visiems rėmėjams, aukotojams, visiems, kurie prisidėjo savo darbu, kad ši skulptūra atsirastų Jurbarke”, – sakė meras R. Juška.
Angelo skulptūros šventinimui skirtose iškilmėse dalyvavo Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Jurbarke išrinktas Seimo narys Bronius Pauža, Vyriausybės atstovė Tauragės apskrityje Irena Ričkuvienė.
Trumpa žiemos diena staiga tarsi nušvito – dangų ir žemę papuošė balti angelai, aukštyn kylančios ugnys apgaubė savivaldybės rūmus ir Angelo skulptūrą. Jurbarko Švč. Trejybės parapijos klebonas monsinjoras Kęstutis Grabauskas ir Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos kunigas Mindaugas Kairys ne tik pašventino E. Daugulio sukurtą skulptūrą, bet ir palaimino miestiečių bendruomenę.
„Angelo paveikslą kiekvienas nešiojamės širdyje – tai kažkas nepaprastai šviesaus, kas mus saugo ir suteikia pasitikėjimo. Šv. Rašto skaitinyje iš Apreiškimo knygos sakoma, kad angelas skrenda dangaus viduriu, skelbdamas amžinąją evangeliją kiekvienai tautai, giminei, kalbai ir žmonių bendruomenei. Apreiškimo knyga mums dar yra mažai suprantama, tačiau jaučiame, kad šios knygos autorius nori parodyti žmonėms Dievo kelius. Niekas iš mūsų nėra matęs skrendant angelo dangaus viduriu, tačiau suprantame, ką tai reiškia. Graikų kalboje žodis „angelas“ reiškia pranešėją, skelbiantį džiugią žinią. Dievas siunčia angelus pas žmones, norėdamas pranešti jiems savo valią. Per šv. Kalėdas dangus taip priartėja prie žmogaus, kad net nusilenkia iki žemės. Šis Angelas taip pat nusilenkęs prie mūsų ir mylimo mūsų miesto. Išgirskime žinią, kurią jis skelbia“, – ragino kun. M. Kairys.
Skulptoriaus E. Daugulio linkėjimus į Jurbarką atvežė jo dukra Laura Pavasarienė. „Labai džiaugiuosi, kad patikėjote mano kūrybine idėja ir suteikėte galimybę ją įgyvendinti. Ačiū visiems rėmėjams ir aukotojams, kurių dėka šis sumanymas tapo realybe. Linkiu, kad Jurbarko miestui šis Angelas neštų klestėjimą, gyventojams – gerovę ir ramybę, o valdžiai – prasmingus sprendimus. Tegul sklendžia Angelas, nešdamas žinią apie Magdeburgo teisių suteikimą nuostabiam jūsų Jurbarkui“, – rašoma E. Daugulio laiške.

Geriausiems – garbės ženklai

Iškilmingo renginio dalyviai buvo pakviesti į Jurbarko kultūros centrą, kur buvo įteikti ženklai „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“ bei padėkota rėmėjams, padėjusiems pastatyti skulptūrą. Šventės dalyviams koncertavo smalininkietė Nijolė Ralytė ir jos šeima – Vladimiras Prudnikovas ir Ieva Prudnikovaitė.
Meras R. Juška šventės dalyviams priminė, kad prieš 400 metų suteikdamas Jurbarkui Magdeburgo teises, Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis Kunigaikštis Zigmantas Vaza pripažino, jog mieste susiformavo bendruomenė, galinti savarankiškai tvarkyti savo reikalus. Žmonės, pasak mero, ir dabar yra didžiausias mūsų turtas – kiekvienoje veiklos srityje, kiekvienoje įstaigoje ir įmonėje yra atsidavusių savo darbui, bendruomenei nusipelniusių žmonių. Siekdama juos įvertinti ir pagerbti, spalio mėnesį savivaldybės taryba nusprendė įsteigti ženklą „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“.
„Švenčiant savivaldos jubiliejų ypač norisi išskirti tuos, kurie prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, kurių kūryba ir pastangos garsina Jurbarką, tuos, kurie daug metų dalyvauja priimant rajono ateičiai svarbius sprendimus“, – sakė meras. Ženklai „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“ įteikti Petrui Gervyliui, Vytautui Giedraičiui, Kasparui Jurevičiui, Vidmantui Juzėnui, Antanui Juozui Kazakevičiui, Stasiui Makūnui ir Kęstučiui Vasiliauskui.
Pirmiesiems septyniems ženklo „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“ savininkams ranką spaudė ir Seimo pirmininkė I. Degutienė. Sveikindama jurbarkiečius Seimo pirmininkė pažymėjo, kad tokią garbingą istoriją turi anaiptol ne kiekvienas Lietuvos miestas, o važinėdama po Europą seniai yra pastebėjusi, kad miestų, kuriems buvo suteiktos Magdeburgo teisės, gyventojai ypač didžiuojasi ir iš kartos į kartą perduoda savo krašto istoriją. „Kūrybiškumo dvasia jūs išsiskiriate iš kitų miestų gyventojų, nes šiandien dauguma orientuojasi į kitokias vertybes. Tęskite tai, ką pradėjo jūsų protėviai, ir savo vaikams pasakykite, kad Angelas saugo jūsų miestą ir jo garbingą istoriją“, – linkėjo Seimo pirmininkė.

Už paramą – statulėlės

„Savivaldos 400 metų jubiliejus yra gera proga įamžinti miesto istoriją, palikti ateinančioms kartoms ženklą, kad esame neabejingi savo miestui. Šia proga pastatytas paminklas papuoštų mūsų miestą, pagerbtų jo istorinę praeitį, mus pačius parodytų esant vertus savo krašto patriotus. Tegul ateities kartos, atsigręžę į mus, regi ne dejuojančius ir besiskundžiančius būtimi, bet aukštesnėmis dvasinėmis vertybėmis besivadovaujančius žmones“, – tokiais žodžiais Jurbarko rajono savivaldybė kovo pradžioje kreipėsi į jurbarkiečius, paskelbdama sąskaitą ir prašydama aukoti lėšų paminklui statyti. Pirmoji auka į šią sąskaitą įplaukė jau kovo 16 d. Švenčiant Magdeburgo teisių suteikimo Jurbarkui jubiliejų suaukota daugiau kaip pusė reikiamos sumos. Iki metų pabaigos surinkta visa paminklui statyti reikalinga suma – 200 tūkst. Lt.
Perdavęs savivaldybės padėką skulptūros autoriui E. Dauguliui ir padėkojęs Angelą išliejusios brigados vadovui Žilvinui Pabrinkiui, rajono meras į sceną pakvietė didžiuosius rėmėjus, paaukojusius Angelo skulptūrai sukurti daugiau kaip po 5 tūkst. Lt. Jiems įteikta penkiolika vardinių mažųjų Angelo statulėlių, tikslių savivaldybės aikštėje pašventintos skulptūros kopijų. Šešioliktoji statulėlė šventę primins Seimo pirmininkei I. Degutienei, pažadėjusiai priimant sprendimus nepamiršti savivaldybių.
Rėmėjų vardu dėkojęs Algirdas Liudvikas Žilinskis sakė, kad istorija turi savybę pasikartoti, nes ir 1930-ieji, kai Jurbarke pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas, ekonominiu požiūriu buvo ne patys geriausi.
„Susitelkimas ir dvasia gali daugiau nei pats turtingiausias laikmetis. Jurbarko fontanas taip pat atsirado tada, kai nebuvo pinigų, bet atsirado gerų žmonių ir išeitis buvo rasta. Ir dabar, kai mus vargina sunkmetis ar nelemtos ekonomikos bangos – iškilo Angelas. Tai įrodymas, kad žmonės gali daugiau nei pinigai. Sėkmės ir susitelkimo visiems“, – linkėjo A. L. Žilinskis.
Pagerbti ne tik didieji skulptūros statybos rėmėjai – perskaitytos visų aukotojų pavardės, paminėtos visos organizacijos, kurių darbuotojai prisidėjo įnašais į Angelo statybos sąskaitą. Visos pavardės ir organizacijos surašytos istorinėje knygoje, kurią Jurbarko jaunimas įteikė rajono merui R. Juškai, o jis perduos saugoti Krašto muziejui.

Daiva BARTKIENĖ

Daugiau nuotraukų - fotogalerijoje.