Balsavimas

Ar patiko miesto šventė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Apie darbą, tarnavimą ir kas po mūsų liks Lietuvai

Apie darbą, tarnavimą ir kas po mūsų liks Lietuvai (0)

2018-07-05

Muziejininkas Justinas Stonys neabejoja, kad Lietuvą į priekį varo joje liekantys ir jai dirbantys, todėl nėra reikalo gailėtis išvažiuojančiųjų. D. Karopčikienės nuotr.

Švęsdami savo Valstybės šventę turime progos pamąstyti: kas man yra manoji Lietuva? Ir kas aš jai esu? Nedažnai turbūt užduodame sau tokius klausimus. Neturime laiko. Dirbame. Vieni – iš pašaukimo, kiti – dėl naudos ar kad sudurtų galą su galu, treti – išdūmę ten, kur pieno upės... Yra dar tie, kuriuos rodo per televizorių, kurie žada Lietuvai vis šviesesnį rytojų arba jau jį demonstruoja. Mūsų krašto šviesuolis Justinas Stonys mano, kad svarbiausi valstybei yra tie pirmieji, jie tarnauja Lietuvai ir varo ją į priekį.

Kolekcionavimas – ne tik azartas

Senovinės technikos muziejaus įkūrėjas niekada nestokojo idėjų ir darbštumo jas įgyvendinti. Sukaupęs per 23 tūkstančius eksponatų, savo sodyboje įrengė bene didžiausią Baltijos šalyse senovinės technikos ekspoziciją. Daugybė eksponatų yra veikintys, jais galima demonstruoti senuosius lietuvių darbus ir amatus. Kitąmet, pavyzdžiui, muziejuje jau veiks jaunųjų audėjų ir bitininkų mokyklos. J. Stonio įsitikinimu, toks – gyvas – ir turi būti muziejus. „Muziejuose dabar sustatyti terminalai. Bet situaciją valdys tie, kas turi eksponatų. Ir dabar pas mus atvažiavę užsieniečiai džiaugiasi, kad gali pačiupinėti, užuosti senų daiktų kvapą“, – sako muziejininkas.

Šiemet smalininkietis apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“. Jį 2011 m. įsteigė LR Seimo valdyba ir skiria už darbą valstybės labui ir jos gerovei, pozityvių idėjų, brandinančių visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą, sklaidą ir įgyvendinimą. Inžinieriui, filosofijos mokslų daktarui, muziejininkui J. Stoniui įteiktas 126-asis „Tarnaukite Lietuvai“ medalis.

„Bet, sąžiningai kalbant, nesistengiu tarnauti, tik darau savo darbą. Tą, kurį aš moku, kurį suprantu ir kuris man teikia malonumą. Tai sutampa su mūsų visuomenei būtinais darbais, kurių rezultatą turi matyti jaunimas ir kiti žmonės. Gal tai ir yra tarnavimas?“ – klausimu į klausimą atsako J. Stonys.

Jo manymu, tarnystė turi turėti išliekamąją reikšmę.

„Gabrielei Petkevičaitei-Bitei skirtoje konferencijoje buvo kalbama, kad dvasinės kultūros paveldas sklido iš jos ir iš kitų jos amžininkų. Dvasinio paveldo pagrindu gyvuoja ir materialusis paveldas. O materialusis yra daiktai. Mes tą ir kolekcionuojame, kaupiame žmonijos pažangos daiktinius įrodymus. Gal dabar jie dar neįdomūs, dar daug kas atsimena tą viską, bet ateity tas bus labai svarbu. Ką mes surenkame, tas jau nepražus“, – neabejoja muziejaus įkūrėjas.

Nors kolekcionavimas, pasak jo, yra didžiulis darbas ir siaubingas neturtas. Mažus daiktus jis dažniausiai perka ir taip kai kuriems žmonėms padeda laikinai išspręsti jų ekonomines problemas. O didelius daiktus muziejus dažniausiai gauna dovanų. Dovanoja tie, kurie mato kolekcionavimo prasmę. Kolekcionavimo, kuris nėra tik azartas.

Visą straipsnį skaitykite laikraštyje arba prenumeruokite elektroninę versiją.

„Šviesos“ inf.



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook