Bandoma sustabdyti Baltijos atominės elektrinės statybas
Bandoma sustabdyti Baltijos atominės elektrinės statybas (0)
Vos už 14 km nuo Jurbarko rajono ribos Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje jau antri metai intensyviai statoma Baltijos atominė elektrinė. Lietuva tik dabar susirūpino jos saugumu.
Žemės drebėjimo ir cunamio sukelti sprogimai Japonijos Fukushimos atominėje elektrinėje bei į aplinką pasklidusi radiacija atkreipė pasaulio dėmesį į atominių elektrinių saugumą. Ta proga ir Lietuvos Seimas bei Vyriausybė pagaliau išdrįso garsiai prabilti apie Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje statomų atominių elektrinių keliamą pavojų žmonėms ir gamtai.
Susirūpinimas – po laiko
„Lietuva reiškia susirūpinimą dėl Baltarusijos ir Rusijos planuojamų statyti atominių elektrinių radiacijos poveikio ir reikalauja, kad kaimynės laikytųsi tarptautinių saugumo reikalavimų ir iš esmės atsakytų į visus Lietuvos keliamus klausimus dėl atominių elektrinių projektų”, – sakoma kovo 17 d. Seimo priimtoje rezoliucijoje „Dėl Lietuvoje ir jos kaimynystėje planuojamų statyti atominių elektrinių saugos”.
Už šią rezoliuciją balsavo 84 Seimo nariai, du buvo prieš, keturi susilaikė.
Apie tai, kad Baltarusija ir Rusija negali statyti atominių elektrinių, nes nevykdo tarptautinių gamtosauginių reikalavimų, prabilo ir premjeras Andrius Kubilius. Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje statomus atominius reaktorius Ministras Pirmininkas vadina eksperimentiniais, taip leisdamas suprasti, kad jie gali būti nesaugūs.
Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis pareikalavo, kad Vyriausybė keltų šį klausimą Europos Sąjungos institucijose, nes atominių elektrinių statyba Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje yra grėsminga Neries ir Nemuno baseinams bei Kuršių marioms, o katastrofos atveju – ir Lietuvos egzistavimui.
Nesilaikė tarptautinių reikalavimų
Įsaką statyti Baltijos atominę elektrinę Kaliningrado srityje Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas pasirašė 2009 m. rugsėjo mėnesį.
Tų pat metų gruodžio viduryje Aplinkos ministerija išplatino pranešimą, kad Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija pateikė planuojamos Baltijos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą rusų kalba. Lietuvai pateiktame dokumente pranešta, kad Kaliningrado srityje, Nemano rajone, už 10–12 km į pietus nuo Lietuvos sienos, yra parinktos prioritetinės aikštelės Baltijos atominei elektrinei.
Aplinkos ministerijos pranešime buvo teigiama, kad planuojama ūkinė veikla gali turėti neigiamą poveikį Lietuvos aplinkai, nes eksploatuojant Baltijos atominę elektrinę gali būti pakeistas Nemuno ir Šešupės upių hidrologinis režimas, be to, galima radionuklidų perneša tiek oru, tiek vandeniu. Įvykus reaktoriaus avarijai, kiltų grėsmė Lietuvos aplinkai ir gyventojų sveikatai.
Kadangi Rusijos Federacija nėra ratifikavusi Konvencijos dėl poveikio aplinkai tarpvalstybiniame kontekste (ESPOO Konvencija), tai ir nerengė šio dokumentų viešų svarstymų Lietuvoje bei neorganizavo dvišalių konsultacijų.
Pareikalauti, kad Rusijos Federacija laikytųsi pasaulyje priimtos praktikos, Lietuvos Seimas, atrodo, prisiminė tik dabar, po Japoniją ištikusios atominės krizės.
ESPOO Konvencija numato, kad galutiniai sprendimai dėl atominės elektrinės statybos aikštelės turi būti priimti ir realūs darbai pradėti tik suderinus Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą su kaimyninėmis šalimis.
Statybos jau vyksta
Tuo tarpu Kaliningrado srityje, greta Nemano miesto paruoštose aikštelėse paruošiamieji darbai Baltijos atominei elektrinei statyti prasidėjo bene prieš metus. Kol kas vyksta pirmajam atominės elektrinės statybos etapui suplanuoti darbai – iki šių metų pabaigos turi būti nutiesti keliai, statoma reikalinga infrastruktūra, betonuojami elektrinės pamatai. 2012–2016 m. bus statomas pirmasis Baltijos atominės elektrinės reaktorius, toliau bus statomi infrastruktūros objektai. 2012–2018 m. vyks antrojo atominės elektrinės reaktoriaus statyba. Bendra projekto vertė – daugiau nei 5 mlrd. eurų.
Pranešama, kad pirmąjį Baltijos atominės elektrinės reaktorių planuojama paleisti ne vėliau kaip 2016, antrąjį – 2018 metais. Abiejų reaktorių bendras galingumas sieks 2,3 MW.
Įdomiausia tai, kad Baltijos atominės elektrinės statyboje dalyvauja ir Lietuvos įmonės. Oficialiu vieninteliu statybinės technikos nuomos paslaugų teikėju Baltijos atominės elektrinės statybos projekte tapo UAB „Cramo”.
Žvyrą Kaliningrado srityje vykstančioms statyboms norėtų tiekti ir UAB „Kelių remonto grupė”, Jurbarke turinti gamtinį žvyrą perdirbančią gamyklą bei 1000 t keliamosios galios baržą birioms statybinėms medžiagoms – žvyrui ir dolomitinei skaldai plukdyti.
„Jau buvome nuvykę į Nemaną tartis dėl statybinių medžiagų eksporto Baltijos atominės elektrinės statyboms. Derinimai gali užtrukti iki vasaros vidurio, o gal ir dar ilgiau, tačiau įmonei šis projektas būtų naudingas”, – neslėpė UAB „Kelių remonto grupė” Jurbarko filialo direktorius Rimantas Guntys.
Prašys Europos pagalbos
Pirmadienį Ministras Pirmininkas A. Kubilius pranešė, kad prieš pasienyje statomas atomines jėgaines Lietuva ketina kovoti per Europos Sąjungos ir Europos saugumo Bendradarbiavimo Organizaciją.
Vyriausybėje netgi buvo sukviestas slaptas posėdis, kuriame nuspręsta Lietuvos pasienyje statomų atominių elektrinių saugumo klausimą kelti artimiausiame Europos vadovų tarybos posėdyje. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė jame ketina pareikalauti, kad pasienyje su Lietuva statomoms atominėms elektrinėms būtų taikomi tokie pat reikalavimai ir saugumo testai kaip Europos Bendrijos šalyse.
Apmaudu, kad mojuoti kardais imta tik tada, kai atominių elektrinių statybos traukinys Kaliningrado srityje jau gerokai pavažiavo tolyn. Kyla pagrįstų abejonių, ar pavyks Europos Sąjungai jį sustabdyti.
Daiva BARTKIENĖ
