Brangstanti šiluma privers galvoti apie taupymą (0)

Šiluma brangsta, skolos auga

Šylantys radiatoriai miestiečiams šiemet dar labiau ištuštins pinigines: jau spalį už kiekvieną sunaudotą šilumos kilovatvalandę (kWh) mokėsime po 26,16 ct (be PVM), o lapkritį šilumos kaina padidės dar 0,37 ct – iki 26,53 ct/kWh.
AB „Kauno energija” Jurbarko šilumos tinklų Abonentų tarnybos viršininkas Vladas Pauliukaitis sako, kad tokios didelės šilumos kainos Jurbarke iki šiol nebuvo.  Kad iš tiesų suprastume, kiek brangsta šiluma, reikėtų žinoti, jog prieš metus 1 kWh kainavo 24,76 ct.
Blogiausia, pasak V. Pauliukaičio, kad atpiginti šilumą kol kas nėra jokių  galimybių. „Anksčiau kilovatvalandės kaina svyravo, o pastaruoju metu ji tik didėja. Apie 80 proc. įkainio sudaro dujų kaina, o dujos, kaip žinote, šiemet pabrango beveik penktadaliu”, – tikino V. Pauliukaitis.
Energetikos ministro pažadus sulaukti 15 proc. pigesnių dujų AB „Kauno energija” atstovas vadina žmonių klaidinimu. Visa laimė, pasak V. Pauliukaičio, kad centralizuotu šildymu besinaudojantys gyventojai politikų pažadais netiki ir iš paskutiniųjų stengiasi nesukaupti skolų.
Vis dėlto šylančių radiatorių laukiantys jurbarkiečiai AB „Kauno energija” šį rudenį skolingi beveik milijoną litų, o beviltiškos gyventojų skolos, kurių įmonė neatgauna daugiau nei vienerius metus, artėja prie 400 tūkst. Lt.

Investicijos – į trasas

Jurbarko šilumos tinklų technikos direktorius Antanas Tamošaitis kasdien peržiūri hidrometeorologų prognozes, todėl yra įsitikinęs, kad šildymo sezoną buvo galima pradėti dar šios savaitės pražioje. Nuo pirmadienio vidutinė paros temperatūra nė vieną dieną nebuvo didesnė nei 10 laipsnių, todėl Vilniuje ir Kaune šildymo sezonas jau prasidėjo.
„Kada Jurbarke pradėti šildyti vaikų darželius, mokyklas ir gyventojų butus, sprendžiame ne mes, o savivaldybės administracijos direktorius.  Gavę jo potvarkį, kompiuteryje nustatysime didesnius šilumos gamybos parametrus – šildymo sezono pradžia dabar priklauso nuo vieno klavišo paspaudimo”, – sakė A. Tamošaitis.
Pasak Jurbarko šilumos tinklų technikos direktoriaus, šiemet į katilinę investuoti nereikėjo nė lito, todėl buvo atnaujintos prasčiausios šilumos trasos.
„Katilinėje turime pačią šiuolaikiškiausią šilumos gamybos įrangą – nieko naujesnio Europoje nerasime, bet kol nebus išspręsti dujų tiekimo sutartyje numatyti dalykai, tol už šilumą mokėsime brangiai”, – tikino A. Tamošaitis.
Pasak technikos direktoriaus, Jurbarko šilumos tinklų katilinė dirba labai efektyviai – Lietuvoje 1 megavatvalandei šilumos pagaminti vidutiniškai sunaudojama 97 kg naftos, o mūsų katilinėje tik 82 kg. Taupoma ir elektros energija: tokiam šilumos kiekiui pagaminti ir į butus pateikti šalyje vidutiniškai naudojamos 22 kWh, o Jurbarke – tik 8 kWh.
„Nelabai ką daugiau iš savo katilinės galime išspausti”, – neslėpė A. Tamošaitis.
Šiemet Jurbarko šilumos tinklai atnaujino keletą didelių šilumos perdavimo trasų. Pakeistos S. Daukanto gatvės, Kęstučio gatvės rytinės dalies šilumos trasos, panaikinta daug smulkių trūkimų kitose trasose.
„Mūsų perdavimo tinklas dabar sandarus, todėl nuostolių šiemet turėsime dar mažiau, nors ir anksčiau prarasdavome tik apie 15 proc. tiekiamos šilumos, tai yra mažiau nei vidutiniškai prarandama Lietuvoje”, – tvirtino A. Tamošaitis.

