Europos Sąjungos parama atgaivins Jurbarko senamiestį (0)

Daugiau kaip penkis milijonus litų dabar senamiestyje vykdomam projektui paskyrė Europos Sąjunga, o visa šio projekto vertė – per šešis milijonus litų. Iš viso Jurbarkui tvarkyti pagal įvairius projektus bus panaudota apie devyniolika milijonų litų.
Šį pavasarį jurbarkiečiai pamatė realius senamiesčio tvarkymo darbus – nuo M. Valančiaus ir Kauno gatvių pradėtas konkrečiai įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamas projektas „Jurbarko miesto urbanistinės infrastruktūros plėtra (I etapas)“. Tiesa, šis projektas pradėtas vykdyti beveik prieš metus – pernai birželio pradžioje. Tačiau kol vyko įvairūs popieriniai darbai – projektų derinimas, tikslinimas, konkursai – jie miestiečiams buvo nematomi.
Užtat šį pavasarį, kai per vieną dieną buvo nupjauta keliolika Kauno gatvėje dešimtmečius augusių liepų, kilo triukšmas – kas čia Jurbarke darosi? O kai dar per kelias dienas UAB „Jurmelsta“ darbininkai nurėžė visus Kauno gatvėje augusius medžius, abejingų Jurbarko senamiesčio pertvarkai apskritai neliko – arba pritaria, arba piktinasi, kad vietoje medžių dabar tik kelmai bestyro.
Apie dabar vykdomą projektą kol kas menkai žino ne tik visuomenė, bet ir patys valdininkai vienas su kitu nesusišneka: anksti pavasarį Jurbarko seniūnas užsakė, kad UAB „Jurbarko komunalininkas“ Kauno gatvės medžius gražiai nugenėtų. Bendrovės darbininkai kelias dienas dirbo, kol padarė miesto seniūnijos užsakytus darbus.
Nepraėjo nė savaitė, kai senamiesčio sutvarkymo projektą įgyvendinti ėmėsi konkursą laimėjusi UAB „Jurmelsta“. O pagal projektą visus Kauno gatvės medžius reikia nukirsti, nes jų vietoje bus pasodinti kiti, specialiai mieste auginti skirti medžiai ir kitokie želdiniai. Todėl miesto seniūnijos užsakymu gražiai apkarpytos liepos nupjautos. Atsakomybę už nesusipratimą prisiėmė Jurbarko seniūnas, nes, tvirtina, nežinojęs, kokie darbai bus atliekami pagal įgyvendinamą Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo remiamą projektą. Todėl akivaizdu, kad apie pradėtus darbus trūksta  informacijos, o su senamiesčio pertvarkymo projektu Jurbarko žmonės kol kas detaliau nebuvo supažindinti.
Vaizdas, kurį jurbarkiečiai senamiestyje mato šiomis dienomis, greitai taps Jurbarko istorija. Mat su Europos sąjungos 2007-2013 m. struktūrinių fondų parama bus rekonstruotas senamiestis ir gyvenamųjų namų kvartalas tarp Kauno, Dariaus ir Girėno, M. Valančiaus, Nemuno. P. Cvirkos, Vytauto Didžiojo, K. Donelaičio gatvių. Bus sutvarkyta ne tik Kauno gatvė, šaligatviai, bet ir įrengtos automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo aikštelės, sutvarkyta apšvietimo sistema, įrengtos poilsio zonos, nukirstų liepų vietoje bus pasodinti nauji  medžiai ir kitokie želdiniai. Bus išplėstos esamos ir įrengtos naujos viešosios erdvės, pagerės aplinkos infrastruktūra, miesto vaizdas. Už daugiau kaip šešis milijonus litų bus sutvarkyta apie 28 hektarai Jurbarko senamiesčio. Daugumą darbų planuojama atlikti iki rudens, o projekto įgyvendinimo pabaiga numatyta kitų metų balandžio mėnesį. 
Šią vasarą neatpažįstamai pasikeis Kauno gatvė: ir ji, ir šaligatviai bus iškloti trinkelėmis, galutinai sutvarkytas apšvietimas, pradėtas tvarkyti maždaug prieš trejus metus, kai šioje miesto dalyje buvo keičiami elektros kabeliai. Tuomet pasinaudojus proga kartu nutiesti ir gatvės apšvietimo tinklai, kad nereikėtų dar kartą kasinėti šaligatvių ir palikti senų elektros stulpų.
Todėl iki šiol Kauno gatvės šaligatviai likę bene prasčiausi Jurbarke. Jie nebuvo taisomi, miestiečiams reikėjo susitaikyti su laikiniais nepatogumais, nes buvo aišku, kad įgyvendinant dabartinį projektą senus šaligatvius reikės ardyti ir jų vietoje nutiesti visai naujus. Tai ir bus padaryta šią vasarą.
Kauno gatvėje būtina renovuoti lietaus kanalizaciją, nes dabar praūžus stipresnei liūčiai ties turgeliu susidaro patvanka. Visi šie darbai netrukus bus padaryti, o buitinė kanalizacija ir vandentiekis sutvarkyti jau anksčiau taip pat gavus Europos Sąjungos paramą.
Pradėtas įgyvendinti Jurbarko senamiesčio sutvarkymo projektas sukėlė didžiulį visuomenės susidomėjimą. Mat jurbarkiečiai pamatė, kaip gražiai pernai buvo sutvarkyta Nemuno pakrantė, kad tinkamai panaudoti Europos Sąjungos 2007–2013 m. Struktūrinių fondų pinigai visuomenei gali duoti daug naudos. Ir tą naudą žmonės akivaizdžiai pajuto. Juk aišku, jeigu ne Europos Sąjungos parama, Nemuno pakrantėje ties Jurbarku ir dabar tebestyrotų karklynai. O jau turime gražią miestiečių poilsio vietą, Nemuno lankoje nutiesi takeliai, įrengtos vaikų žaidimo aikštelės.
Šalia sutvarkytos panemunės dabar vykdomas Jurbarko senamiesčio atgaivinimo projektas su panemune sudarys bendrą visumą. Taip vieną šalia kito įgyvendinę projektus, pastebėsime, kad Jurbarkas tapo visai kitoks, negu buvo prieš keletą metų. „Gerai, kad iš karto parengtas Jurbarko viso senamiesčio sutvarkymo projektas, tad ateityje projektų nereikės rengti. Kai tik atsiras lėšų, greičiau bus galima skelbti konkursus ir imtis konkrečių statybos darbų“, – apie būsimas pertvarkas Jurbarke sako rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja, vyriausioji architektė Gražina Gadliauskienė.  
Jurbarkui būdingas gyventojų skaičiaus mažėjimas, didelė emigracija, mieste daugėja pensinio amžiaus žmonių, nes mokslus baigęs jaunimas į tėviškę gyventi nesugrįžta – čia nėra darbo, nuobodi gyvenamoji aplinka. Todėl Jurbarko senamiesčio ir kitų vietų sutvarkymas pasinaudojant Europos Sąjungos 2007–2013 m. Struktūrinių fondų parama leis pagerinti gyvenamąją aplinką ir gyvenimo kokybę, mažinti išsivystymo skirtumus ir netolygumus tarp atskirų Lietuvos regionų, padaryti šias teritorijas patrauklesnes verslui. Nuostabia gamta apdovanotas  vienas seniausių  Lietuvos miestų Jurbarkas taps žymiai patrauklesnis ir patogesnis  gyventi. O tai bus ne tik malonu čia gyvenantiesiems, bet ir ne vieną paskatins likti tėviškėje ar sugrįžti į Jurbarką.

Gintautas Šimboras