Bendruomenė laukia naudos, politikai – bankroto (6)

Gana aštrių diskusijų priežastimi tapo Smalininkų bendruomenės centro prašymas atleisti nuo 9150 Lt nekilnojamojo turto mokesčio. Bendruomenei, užsikrovusiai ant savo pečių 1 mln. Lt paskolą, ši suma tapo pernelyg didele našta, juolab kad prieš pusantrų metų pastatyta vėjo jėgainė iki šiol pagamino tik tiek elektros energijos, kad už ją gaunamų lėšų vos užteko paskolos palūkanoms sumokėti.
Savivaldybės tarybos posėdyje Smalininkų bendruomenės centro pirmininkė Vanda Stonienė buvo priversta pripažinti, kad jėgainė uždirba mažiau nei buvo planuota.
Išgirdę, kad  jėgainę statę vokiečiai netinkamai sureguliavo įrangą, politikai puolė svarstyti, kas turi prisiimti atsakomybę, o sužinoję, kad užsienio bendrovė bankrutavo, vos ne piktdžiugiškai nusprendė, kad bus priversta bankrutuoti ir jėgainę stačiusi bendruomenė. Bene aiškiausiai tą pareiškė Kasparas Jurevičius, pasiūlęs kuo greičiau ieškoti, kas galėtų nupirkti jėgainę su visa skola, nes per dešimtmetį, kol bus išmokėta paskola, ji, esą, gali net nugriūti.
V. Stonienei teko aiškinti, kad bendruomenė negali bankrutuoti, o jėgainės neįmanoma parduoti, nes jai statyti skirta lėšų iš įvairių fondų. „Socialinis projektas numatytas penkeriems metams. Bendruomenė juo nesiekia pelno, bet norėtume, kad ši veikla teiktų naudą visuomenei”, – tikino paramos prašyti atėjusi V. Stonienė.
Palaikyti smalininkiečius stengėsi vienintelis Egidijus Giedraitis, vadovaujantis Vietos veiklos grupei „Nemunas”, irgi finansavusiai Smalininkų vėjo jėgainės statybas.
„Bendruomenių verslumas Lietuvoje žengia dar tik pirmuosius žingsnius – ir Smalininkų bendruomenė visiems rodoma kaip pavyzdys. Problemų yra, be jų nė vienas vaikas vaikščioti nepradeda. Mes turime suprasti, kad už jėgainės stovi Smalininkų bendruomenė ir todėl bent jau tol, kol grąžins kreditą, turėtume juos atleisti nuo mokesčių“, – tvirtino E. Giedraitis.
Rajono merui Ričardui Juškai teko paaiškinti, kad  atleidusi Smalininkų bendruomenę nuo nekilnojamojo turto mokesčių, savivaldybė tokios pat sumos negautų iš valstybės biudžeto. „Mums būtų dvigubas nuostolis – netektume ne 9 tūkst. Lt, o 18 tūkst. Lt. Manau, kad geriau būtų keisti Verslo plėtros fondo taisykles ir kompensuoti panašią dalį palūkanų. Tokiu atveju bent jau valstybės biudžetas mūsų nebaustų“, – aiškino meras.
Iki šiol Verslo plėtros fondas palūkanoms kompensuoti vienam juridiniam asmeniui per metus galėjo skirti iki 3 tūkst. Lt. Rajono meras siūlė šią sumą šiek tiek kilstelėti. V. Stonienė sutiko palaukti iki sausio, kol taryba susitars dėl Verslo plėtros fondo finansavimo permainų.
„Mes būsime patenkinti kiekviena, net mažiausia, parama. Gal verslininkams sunku įsivaizduoti, kaip galima imtis verslo nesiekiant naudos sau. Bet mes tikrai tikime, kad šis projektas pasiteisins“, – šią savaitę sakė Smalininkų bendruomenės centro pirmininkė.
Pasak V. Stonienės, jėgainę stačiusiems vokiečiams blogai sureguliavus įrangos darbo režimą, ji pagamino nepalyginamai mažiau elektros energijos nei kitos tokio pat galingumo jėgainės.
„Gal vėjas Smalininkuose ir pučia silpniau nei pajūryje, bet toks didelis skirtumas tikrai negali būti, todėl supratome, kad jėgainė veikia ne visu pajėgumu. Rašėme raštus jėgainę stačiusiems vokiečiams, jie keliskart buvo atvažiavę sureguliuoti įrangos. Kažkodėl įsivaizdavome, kad vokiška darbų kokybė negali nuvilti. Bet yra taip, kaip yra. Bendrovė bankrutavo ir turėjome viską daryti iš naujo“, – dalijosi patirtimi V. Stonienė.
Praėjusiais metais Smalininkų bendruomenės centro pajamos iš elektros energijos gamybos sudarė vos apie 70 tūkst. Lt. Ne ką mažiau smalininkiečiai  turėjo sumokėti palūkanų paskolą išdavusiai Jurbarko kredito unijai.  Be to, atsirado ir nenumatytų išlaidų, nes bendruomenė turi samdyti energetiką.
V. Stonienė tikino, kad žinia, jog reikia sumokėti nekilnojamojo turto mokestį, bendruomenei taip pat netikėta. „Kiek galėjome, tiek aiškinomės valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kol išgirdome, kad mokėti vis tiek turėsime. Pinigų reikia draudimo įmokoms, už aptarnavimą – visko numatyti tikrai negalėjome. Bet juk ir nesitikėjome, kad šis projektas iškart duos naudos, juolab kad ir paskolą numatyta grąžinti per dešimt metų“, – tikino Smalininkų bendruomenės centro vadovė.
V. Stonienė apgailestavo, kad projekto atsipirkimas užtruks šiek tiek ilgiau nei buvo planuota, tačiau tvirtino viską padariusi, kad būtų rasta išeitis. Ir, atrodo, jiems pasisekė. Gamintojams sureguliavus jėgainę, gruodžio mėnesį ji uždirbo nepalyginamai daugiau. „Jei taip bus visą laiką, problemų sumažės. Be to, mes dar tikimės gauti kompensaciją iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo, turime kitokių sumanymų. Tikrai nebankrutuosime, kad ir kas ką besakytų“, – tikino bendruomenės centro vadovė.
V. Stonienė džiaugėsi, kad priešingai nei politikai, bendruomenės centro aktyvas ir smalininkiečiai nepanikuoja. Žmonės kantriai laukia, nes žino, kad pirmiausia reikia sugrąžinti bankui paskolą. „Norėtume, kad viskas vyktų greičiau, bet aukso dulkėmis pas mus nelyja“, – sakė  V. Stonienė.
Pasak jos, sunkumai tėra tik dar viena atsakomybės pamoka, ir kuo tokių pamokų bus daugiau, tuo aiškiau žmonės supras, kad norėdami ką nors turėti, privalo sutelktai ir kantriai dirbti.

Daiva BARTKIENĖ