Šilumos punktai – vartotojų

Nors daugelis miesto gyventojų su viltimi laukė Prezidentės D. Grybauskaitės inicijuotų Šilumos ūkio įstatymo pataisų, galinčių atpiginti šilumą net iki 4 ct už kWh, politikų sprendimas neleisti šilumos tiekėjams tvarkyti daugiabučiuose namuose įrengtų šilumos punktų ir reguliuoti jų įrenginių darbo Jurbarke nieko nepakeis.
Pasak A. Tamošaičio, šilumos punktai Jurbarko šilumos tinklams niekada nepriklausė, tačiau daugiau nei prieš dešimtmetį Vyriausybė buvo įpareigojusi šilumos tiekėjus juos prižiūrėti.
„Jurbarko šilumos tinklai tuomet sudarė su savivaldybe 10 metų sutartį – mūsų įmonė pakeitė visą šilumos punktų įrangą ir pastatė modernesnę techniką. Pinigus mes atsiėmėme ir viską palikome gyventojams. Dėl to jau praėjusį šildymo sezoną šilumos punktus prižiūrėjo daugiabučius administruojančios įmonės darbuotojai arba bendrijų samdomi specialistai”, – sakė A. Tamošaitis.
Kauniečiai, gyvenantys daugiabučiuose, kur šilumos punktus eksploatuoja „Kauno energija”, už šilumą moka 2 ct brangiau.
Tačiau už šilumos punktų priežiūrą ne taip mažai moka ir Jurbarko daugiabučių gyventojai. 2009 m. savivaldybės taryba patvirtino maksimalius šilumos punktų ir karšto vandens sistemų daugiabučiuose namuose priežiūros įkainius. Nuo kiekvieno kv. m būsto ploto už šilumos sistemų priežiūrą daugiabučių gyventojams tenka sumokėti po 19 ct (be PVM).
Pasak Jurbarko šilumos tinklų technikos direktoriaus A. Tamošaičio, jau seniai niekas nebenurodinėja gyventojams, kiek šilumos sunaudoti – jie patys sprendžia, kaip šiltai gyventi, ir įpareigoja šilumos punktą prižiūrinčius specialistus atitinkamai reguliuoti įrangą.

Politikų svarstymai – be naudos

Brangstant dujoms, ir Jurbarke pasigirsta politikų svarstymų, kad Šilumos tinklų katilinę reikėtų pertvarkyti kūrenti malkomis. Kai kurie savivaldybės tarybos nariai mano, kad vietiniai biokuro ištekliai leistų atpiginti jurbarkiečiams šilumą ir sukurti nemažai naujų darbo vietų.
A.Tamošaitis sutinka, kad  galima pertvarkyti katilinę kūrenti biokuru, tačiau šiuo metu iš to nebūtų jokios naudos. Dar kūrenant mazutu buvo atlikta galimybių studija biokuro katilinei įrengti ir perengtas investicinis projektas. „Tuometinėmis kainomis 5 megavatų katilui, galinčiam pagaminti trečdalį Jurbarkui būtinos šilumos energijos, nupirkti reikėjo 5 mln. Lt. Mes teikėme paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai, bet V. Uspaskicho valdoma Ūkio ministerija jį atmetė”, – priminė A. Tamošaitis.
Pasak Jurbarko šilumos tinklų technikos direktoriaus, sutartyje su „Lietuvos dujomis” numatyta, kad įmonė įsipareigoja dujas pirkti aštuonerius metus ir visą tą laiką turi mokėti dar ir dujų perdavimo bei galios mokesčius.
Jurbarko šilumos tinklai per metus iš „Lietuvos dujų” nuperka 5 mln. kub. m dujų, todėl sumoka apie 1 mln. Lt perdavimo ir galios mokesčių.
„Kol kas dujomis naudojamės dar tik trejus metus, net jei nuspręstume jų atsisakyti, dar penkerius metus tektų atiduoti „Lietuvos dujoms” po 1 mln. Lt. Net ir kūrenant katilus malkomis, šios sąnaudos smarkiai pabrangintų kilovatvalandės kainą”, – įsitikinęs A. Tamošaitis.

Kompensuoja tik taupymas

„Kainų didėjimą kompensuoja tik taupymas”, – įsitikinęs Jurbarko šilumos tinklų Abonentų tarnybos vadovas V. Pauliukaitis.
Sausio viduryje AB „Kauno energija” specialistai,  termovizoriumi padarę Jurbarko daugiabučių nuotraukas, įrodė, jog didelę dalį šilumos gyventojai praranda.
„Ypač laidūs šilumai rūsiai, nes juose esantys vamzdynai blogai izoliuoti. Dar sausį aiškinome, kad apšiltinę vamzdynus gyventojai gali nemažai sutaupyti. Kai kurie namai šią vasarą tą ir darė. Analizės dar neturime, tačiau akivaizdžiai matome, kad už gyvatuką šių namų gyventojai moka mažiau”, – tikino V. Pauliukaitis.
Jurbarko šilumos tinklų darbuotojai tikisi, kad pasibaigus pirmųjų daugiabučių renovavimui gyventojai patys pamatys, kiek galima sutaupyti šilumos ir pinigų. Tai bus pats geriausias pavyzdys abejojantiems renovavimo nauda ir nežinantiems, ką daryti, kad už šilumą nereikėtų tiek daug mokėti.
O kol kas brangstanti šiluma visiems vienodai kerta per piniginę. Pasak V. Pauliukaičio, iš keturių įmonės Abonentų tarnybos darbuotojų du gauna kompensacijas už šildymą.
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus duomenimis, praėjusią žiemą kompensacijas už šildymą gavo 2447 asmenys, didžioji dauguma jų yra miesto gyventojai. Pernai šilumos tiekėjams savivaldybė sumokėjo 1 mln. 183 tūkst. Lt. Jurbarko miesto seniūnijos socialinės rūpybos darbuotojai įsitikinę, kad šią žiemą prašančiųjų kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį bus dar daugiau, todėl savivaldybės administracija jau paprašė Vyriausybės papildomų lėšų socialinei paramai.

Daiva BARTKIENĖ