Derlius žūsta ne dienomis, o valandomis (1)

Pasėlius užtvindė liūtys

Rutkiškiuose ūkininkaujantis Algirdas Umantas dar turi kelis šimtus ha nenukultų javų ir rapsų.
„Blogai - skęstam, klimpstam, visi pasėliai išgulę, grūdai šlapi. Kviečių kokybė kiekvieną dieną blogėja, rapsų kulti išvis nereikėjo - nukūlė kruša ir uraganinis vėjas", - ketvirtadienio rytą pasakojo ūkininkas.
Važiuoti kombainu į laukus A. Umantas ketvirtadienį nežadėjo - visą naktį ir rytą lijo. Dieną debesys vijo vienas kitą, dangus vis prakiurdavo, išskaidydamas visas žemdirbių viltis paspartinti javapjūtę. Tačiau ne rudeniškas lietus ūkininkui kėlė didžiausią nerimą.
„Lietus lietui nelygu. Blogiausia, kad mūsų kraštuose rugpjūtį buvo daug liūčių - laukai apsemti, kada pavyks į juos įvažiuoti, niekas nežino", - sakė A. Umantas.
Kitoje tos pačios Eržvilko seniūnijos pusėje - Lybiškiuose ūkininkaujantis Mindaugas Butkus pripažino, kad šią savaitę javapjūtė nedaug tepasistūmėjo. Daugiau nei 1000 ha augalininkystės ūkį valdantis M. Butkus dar tebeturi nenukultų apie 400 ha javų ir vasarinių rapsų.
„Kiek pavyko iš gamtos pasivogti, tiek ir turim. Gaudom kiekvieną saulėtą minutę, tačiau šią savaitę tenukūlėm apie 100 ha. Stovi visi vasariniai rapsai, nors juos irgi jau reikia kulti. Blogiausia, kad laukuose labai šlapia - neįvažiuojam", - tikino ūkininkas.
Panaši padėtis ir Skirsnemunės seniūnijoje. Ūkininkė Zina Dumčaitienė pripažino, kad dar nenukulta apie 300 ha javų. „Pora dienų pasigriebėm iš laukų po 80 t, o dabar lyja, grūdai šlapi", - apgailestavo ūkininkė.
Z. Dumčaitienė nesitiki, kad pavyks sudoroti visą derlių. Kai kurie laukai plaukia, į juos nė su traktoriumi įvažiuoti nepavyksta.
„Buvo sunkių metų, bet kad taip lytų rugpjūtį, tikrai neprisimenu. Prie kiekvieno kombaino, prie kiekvienos mašinos budi traktorius - vos technika įvažiuoja į lauką, jau reikia traukti. Darbo sąnaudos didžiulės, o kviečių kokybė kasdien blogėja", - tvirtino ūkininkė.

Sunkios dirvos - neįvažiuojamos

Slogios nuotaikos javapjūtę gadina ir Seredžiaus krašto ūkininkams. Ypač blogai Klausučiuose, kur laukuose skęsta javai. Ūkininkas Airanas Karpavičius užtikrino, kad yra laimingas, nukūlęs pusę pasėlių.
„Na, gal ne pusę, gal šiek tiek daugiau, bet vargu ar tą, kas lieka laukuose, kompensuos padidėjusi grūdų kaina. Tik baigę javapjūtę galėsime pasakyti, ar nepatyrėme nuostolių", - sakė ūkininkas. Maždaug ketvirtadalio derlių subrandinusių javų A. Karpavičius nukulti jau nebesitiki - pasėliai apsemti ir nėra jokių vilčių, kad žemė artimiausiu metu sugers drėgmės perteklių.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko biuro vadovė Kristina Gakienė pripažino, kad sunkia javapjūte skundžiasi daug ūkininkų.
„Gal ne visi nori pasisakyti, kad šiemet blogai, bet kai pasikalbi su žmonėmis, pamatai, kaip jie pergyvena dėl prastų oro sąlygų. Ypač sunku Veliuonos, Akmeniškių, Seredžiaus, Klausučių krašto ūkininkams, dirbantiems sunkesnes dirvas", - teigė konsultantė.
Tačiau ir ten, kur kombainai neklimpsta, javapjūtė vos įpusėjo. „Kas iš to, kad mano kombainas visais keturiais ratais varomas - galiu važiuoti nors ir per balą? Lyja, grūdai šlapi, ką veiksi juos nukūlęs?", - stebėjosi Girdžių seniūnijoje ūkininkas Sigitas Andriulaitis.
Ant lauko S. Andriulaitis tebeturi maždaug pusę šių metų derliaus. Bet vis dar tikisi, kad javapjūtę pabaigti pavyks.

Derlius daug mažesnis

Visi kalbinti ūkininkai vieningai tikino, kad tokios vasaros neprisimena.
„Galėčiau palyginti su 1986 metų vasaros pabaiga. Tada irgi labai sunkiai užbaigėme javapjūtę, traktoriai neįvažiavo į laukus arti ir sėti. Bet ši vasara - kažkas baisaus. Drėgmės perteklius, tropiniai karščiai, o dabar dar ir liūtys bei merkiantis lietus kasdien prastina kokybę ir menkina derlių. Gamta šiemet žemdirbių nemyli", - apgailestavo vienas iš stambiausių Jurbarko rajono ūkininkų M. Butkus.
Nedžiugina jo ir šiųmetinis derlius. „Kuliame iš ha maždaug trečdaliu mažiau nei pernai. Pernai kūlėme po 6-7 t žieminių, o šiemet būtų gerai vidutiniškai prikulti bent po 5 tonas", - tikino ūkininkas. M. Butkus tikisi, kad pakilusios grūdų kainos kompensuos nuostolius, jei tik pavyks grūdus paimti iš laukų. Bet kad kviečiai atitiks maistiniams keliamus reikalavimus, jau seniai negalima tikėtis. Be to, pasak agronomo, derlius mažėja kiekvieną dieną - grūdai byra ant žemės, lūžinėja varpos.
Klausutiškis A. Karpavičius apie šių metų derlių kalba dar atsargiau. „Pasakyti, ar kaina kompensavo nuostolius, galėsiu tik tuomet, kai pabaigsiu javapjūtę. Viskas priklausys nuo to, kiek javų liks laukuose", - tikino ūkininkas.
Ne kitokiomis nuotaikomis gyvena ir vienintelio Jurbarko rajono grūdų augintojų kooperatyvo „Aruodai" nariai. Šio kooperatyvo direktorius Aušvydas Trumpys irgi nukūlė dar tik pusę derlių subrandinusių javų. Ne ką daugiau šių metų derliaus sudorojo ir kiti šio kooperatyvo nariai.
„Miežių nebeliko, kviečiai linksta prie žemės, vasarinių rapsų viršutinės ankštys jau išbirusios. Pats mačiau, kaip liūtis išguldė kviečių lauką - toks stiprus buvo vėjas ir lietus. Ypač šlapia Eržvilko pusėje: laukuose telkšo balos, jokia technika įvažiuoti negali", - vardijo A. Trumpys.
Pasak ūkininko, esant tokiems orams derlius žūsta ne dienomis, o valandomis. Jei iki liūčių pradžios nukulti javai dar atitiko pirmai klasei keliamus reikalavimus, tai išskalbti lietaus, pasak A. Trumpio, tiks tik pašarams. Kooperatyvo direktorius tikino, kad ūkininkai turi vilčių pasiimti iš laukų derlių. „Kulsime kad ir spalio mėnesį, kad tik oras leistų", - olimpinę ramybę demonstravo A. Trumpys.

Ūkininkai skaičiuoja kitaip

Lietuvos ūkininkų pasėlius draudžiančios Vokietijos bendrovės „Vereinigte HagelversicherungVVaG" Kauno regiono atstovė Regina Romaneckienė tikino, kad pasėlius apdrausti pasirūpinę ūkininkai nuostolių bemaž nepatyrė.
„Jurbarkiečiai turėtų būti tikrai patenkinti - kai kuriems kompensavome praradimus 100 proc. Turime atvejį, kai už 120 ha rapsų 20 tūkst. Lt draudimo įmoką sumokėjęs ūkininkas iš mūsų bendrovės gaus 235 tūkst. Lt kompensacijos", - sakė draudimo bendrovės atstovė.
R. Romaneckienė apgailestavo tik dėl to, kad pasėlius draudžia labai mažai rajono ūkininkų. „Šiemet - gal 10 ar 15 apsidraudė. Patikėkite, tikrai nepralošė. Iššalusius žieminius rapsus kompensavome 100 proc." - teigė R. Romaneckienė.
Tačiau ūkininkai, atrodo, skaičiuoja kitaip. Visus pasėlius apdraudusi Z. Dumčaitienė draudimo kompensacijomis visai nesidžiaugia. „Dar nežinau kiek kompensuos už prarastus vasarinius rapsus, o kviečių drausti, greičiausiai, visai neapsimoka. 70 ha kviečių audra išguldė ir suvėlė dar žalius, tačiau kol draudikai dvi savaites važiavo tikrinti pasėlių, laukas pagelto. Draudimo bendrovės atstovai nusprendė, kad kviečiai buvo išguldyti ne pieninės brandos, todėl praradimų nekompensuos", - sakė Z. Dumčaitienė.
Pasak jos, vokiečiai pasėlius draudžia tik nuo krušos - nei nuo liūčių, nei nuo išmirkimo draudimo nėra. Taigi ir draudimą sumokėjęs turi pats galvoti, kaip nukulti užaugintą grūdą apsemtame lauke. Tokių laukų Z. Dumčaičių ūkyje yra keli šimtai ha, todėl draudimas geriausiu atveju, pasak ūkininkės, kompensuos tik bendrovei sumokėtas įmokas.

Daiva BARTKIENĖ