Dainių pelkės ir miškelio likimą nusprendė teismas

Dainių pelkės ir miškelio likimą nusprendė teismas (17)

2020-02-07

Rajono savivaldybė vis dar tikisi išsaugoti Dainių pelkę ir miškelį. G. Šimboro nuotr

Nors Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų vasario 4 d. sprendimas dar neįsiteisėjęs, tačiau gali būti, kad rajono savivaldybės ir UAB „Presto durpės“, užsiimančios durpių gavyba ir perdirbimu, ginčui bus padėtas taškas: Dainių miškelio neliks, o jo vietoje bus pradėtos kasti ir čia pat perdirbti durpės.

Sena istorija

Dainių pelkės istorija prasidėjo 2003-iaisiais, o 2006-aisias reikalai buvo lyg ir išspręsti: tų metų sausio 23 d. UAB „Presto durpės“ gavo Lietuvos geologijos tarnybos leidimą naudoti žemės gelmių išteklius Dainių durpyne. Su tuometine rajono valdžia, kuriai vadovavo meras Aloyzas Zairys, buvo tyliai sutarta, kad savivaldybė neprieštaraus dėl Dainių pelkės eksploatavimo. Netgi dar daugiau: nežinia, tyčia, ar per klaidą respublikinėms institucijoms, o galbūt, kad nekiltų kokių įtarimų, buvo nurodyta, kad Dainių pelkė yra toli nuo Jurbarko – kažkur Eržvilko seniūnijoje.

Tačiau prieš tai, minėtais 2003 metais, UAB „Presto durpės“ savo lėšomis atliko privalomus darbus – gamybos poveikio aplinkai vertinimą, parengė vertinimo ataskaitą, teisės aktais nustatyta tvarka ją pateikė Aplinkos ministerijai ir gavo išvadą dėl planuojamos veiklos Dainių durpyne galimumo. Tuomet UAB „Presto durpės“, siekdama gauti leidimą eksploatuoti Dainių durpyną, savo lėšomis atliko durpyno išžvalgymą. Aišku, kad be išžvalgymo, neverta pradėti tolesnio darbo ir didelių lėšų investavimo.

Gavusi minėtą Lietuvos geologijos tarnybos leidimą naudoti Dainių pelkės išteklius, 2006 m. sausio 23 d. pasirašė sutartį su Lietuvos geologijos tarnyba ir įgijo teisę pradėti naudoti durpyną pagal sutarties sąlygas – turėdama išteklių naudojimo projektą ir sudariusi žemės nuomos sutartį.

Tačiau darbai nebuvo pradėti. Prie jų sugrįžta po dešimtmečio. Per tą laiką gerokai ūgtelėjo Dainių miškelis, o durpyno ir pelkės reikalai, keičiantis rajono valdžioms, buvo primiršti.

Dainių pelkė priklauso valstybei

Dainių pelkė, joje ir aplink augantis miškelis priklauso valstybei. Ruošiantis pradėti darbus, buvo suformuotas 158,75 ha Dainių durpynui eksploatuoti reikalingas valstybei priklausantis žemės sklypas, kurio paskirtis – naudingųjų iškasenų teritorijos. Šis sklypas 2017 m. birželio 7 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o tų metų rugpjūčio 8 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi iki 2042 m. rugpjūčio 8 d. išnuomotas UAB „Presto durpės“.

Tačiau ir pelkėje, ir aplink ją, ūgtelėjęs miškas taip pat turi vertę. Todėl numatyta, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik tada, kai nuomininkas į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokės piniginę kompensaciją pagal realiu metu galiojančią Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos išduotą pažymą.

UAB „Presto durpės“ tokias pažymas gavo 2017 m. birželio 20 d., 2018 m. birželio 21 d. ir 2019 m. rugsėjo 16 d., nes laikui bėgant šio miško vertė didėja.

Paskutinė pažyma nurodo, kad už Dainių miškelio pavertimą kitomis naudmenomis (už tai, kad miškelis bus iškirstas), UAB „Presto durpės“ į valstybės biudžetą privalo sumokėti 827006,37 Eur piniginę kompensaciją.

Reikia suderinti

Durpyną pradėti naudoti galima tik tada, kai parengtas ir nustatyta tvarka su atitinkamomis institucijomis suderintas žemės gelmių naudojimo projektas. Tad UAB „Presto durpės“ pasamdė reikalingas licencijas turinčią bendrovę UAB „GJ Magma“ parengti Dainių durpyno žemės gelmių naudojimo projektą ir pateikė jį derinti reikalingoms institucijoms.

