Balsavimas

Ar pritariate mokytojų reikalavimams ir streikams?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Dešimtys tonų metalo išgaravo be konkurso

Dešimtys tonų metalo išgaravo be konkurso (14)

2018-11-27

Savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė bausti metalą be aukciono pardavusio savo bendrapartiečio Arvydo Štulo neskuba, nors Šimkaičių seniūnės pavaduotojai už panašų elgesį skyrė nuobaudą. J. Stanaitienės nuotr.

Beveik 60 tonų įvairaus metalo UAB Jurbarko autobusų parkas direktorius Arvydas Štulas pardavė pažeisdamas tvarką – be jokio konkurso. Tokias išvadas lapkričio 23-ąją pateikė Jurbarko r. savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolierius.

Tyrimą pagal Jurbarko autobusų parko darbo tarybos skundą atlikęs savivaldybės kontrolierius Saulius Jakštys nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio-gruodžio mėnesiais bendrovės direktoriaus A. Štulo nurodymu iš autobusų parko teritorijos buvo išvežtas ir parduotas didelis kiekis metalo. Tai – po žeme buvusios kuro saugyklos, du lengvieji automobiliai ir keturi autobusai.

Iš viso buvo parduoti 59030 kilogramų įvairaus metalo ir už jį gauta 10871,88 Eur pajamų. Tačiau panašu, kad direktoriaus noras gauti pinigų gali būti gerokai nutolęs nuo to, ko reikalauja įstatymai.

Kaip teigiama Kontrolės ir audito tarnybos išvadose, pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, autobusų parko direktorius A. Štulas privalėjo organizuoti metalo pardavimo aukcioną, tačiau to nepadarė. Klausimų kelia ir metalo svėrimą bei pardavimą turėjusi prižiūrėti komisija. Ji buvo sudaryta iš trijų asmenų, tačiau sprendimus priėmė tik du, nes parduodant metalą vienas jos narių atostogavo. Kontrolieriaus S. Jakščio teigimu, tokia komisija dirbti negalėjo, nes mažiausias galimas narių skaičius – trys.

Vengė atsakymų

Metalo skandalas į viešumą iškilo kai į Jurbarko r. savivaldybės administraciją ir tarybos narius kreipėsi autobusų parko darbo taryba. Įmonės darbuotojai viešai atsakymų į klausimus apie parduotą metalą pareikalavo tuomet, kai jų nesulaukė iš savo direktoriaus.

Darbuotojai teigė, kad ne kartą bandė išsiaiškinti jiems įtarimų keliančią metalo pardavimo istoriją, tačiau bendrovės vadovas net ir per susirinkimus nieko aiškaus nepasakė.

Darbo taryba dėl parduoto metalo paaiškinimų prašė mažiausiai triskart – du kartus darbo tarybos posėdžiuose ir kartą bandė organizuoti įmonės susirinkimą. Tačiau A. Štulas tuomet susitikti su darbuotojais atsisakė. Beveik metus atsakymų laukę darbuotojai galiausiai jų ėmė ieškoti viešai.

Tik panašu, kad tada Jurbarko autobusų parko vadovas prieš viešumą užtrenkė duris – neteikė informacijos. Atsakymų į klausimus nesulaukė nei žiniasklaida, nei savivaldybės tarybos nariai, jų negavo ir savivaldybės Antikorupcijos komisija. Informacijos neteikė ir savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė.

Tai pačiai socialdemokratų partijai priklausantis A. Štulas ir V. Rekešienė teikti informaciją atsisakė todėl, kad esą vyksta Kontrolės ir audito tarnybos tyrimas, todėl bet kokie pašaliniai veiksmai gali daryti įtaką kontrolieriaus darbui ir išvadoms.

„Tokių dalykų negali būti. Tai turbūt pirmas kartas per mūsų savivaldos istoriją, kai Antikorupcijos komisija negavo prašomos medžiagos. Neįsivaizduojami dalykai“, – apie situaciją sakė Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kazimieras Šimkus.

Dvigubi standartai?

Savivaldybės administracijos direktorė, socialdemokratė V. Rekešienė, komentuodama kontrolieriaus išvadas dėl parduoto metalo, tikino, kad jos partietis A. Štulas padarė nedidelį procedūrinį pažeidimą, todėl jo bausti esą nėra dėl ko.

Tačiau tokia V. Rekešienės nuostata kelia klausimą dėl taikomų dvigubų standartų. Tereikia prisiminti pernai vasarą nuskambėjusią istoriją, kai Šimkaičių seniūnija be aukciono į metalo supirktuvę pardavė seną traktorių. Tuomet būtent dėl to, kad traktorius buvo parduotas be aukciono, savivaldybė seniūnės pavaduotojai Gražinai Klimaitienei skyrė nuobaudą – pastabą. Už mažiau nei keturias tonas svėrusio traktoriaus pardavimą bausmė skirta, o už 59 tonas įvairaus metalo atsikratymą nesilaikant įstatymų – greičiausiai nieko nebus.

„Konsultuosimės su juridiniu skyriumi, bet tai – smulkus procedūrinis pažeidimas. Šimkaičių situacija buvo kitokia, ten turtas atsidūrė šeimos narių rankose“, – sakė direktorė.

 Vyriausybės nutarimas, kuris nurodo, kaip turi būti parduodamas valstybės ir savivaldybių turtas, nenumato išimčių dėl to, kas įsigyja parduodamą turtą. Nutarimas tiesiog nustato, kad parduoti turtą be aukciono galima tik tuomet, jei aukciono išlaidos būtų didesnės nei gaunamos įplaukos.

V. Rekešienė taip pat tikino, kad už parduotą metalą gauta suma – didžiausia galima. Tačiau, kiek realiai būtų metalo supirkėjai pasiūlę, jei per aukcioną konkurencija būtų buvusi didesnė – niekas nebesužinos.

Su išvadomis nesutinka

UAB Jurbarko autobusų parkas direktorius A. Štulas tikino kol kas nematęs išvadų, tačiau esą jo požiūris kitoks nei Kontrolės ir audito tarnybos.

Kol savivaldybės vadovai ir įmonė aiškinasi metalo pardavimo peripetijas, aišku tai, kad galimai pažeidžiant įstatymus parduotas metalas jau atnešė įmonei nuostolio. Po aplinkosaugininkų vizito A. Štului teko patuštinti įmonės kasą – pirkti metalo lakštus ir iš naujo daryti parduotus valymo įrenginių dangčius. Juos gamino įmonės darbuotojai. Tad klausimų jie vėl turės – kam vieną dieną parduoti, jei kitą vėl reikia pirkti, o nenoras kalbėtis visada įplieskia nepasitikėjimą.

Lukas PIELECKAS



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook