Dešimtmečio veiklos rezultatas – patirtis ir tradicijos (1)

Tradicinė Miesto ir verslo šventė šiemet skirta Jurbarko verslo informacijos centro dešimtmečiui paminėti. Apie dešimtmetį puoselėtas tradicijas ir darbo rezultatus jau šiandien kalbama Jurbarko verslo informacijos centro rengiamoje konferencijoje „Tarptautinių ryšių plėtojimas ES erdvėje Jurbarko rajono ekonomikai vystyti: procesai, sprendimai, sukaktys."
Tradicinei Miesto ir verslo dienų įžangai - verslo visuomenės konferencijai tarptautinio bendradarbiavimo tema pasirinkta neatsitiktinai, nes kalbant apie Jurbarko verslo informacijos centro įsteigimą, jo plėtrą, įgyvendintus ir dar planuojamus rengti projektus, negali nekalbėti apie tarptautinius ryšius.
Idėja steigti centrą, kuriame planuojantys pradėti verslą žmonės galėtų gauti informacijos ir pagalbos rengiant dokumentus ir ieškant finansavimo, dar 1999 metais kilo Jurbarko rajono savivaldybėje dirbusiam JAV Taikos korpuso savanoriui Rajenu Kampbellu.
Atlikus verslininkų apklausą ir įsitikinus, kad tokios paslaugos rajone reikalingos, iš vietinės valdžios ir nevyriausybinių organizacijų atstovų bei verslininkų buvo suformuota centro steigėjų grupė. Prie 2000 m. vasario 10 d. įregistruoto Jurbarko verslo centro dalininkų netrukus prisidėjo ir Ūkio ministerija.
Nors pirmaisiais veiklos metais didžiausias dėmesys buvo skiriamas Jurbarko verslo centro, kaip pagalbininko ir patikimo verslininkų partnerio, įvaizdžiui sukurti, iškart prasidėjo ir bendras darbas, siekiant užmegzti ekonominius ryšius su užsienio šalimis. 2000-aisiais Jurbarke įsikūręs Danijos Bogensės regiono ekonomikos ir verslo plėtros skyriaus atstovas Peras Nielsenas dirbo pagal sutartį su Jurbarko verslo informacijos centru, o centro darbuotojų ryšiai su Lietuvos ambasados Vokietijoje ekonomikos patarėja Irena Urbutyte ne vienai Jurbarko rajono įmonei suteikė galimybę rasti eksporto rinką Vokietijoje.
Jurbarko verslo informacijos centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė sako, kad tarptautiniai ryšiai turėjo didelę įtaką ne tik rajono verslo visuomenei, bet ir centro plėtrai. Būtent užsieniečiai, atvykę į Jurbarką verslo tikslais, pirmieji prabilo apie tai, kad mieste nėra biurų, kurie tenkintų verslo poreikius. 2004 m. parengtam Verslo centro plėtros projektui didžiąją dalį lėšų - 174 tūkst. Lt skyrė Ūkio ministerija. Įrengus pirmuosius keturis biurus, juose įsikūrė verslui paslaugas teikiančios įmonės. Tarp jų - ir Danijos įmonės „Trade Haus" filialas, Jurbarke pradėjęs teikti verslo konsultacijas, o vėliau išaugęs į stambią juvelyrinių dirbinių prekybos įmonę.
Keturių biurų, įsteigtų prie Verslo informacijos centro, Jurbarke netrukus tapo maža - praplėsti juos pirmiausia irgi paprašė po centro stogu įsikūrę užsieniečiai. Antras centro plėtros etapas prasidėjo 2006 metais, iš Ūkio ministerijos gavus 200 tūkst. Lt. Bemaž tuo pat metu buvo įgyvendinamas ir Jurbarko verslo informacijos centro parengtas ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas „Viešųjų paslaugų verslui kokybės, kompleksiškumo plėtra įrengiant mokymų-konferencijų salę Jurbarke". Dabar Jurbarko verslo informacijos centre veikia net aštuoni biurai, juos nuomojančiose architekto, buhalterinės apskaitos, siuvimo ir kitas paslaugas įmonėms ir gyventojams teikiančiose įmonėse dirba 12 darbuotojų. Per metus Jurbarko verslo informacijos centre įsikūrusios įmonės ir jose dirbantys žmonės valstybei sumoka apie 130 tūkst. Lt mokesčių.
Nė kiek ne mažiau Jurbarkui svarbi ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis Verslo informacijos centre įrengta konferencijų salė. Jau pirmaisiais metais joje vyko 77 renginiai, juose apsilankė 1200 žmonių. 2008 metais salėje vyko 115, pernai - net 166 renginiai, o jų dalyvių skaičius perkopė 7 tūkstančius.
Per dešimtmetį smarkiai išsiplėtė ir verslo informacijos centro veikla. Viešosios įstaigos darbuotojai ne tik teikia konsultacijas įmones steigti ar plėsti planuojantiems verslininkams, rengia steigimo dokumentus ir verslo planus, bet ir patys įgyvendina Europos Sąjungos fondų finansuojamus projektus. 2006 m. vienuolikos rajono seniūnijų gyventojams Verslo informacijos centras sudarė galimybę mokytis kompiuterinio raštingumo. Didžiulis žmonių susidomėjimas projektu rodė, kad mokymai buvo reikalingi - pažymėjimai įteikti net 176 kursus baigusiems kaimo gyventojams. Šį pavasarį bus užbaigtas dar vienas kaimo žmonėms svarbus projektas - „Žemės ir miškų ūkyje dirbančių Jurbarko rajono gyventojų mokymas bei švietimas". Įgyvendinant šį 434 tūkst. Lt kainavusį projektą, rajono ūkininkams buvo surengta beveik keturios dešimtys mokymų, kuriuose dalyvavo maždaug 700 kaimo gyventojų, bei keturios lauko dienos.
Nuo 2004 metų Jurbarko verslo informacijos centro darbuotojai parengė ir įgyvendino 12 projektų. Jų bendra vertė - maždaug 2 mln. Lt, o įgyvendinant šiuos projektus. rajonas gavo daugiau kaip 1,6 mln. Lt investicijų.
Didžiulę centro paramą rengiant ir įgyvendinant Vietinio užimtumo iniciatyvų projektus visą laiką jautė ir Jurbarko rajono verslininkai. Kasmet centro darbuotojai parengdavo po keletą sėkmingų projektų - su valstybės parama juos įgyvendinančios įmonės ne tik ekonomiškai sustiprėjo, bet ir sukūrė 112 naujų darbo vietų.
Aktyvi veikla leido Jurbarko verslo informacijos centrui būti mažiau priklausomam nuo dalininkų - rajono savivaldybės bei Ūkio ministerijos finansavimo. 2003 m. centras užsidirbo vos 15 tūkst. Lt, o 2004 m. jo pajamos padidėjo vos ne dvigubai, 2005 m. peršoko 75 tūkst. Lt, o 2007 m. baigus įgyvendinti centro plėtrą padidėjo iki 110 tūkst. Lt. Pernai Jurbarko verslo informacijos centras užsidirbo 120 tūkst. Lt
Tačiau septintus metus centrui vadovaujanti direktorė G. Mačiulaitienė įsitikinusi, kad svarbu ne tik pinigai ir į rajoną pritrauktos investicijos. Bene tiek pat svarbus ir verslininkų, kaip socialinės grupės, bendravimas, jų nusiteikimas kartu spręsti problemas, pasidalyti patirtimi, pasidžiaugti įmonės sėkme. Tokiam bendravimui užsimegzti labai padėjo Miesto ir verslo dienos, sudariusios galimybę įmonėms kasmet parodyti rajono visuomenei savo veiklą ir pasiekimus. Ta pačia intencija 2005 m. pradėtos rinkti ir sėkmingiausiai dirbančios rajono įmonės. Jurbarko verslo informacijos centro įsteigtus apdovanojimus jau yra gavusios bemaž visos rajono verslo elitui priklausančios įmonės - bendrovės „Kamita", „Egidijus ir Vytautas", „Jurmelsta", „Romansas", „Jualdė", Žilinskio ir Ko UAB, „Jurlota", „Dainiai", Rimanto Žičkaus individuali įmonė ZTS.
Nors, pasak G. Mačiulaitienės, nėra lengva prikalbinti įmonių vadovus pateikti dokumentus konkursui, patirtis byloja, kad verslo visuomenei šis renginys labai svarbus, nes tapti geriausia metų rajono įmone jau tapo prestižo reikalu.
„Sėkmė lydi tuos, kurie neužsidaro tarp keturių sienų, neapsiriboja siaurais interesais ir skaičiuoja ne vien tik pelną. Laimi nebijantys rizikuoti, bendraujantys ir žiūrintys į priekį", - įsitikinusi Jurbarko verslo informacijos centro direktorė, pastaruoju metu sulaukianti vis daugiau verslą pradėti norinčių jaunų žmonių.
Vis dėlto statistiniai duomenys rodo, kad aplinka verslui Tauragės apskrityje, taigi ir mūsų rajone, nėra palanki. Pastebimai mažėja veikiančių įmonių, vis daugiau smukliųjų verslininkų atsisako veiklos pagal verslo liudijimus, didėja nedarbo lygis, todėl smarkiai mažėja gyventojų realiosios pajamos. Vien per pastaruosius metus rajone užsidarė 32 įmonės. Populiariausios Jurbarke verslo rūšys jau daug metų lieka tos pačios - mažmeninė prekyba ir viešasis maitinimas, medienos apdirbimas ir miško ruoša, prekyba automobiliais ir žemės ūkio, medžioklės veikla. Silpnai išvystyta, o pastaraisiais metais išvis merdinti gamyba ir statybos verslas sąlygoja apgailėtinus ekonominius rezultatus - Tauragės apskrityje sukuriama tik 1,8 proc. bendrojo šalies vidaus produkto.
Geru ženklu G. Mačiulaitienė laiko tik tai, jog pastaraisiais metais Jurbarko rajone pradėjo pastebimai didėti investicijos - 2006-2009 m. vienam gyventojui tenkanti investicijų suma padidėjo nuo 765 Lt iki 2427 Lt.
Danija ir Vokietija visą dešimtmetį buvo ir tebėra pagrindiniai mūsų rajono ne tik politinio ir kultūrinio, bet ir ekonominio bendradarbiavimo partneriai. Šį pavasarį Jurbarke pradėtas įgyvendinti naujas projektas su Lenkijos Suvalkų vaivadija.
„Žinoma, ekonominio augimo prasme sąlygos Jurbarko verslininkams nėra tokios palankios, kaip jų kolegoms Lenkijoje, tačiau abiejų šalių verslininkų problemos labai panašios - kalbų barjeras, žinių apie kitų šalių verslo galimybes stoka bei menkos tarpusavio bendradarbiavimo galimybės", - pristatydama naują projektą sakė Jurbarko verslo informacijos centro direktorė G. Mačiulaitienė.
Pagrindinis projekto „Ekonominio bendradarbiavimo skatinimas dalinantis Jurbarko rajono ir Suvalkų apskrities ekonominio vystymosi patirtimi" tikslas, pasak G. Mačiulaitienės, yra skatinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Lenkijos verslininkų, išnaudojant regionų verslo potencialą - suteikti galimybę abiejų šalių verslininkams individualiai bendrauti, pristatyti savo pasiūlymus, keistis prekėmis ir paslaugomis, skleisti informaciją apie importo bei eksporto galimybes, padėti pažinti kaimyninių šalių rinką, įveikti kultūrinius ir ekonominius barjerus.
Naujasis projektas rajono verslininkams ne tik suteiks žinių, bet ir duos nemenką materialinę naudą. Jurbarko verslo informacijos centre už projekto lėšas bus įrengtas virtualus biuras, kuriame galės dirbti bei rengti susitikimus į Jurbarką atvykstantys Lenkijos verslininkai ir ūkininkai. Suvalkų vaivadijoje jau yra įrengtas toks biuras, todėl įgyvendinant projektą bus sukurta virtuali įmonių duomenų bazė, jos nuoroda atsiras ir Jurbarko verslo informacijos centro internetiniame puslapyje.
Įgyvendinant projektą taip pat numatyta parengti po 500 Lenkijos Suvalkų vaivadijos ir Jurbarko rajono investicinių gidų, sukurti filmus, pristatančius abiejuose regionuose veikiančias įmones, išleisti lankstinukų ir skrajučių.
Verslo informacijos centro dešimtmečiui skirta konferencija, į kurią pakviesti ne tik naujieji bičiuliai iš Suvalkų vaivadijos, bet ir Vokietijos Krailsheimo bei Berlyno Lichtenbergo rajono savivaldybių delegacijos - taip pat vienas iš šiame projekte numatytų renginių, skirtų pasidalyti tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo patirtimi. Rudenį jurbarkiečiai pakviesti į Lenkijoje rengiamas Žemės ūkio dienas, kur turės galimybę pasiūlyti savo pagamintą ir užaugintą produkciją. Dvi dienas vyks seminarai verslininkams ir ūkininkams, žemės ūkio technikos ir žirgų paroda, amatininkų mugė, geriausių ūkininkų apdovanojimai.
Dešimtmetį švenčia ne tik Jurbarko verslo informacijos centras. Prieš dešimt metų pasirašyta Jurbarko ir Krailsheimo savivaldybės draugystės ir bendradarbiavimo sutartis. Šios sukakties paminėjimas taps gražiu Miesto ir verslo dienų akcentu. Belieka tikėtis, kad šiomis dienomis prasidedantis bendradarbiavimas su Lenkijos Suvalkų vaivadija ateityje taps toks pat svarbus ir reikalingas abiejų šalių žmonėms. Ne veltui sakoma, kad geriau turėti daugiau draugų nei pinigų, nes pinigai negali atstoti ryšių ir bendradarbiavimo teikiamų galimybių.

Daiva BARTKIENĖ