Visos institucijos – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Jurbarko priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, Valstybinė darbo inspekcija projektą suderino. Tik vienintelė institucija – Jurbarko rajono savivaldybė – dabar atsisakė projektą suderinti.

Kilo ginčas tarp UAB „Presto durpės“ ir rajono savivaldybės. Ji pateikė savo argumentus, vienas kurių – aplinkinių vietovių gyventojų apklausa: gyventojai nesutinka, kad būtų iškirstas miškelis, būtų pradėtos kasti ir vietoje perdirbti durpės, bei kitos priežastys, dėl kurių 2018 m. vasario 23 d. savivaldybė atsisakė Dainių durpyno naudojimo projektą suderinti.

UAB „Presto durpės“ derėjosi

Savo ruožtu UAB „Presto durpės“ pateikė paaiškinimus ir papildomus dokumentus, tačiau savivaldybė 2018 m. kovo 16 d. vėl pakartotinai atsisakė derinti durpyno naudojimo projektą.

Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, UAB „Presto durpės“ savivaldybės administracijos sprendimus apskundė teismui, kuris 2019 m. vasario 14 d. sprendimu iš dalies patenkino UAB „Presto durpės“ skundą, ginčijamus Jurbarko rajono savivaldybės argumentus panaikino ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti prašymą dėl durpyno projekto naudojimo derinimo.

Savo ruožtu savivaldybė praėjusių metų gegužės mėnesį pateikė naujų pastabų dėl parengto projekto. UAB „Presto durpės“ atstovė, durpyno naudojimo projekto rengėja UAB „GJ Magma“, įvertino pastabas, dalį projekto pakoregavo ir pataisytą projektą pateikė suderinti. Tačiau rajono savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 12 d. trečią kartą atsisakė derinti Dainių durpyno naudojimo projektą.

Kreipėsi į teismą

Tuomet UAB „Presto durpės“ rajono savivaldybės veiksmus apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui. Ieškinyje akcentavo, kad ankstesnysis teismas jau nustatė, kad projektas parengtas pagrįstai, patvirtintas pagal visas taisykles, o Jurbarko rajono savivaldybė nevykdo teismo sprendimo, tikslingai ir sąmoningai vilkina suderinimą, vilkinimo veiksmus siekdama pagrįsti įvykdyta gyventojų apklausa, dėl kurios nereikšmingumo teismo aiškiai pasisakyta. Neigdama teismo sprendimo išvadas, savivaldybė teikia vis naujas pastabas, kurių anksčiau neteikė, nors derinamas tas pats projektas. UAB „Presto durpės“ įsitikinimu, tokie veiksmai leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovė (Jurbarko r. savivaldybė) tik vilkina sprendimo priėmimą ir nevykdo apygardos administracinio teismo sprendimo.

UAB „Presto durpės“ 2019 m. rugsėjo 19 d. skundu Regionų apygardos administraciniam teismui prašė panaikinti 2019 m. rugpjūčio 12 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą dėl projekto nederinimo ir įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka, pagal savo kompetenciją, išnagrinėti UAB „Presto durpės“ pateiktą prašymą dėl Dainių durpyno telkinio naudojimo ir priimti sprendimą dėl projekto derinimo.

Šį antradienį, vasario 4 d., paskelbtas šio teismo sprendimas, atrodo, padės paskutinį ginčo tašką, nes savivaldybės argumentai atmesti.

Teismas priėmė išvadą, kad dėl daugelio ginčo argumentų jau yra pasisakęs apygardos administracinis teismas ir juos pagrįstai atmetęs. Projektas rengtas pagal galiojusius ar galiojančius teisės aktus, suderintas su visomis atsakingomis institucijomis, išskyrus Jurbarko rajono savivaldybę, kurios teikiami argumentai dėl gyventojų apklausos ar melioracijos įrenginių yra nepagrįsti, kaip ir tvirtinimas, kad durpyno eksploatavimas darytų neigiamą poveikį Jurbarko miesto gyventojams.

Nors aplinkinių vietovių gyventojų apklausoje dalyvavo 44,2 proc. visų apklausoje turinčių balsavimo teisę gyventojų, kurių beveik visi pasisakė už, kad Dainių miškelis ir pelkė būtų išsaugoti, teismas nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymas nustato, kad gyventojai viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais savo nuomonę gali pareikšti, bet apklausa yra tik patariamojo pobūdžio.

Aiškėja miško ir pelkės likimas

Pažymėta, kad žemės sklypas suformuotas su aiškia paskirtimi – naudingųjų iškasenų teritorijos eksploatavimas, o dėl miško kirtimo valstybė jau išreiškė savo valią – privalu į valstybės biudžetą sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją (827006,37 Eur). Dainių miškas nėra įtrauktas į valstybinės reikšmės miškų registrą, o valstybė priėmė sprendimą leisti miško naudmenas pakeisti kitomis naudmenomis. Tiesa, 2013 m. buvo parengtas valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projektas, kuriame Dainių miškas priskirtinas valstybinės reikšmės miškams, tačiau procedūra dėl teritorijos teisinio režimo nebuvo užbaigta, todėl durpyno miškas nepriskirtas valstybinės reikšmės miškams.

Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių savivaldybė galėtų atsisakyti derinti Dainių durpyno naudojimo projektą. Be to, pažymėta, kad savivaldybė akivaizdžiai vilkina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Naudojimo projektas derinti buvo teikiamas mažiausiai tris kartus, vyko nuolatinės konsultacijos tarp projekto rengėjo ir savivaldybės atstovų, tačiau savivaldybė kiekvieną kartą atsisakė derinti projektą, teikė vis naujus argumentus, kurių anksčiau neteikė, nors svarstomas tas pats projektas, arba remiasi teismo jau įvertintais argumentais, kurie buvo pripažinti nepakankamais.

Išvada

Teismas UAB „Presto durpės“ skundą patenkino visiškai. Teisėjų kolegija panaikino 2019 m. rugpjūčio 12 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą dėl projekto nederinimo, įpareigojo savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka ir terminiais, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, pagal savo kompetenciją, suderinti UAB „Presto durpės“ 2018 m. sausio 23 d. pateiktą Dainių durpyno telkinio naudojimo projektą.

Iš Jurbarko rajono savivaldybės administracijos priteista 1429,13 Eur išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose.

Sprendimas dar neįsiteisėjęs 

Nors sprendimas dar neįsiteisėjęs, ir savivaldybė nuo vasario 4 d. turi trisdešimties kalendorinių dienų sprendimo apskundimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui terminą, vargu ar toks žingsnis duotų kokios nors naudos. Greičiausiai tik padidintų savivaldybės teismines išlaidas, bet tai – savivaldybės vadovų ir jos teisininkų sprendimų reikalas.

Rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius įsitikinęs, kad savivaldybė yra teisi, atsisakydama derinti Dainių durpyno eksploatavimo projektą. Mero tvirtinimu, prieštaraujančių aplinkinių vietovių gyventojų pozicija yra svarus argumentas, o savivaldybės pareiga – apginti ir kaimo, ir Jurbarko miesto gyventojų interesus. „Kam tuomet ta gyventojų apklausa, jeigu į ją niekas nekreipia dėmesio?“ – klausia meras. Todėl rajono savivaldybė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimą linkusi skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. „Turime panaudoti visas teisines galimybes, kad būtume padarę viską, jog nuo sunaikinimo apgintume ir Dainių mišką, ir pelkę, kurie yra svarbūs mūsų krašto gyventojams“, – įsitikinęs meras.

Savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Bastys taip mano, kad savivaldybė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui turi skųsti  Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegijos priimtą sprendimą. Tam savivaldybė nuo vasario 4 d. turi trisdešimties kalendorinių dienų terminą. Šiuo metu savivaldybės teisininkai analizuoja situaciją.

Direktoriaus nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į gyventojų apklausos rezultatus. Taip pat nesutinka su teismo išsakyta pozicija, kad durpyno veikla neturės įtakos aplink pelkę esantiems melioracijos įrenginiams. Suprantama, kad pačioje pelkėje melioracijos įrenginių nėra, tačiau nusausinant durpyną sąnašomis gali būti užkimštos toliau esančios drenažo sistemos.

R. Bastys įsitikinęs, kad šie savivaldybės argumentai yra pakankamai svarūs.

Gintautas Šimboras



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook