Balsavimas

Ar jaučiatės Jurbarke saugiai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Fondo tarybą sudarė pažeisdami nuostatus

Fondo tarybą sudarė pažeisdami nuostatus (3)

2019-10-09

VVG „Jurbarkas“ valdybos pirmininkės pavaduotojas Algirdas Gudaitis mano, kad vietos veiklos grupė galėjo siūlyti savo atstovą į Smulkiojo verslo rėmimo fondo tarybą. Ar toks siūlymas neprieštaravo Fondo nuostatams – sprendimo projektą rengusiųjų reikalas. J. Pileckienės nuotr

Jurbarko r. savivaldybės smulkiojo verslo rėmimo fondo tarybą politikai sudarė dar rugpjūčio pabaigoje, tačiau priimant sprendimą dėl jos sudėties ėmė ir suklupo – nesilaikė pačių patvirtintų šio Fondo nuostatų. Nepaisant oponuojančių tarybos narių pastabų, už tokį sprendimą rankos kilo gan vieningai.

Savivaldybės Smulkiojo verslo rėmimo fondo taryba sudaroma ketveriems metams – tokiai pat kadencijai kaip ir pati rajono taryba. Fondo veiklą reglamentuojantys nuostatai buvo patvirtinti 2016 m. savivaldybės tarybos sprendimu. Nuostatuose nurodoma ir kaip turėtų būti sudaroma šešių narių Fondo taryba: du asmenis deleguoja pati savivaldybės taryba, keturis atstovus siūlo asocijuotos verslo struktūros.

Sprendimo projektą ruošę savivaldybės administracijos specialistai ir už šį klausimą balsavę politikai privalėjo vadovautis nuostatais, tačiau to nedarė ir į Fondo tarybos sudėtį įtraukė miesto vietos veiklos grupės „Jurbarkas“ pasiūlytą asmenį, nors ši organizacija nėra asocijuota verslo struktūra.

Kaip tarp asocijuotoms verslo struktūroms priskiriamų organizacijų atsirado ir VVG „Jurbarkas“, išsiaiškinti nebūtų sudėtinga, jei ne savivaldybės administracijos valdininkų nutylėjimai ir neteisingai aiškinami įstatymai ar lokalūs dokumentai.

Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vyr. specialistė Gražina Ilgevičienė teigia, kad elektroniniu paštu verslininkams išsiuntė pranešimus apie formuojamą Fondo tarybą ir prašė pasiūlyti savo kandidatus. Tokius laiškus, pasak G. Ilgevičienės, gavo Jurbarko r. verslininkų organizacija, Jurbarko krašto verslininkų organizacija, klasteris „Panemunių turai“ ir Jurbarko darbdavių asociacija. Pastaroji į el. laišką neatsiliepė ir kandidato nesiūlė. Vyr. specialistės teigimu, VVG „Jurbarkui“ kvietimo pateikti atstovą į Fondo tarybą ji nesiuntė. „Jie patys pasiūlė“, – teigė G. Ilgevičienė.

Ne pirmus metus Fondo veikloje dalyvaujančiai Finansų skyriaus vyr. specialistei nekilo klausimų, kodėl VVG „Jurbarkas“ atstovas į tarybą siūlomas pažeidžiant nuostatus. Pasak jos, VVG „Jurbarkas“ yra asociacija. Klausimu atsakė kalbinta Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, laikinai einanti savivaldybės administracijos direktorės pareigas, Rūta Vančienė – o kas yra asocijuota verslo struktūra, kur yra toks apibrėžimas? R. Vančienė tikino, kad VVG „Jurbarkas“ – tinkama organizacija siūlyti savo atstovą į Fondo tarybą. Savo atsakymu klaidinusi R. Vančienė galbūt dėl nežinojimo klydo pati, tačiau teisininkė galėjo ir numanyti, kad asocijuotos verslo struktūros apibrėžimą nesunkiai galima rasti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.

Nors valdininkės gynė priimto sprendimo teisėtumą, bet net už jį balsavę kai kurie rajono tarybos nariai tyliai pripažino, kad Smulkiojo verslo rėmimo fondo nuostatus greičiausiai surizikuota pažeisti dėl politinių motyvų, vien todėl, kad Fondo taryboje daugumos neturėtų rajono valdančiųjų oponentai. Net savivaldybės meras, po tarybos posėdžio kalbintas apie galimai padarytą Fondo nuostatų pažeidimą, nuo tiesaus atsakymo išsisukinėjo ir bandė kalbėti apie į Fondo tarybą pasiūlytų verslininkų sąžinę ir viltį, kad jie dirbs taip pat sąžiningai. Bet ar galima kalbėti apie sąžinę, jei net pirmas žingsnis žengtas nesąžiningai, pažeidžiant tvarką?

Užtat garsiai apie šią problemą prabilo savivaldybės tarybos narys, Jurbarko r. verslininkų organizacijos pirmininkas Gintaris Stoškus. Pasak jo, Verslininkų organizacija į Smulkiojo verslo rėmimo fondo tarybą pasiūlė du atstovus: praėjusią kadenciją šioje taryboje dirbusią Vitaliją Petraitienę ir Aurimą Sabaliauską. Deja, tiko tik vienas kandidatas. Kadangi nuostatai numato, kad Fondo taryboje turėtų dirbti keturi asocijuotų verslo struktūrų pasiūlyti nariai, o pakviestos buvo tik trys tokį statusą turinčios organizacijos, sumanyta pasiremti VVG „Jurbarku“.

G. Stoškaus nuomonė, kad VVG „Jurbarkas“ nėra asocijuota verslo struktūra ir negali turėti atstovo Fondo taryboje, buvo girdima, bet ignoruojama. Jo teigimu, apie tai jis kalbėjosi ir su savivaldybės meru S. Mockevičiumi. Labiausiai G. Stoškų stebino mero požiūris. „Jis klausė, kuo man neįtinka VVG „Jurbarkas“ pasiūlytas atstovas? Nieko prieš neturiu nė prieš vieną konkretų asmenį, tačiau Fondo tarybą reikia išrinkti nepažeidžiant nuostatų“, – sakė G. Stoškus. Jis įžvelgė galimą valdančiųjų norą turėti didesnę įtaką Fondo taryboje, mat VVG „Jurbarkas“ dirba net du valdančiosios koalicijos atstovai, vienas kitą pakeisdami miesto vietos veiklos grupės valdybos pirmininko ir pavaduotojo pareigose. Buvusį VVG „Jurbarkas“ valdybos pirmininką Algirdą Gudaitį liepos mėnesį pakeitė Liudmila Norkaitienė. Tikėtina, kad ir pasiūlytas atstovas laikytųsi koalicijos partnerių brėžiamos linijos.

G. Stoškaus nuomone, sunku suprasti, kodėl rajono verslininkai yra skaldomi ir skirstomi į patinkančius ir nepatinkančius valdžiai. Siekdamas, kad savivaldybės taryba sprendimus priimtų ne pagal kokius susitarimus, o laikantis įstatymų – šiuo atveju Fondo nuostatų – G. Stoškus išaiškinimo kreipėsi į Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės apskrityse tarnybą. Rugsėjo 23 d. savivaldybės merą S. Mockevičių ir savivaldybės tarybos narius pasiekė Vyriausybės atstovės Klaipėdos ir Tauragės apskrityse Daivos Kerekeš pasirašytas raštas, kuriame siūloma savivaldybės smulkiojo verslo rėmimo fondo tarybą sudaryti iš naujo.

Vyriausybės atstovė nurodė ir savivaldybės administracijos specialistų, ruošusių sprendimo projektą, ir už jį balsavusių tarybos narių darbo spragas. Rašte teigiama, kad „to paties viešojo administravimo subjekto priimti teisės aktai negali prieštarauti jo paties priimtiems norminiams teisės aktams“. Šio teiginio esmė paprasta – savivaldybės taryba, pati patvirtinusi Fondo nuostatus, negali priimti juos pažeidžiančio sprendimo.

Savivaldybės tarybai ir merui S. Mockevičiui vyriausybės atstovė paaiškino miesto vietos veiklos grupės „Jurbarkas“ teisinę formą. Nors VVG yra įregistruota kaip asociacija, pagal jos įstatus valdyba susideda iš 4 bendruomeninių ar nevyriausybinių organizacijų atstovų, 4 asocijuotų verslo struktūrų ir/ar įmonių atstovų ir 4 savivaldybės atstovų. Vyriausybės atstovės teigimu, vien faktas, kad ši asociacija gali verstis ūkine komercine veikla, o jos valdybą be kitų 8 narių sudaro ir keturi asocijuotų verslo struktūrų ar įmonių atstovai, nereiškia, kad ji priklauso asocijuotoms verslo struktūroms. Pagal VVG „Jurbarkas“ įstatuose nurodytus tikslus, šios organizacijos tikslas nėra atstovauti būtent verslui.

Miesto vietos veiklos grupė „Jurbarkas“ neatitinka asocijuotos verslo struktūros sampratos, nurodomos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Norint ją priskirti asocijuotai verslo struktūrai, privalu, kad ne mažiau kaip 2/3 narių būtų smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo subjektai, o taip šiuo atveju nėra.

Tikėtina, kad klausimas savivaldybės tarybos darbotvarkėje turėtų atsirasti dar šį mėnesį. Panašu, kad sąmoningai balsavę už nuostatus pažeidžiantį sprendimo projektą ar dėl nežinojimo klydę politikai didelės bėdos nė nemato – antrąkart už tą patį klausimą užpildys laiko apskaitos tabelius ir vėl gaus užmokestį.

Miesto vietos veiklos grupės „Jurbarkas“ valdybos vadovai, nors abu yra ir savivaldybės tarybos nariai, savo kaltės dėl neteisėtai priimto sprendimo neprisiima. Valdybos pirmininkės pavaduotojas Algirdas Gudaitis mano, kad teisę pasiūlyti savo atstovą VVG „Jurbarkas“ turėjo, o jei atstovas netiko – tą privalėjo išsiaiškinti rengusieji sprendimo projektą.

Nuostatų ignoravimo šešėlis virš savivaldybės Smulkiojo verslo rėmimo fondo sklando ne pirmą kartą. Praėjusią kadenciją šio veiklai svarbaus dokumento nesilaikė ir pati Fondo taryba, net kelis kartus įmonėms neteisėtai skyrusi finansinę paramą. Nors tokį faktą patvirtino patikrinimą atlikęs savivaldybės kontrolierius, pažeidžiant Fondo nuostatus skirti pinigai atgal nesugrįžo ir niekas nė piršto nepajudino, kad tai būtų padaryta.

 

Jolita Pileckienė

Įžvelgęs pažeidimą tarybos narys Gintaris Stoškus tiesos turėjo ieškoti Vyriausybės atstovo tarnyboje. J. Pileckienės nuotr.

Savivaldybės Smulkiojo verslo rėmimo fondo taryba sudaroma ketveriems metams – tokiai pat kadencijai kaip ir pati rajono taryba. Fondo veiklą reglamentuojantys nuostatai buvo patvirtinti 2016 m. savivaldybės tarybos sprendimu. Nuostatuose nurodoma ir kaip turėtų būti sudaroma šešių narių Fondo taryba: du asmenis deleguoja pati savivaldybės taryba, keturis atstovus siūlo asocijuotos verslo struktūros.

Sprendimo projektą ruošę savivaldybės administracijos specialistai ir už šį klausimą balsavę politikai privalėjo vadovautis nuostatais, tačiau to nedarė ir į Fondo tarybos sudėtį įtraukė miesto vietos veiklos grupės „Jurbarkas“ pasiūlytą asmenį, nors ši organizacija nėra asocijuota verslo struktūra.

Kaip tarp asocijuotoms verslo struktūroms priskiriamų organizacijų atsirado ir VVG „Jurbarkas“, išsiaiškinti nebūtų sudėtinga, jei ne savivaldybės administracijos valdininkų nutylėjimai ir neteisingai aiškinami įstatymai ar lokalūs dokumentai.

Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vyr. specialistė Gražina Ilgevičienė teigia, kad elektroniniu paštu verslininkams išsiuntė pranešimus apie formuojamą Fondo tarybą ir prašė pasiūlyti savo kandidatus. Tokius laiškus, pasak G. Ilgevičienės, gavo Jurbarko r. verslininkų organizacija, Jurbarko krašto verslininkų organizacija, klasteris „Panemunių turai“ ir Jurbarko darbdavių asociacija. Pastaroji į el. laišką neatsiliepė ir kandidato nesiūlė. Vyr. specialistės teigimu, VVG „Jurbarkui“ kvietimo pateikti atstovą į Fondo tarybą ji nesiuntė. „Jie patys pasiūlė“, – teigė G. Ilgevičienė.

Ne pirmus metus Fondo veikloje dalyvaujančiai Finansų skyriaus vyr. specialistei nekilo klausimų, kodėl VVG „Jurbarkas“ atstovas į tarybą siūlomas pažeidžiant nuostatus. Pasak jos, VVG „Jurbarkas“ yra asociacija. Klausimu atsakė kalbinta Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, laikinai einanti savivaldybės administracijos direktorės pareigas, Rūta Vančienė – o kas yra asocijuota verslo struktūra, kur yra toks apibrėžimas? R. Vančienė tikino, kad VVG „Jurbarkas“ – tinkama organizacija siūlyti savo atstovą į Fondo tarybą. Savo atsakymu klaidinusi R. Vančienė galbūt dėl nežinojimo klydo pati, tačiau teisininkė galėjo ir numanyti, kad asocijuotos verslo struktūros apibrėžimą nesunkiai galima rasti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.

Nors valdininkės gynė priimto sprendimo teisėtumą, bet net už jį balsavę kai kurie rajono tarybos nariai tyliai pripažino, kad Smulkiojo verslo rėmimo fondo nuostatus greičiausiai surizikuota pažeisti dėl politinių motyvų, vien todėl, kad Fondo taryboje daugumos neturėtų rajono valdančiųjų oponentai. Net savivaldybės meras, po tarybos posėdžio kalbintas apie galimai padarytą Fondo nuostatų pažeidimą, nuo tiesaus atsakymo išsisukinėjo ir bandė kalbėti apie į Fondo tarybą pasiūlytų verslininkų sąžinę ir viltį, kad jie dirbs taip pat sąžiningai. Bet ar galima kalbėti apie sąžinę, jei net pirmas žingsnis žengtas nesąžiningai, pažeidžiant tvarką?

Užtat garsiai apie šią problemą prabilo savivaldybės tarybos narys, Jurbarko r. verslininkų organizacijos pirmininkas Gintaris Stoškus. Pasak jo, Verslininkų organizacija į Smulkiojo verslo rėmimo fondo tarybą pasiūlė du atstovus: praėjusią kadenciją šioje taryboje dirbusią Vitaliją Petraitienę ir Aurimą Sabaliauską. Deja, tiko tik vienas kandidatas. Kadangi nuostatai numato, kad Fondo taryboje turėtų dirbti keturi asocijuotų verslo struktūrų pasiūlyti nariai, o pakviestos buvo tik trys tokį statusą turinčios organizacijos, sumanyta pasiremti VVG „Jurbarku“.

G. Stoškaus nuomonė, kad VVG „Jurbarkas“ nėra asocijuota verslo struktūra ir negali turėti atstovo Fondo taryboje, buvo girdima, bet ignoruojama. Jo teigimu, apie tai jis kalbėjosi ir su savivaldybės meru S. Mockevičiumi. Labiausiai G. Stoškų stebino mero požiūris. „Jis klausė, kuo man neįtinka VVG „Jurbarkas“ pasiūlytas atstovas? Nieko prieš neturiu nė prieš vieną konkretų asmenį, tačiau Fondo tarybą reikia išrinkti nepažeidžiant nuostatų“, – sakė G. Stoškus. Jis įžvelgė galimą valdančiųjų norą turėti didesnę įtaką Fondo taryboje, mat VVG „Jurbarkas“ dirba net du valdančiosios koalicijos atstovai, vienas kitą pakeisdami miesto vietos veiklos grupės valdybos pirmininko ir pavaduotojo pareigose. Buvusį VVG „Jurbarkas“ valdybos pirmininką Algirdą Gudaitį liepos mėnesį pakeitė Liudmila Norkaitienė. Tikėtina, kad ir pasiūlytas atstovas laikytųsi koalicijos partnerių brėžiamos linijos.

G. Stoškaus nuomone, sunku suprasti, kodėl rajono verslininkai yra skaldomi ir skirstomi į patinkančius ir nepatinkančius valdžiai. Siekdamas, kad savivaldybės taryba sprendimus priimtų ne pagal kokius susitarimus, o laikantis įstatymų – šiuo atveju Fondo nuostatų – G. Stoškus išaiškinimo kreipėsi į Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės apskrityse tarnybą. Rugsėjo 23 d. savivaldybės merą S. Mockevičių ir savivaldybės tarybos narius pasiekė Vyriausybės atstovės Klaipėdos ir Tauragės apskrityse Daivos Kerekeš pasirašytas raštas, kuriame siūloma savivaldybės smulkiojo verslo rėmimo fondo tarybą sudaryti iš naujo.

Vyriausybės atstovė nurodė ir savivaldybės administracijos specialistų, ruošusių sprendimo projektą, ir už jį balsavusių tarybos narių darbo spragas. Rašte teigiama, kad „to paties viešojo administravimo subjekto priimti teisės aktai negali prieštarauti jo paties priimtiems norminiams teisės aktams“. Šio teiginio esmė paprasta – savivaldybės taryba, pati patvirtinusi Fondo nuostatus, negali priimti juos pažeidžiančio sprendimo.

Savivaldybės tarybai ir merui S. Mockevičiui vyriausybės atstovė paaiškino miesto vietos veiklos grupės „Jurbarkas“ teisinę formą. Nors VVG yra įregistruota kaip asociacija, pagal jos įstatus valdyba susideda iš 4 bendruomeninių ar nevyriausybinių organizacijų atstovų, 4 asocijuotų verslo struktūrų ir/ar įmonių atstovų ir 4 savivaldybės atstovų. Vyriausybės atstovės teigimu, vien faktas, kad ši asociacija gali verstis ūkine komercine veikla, o jos valdybą be kitų 8 narių sudaro ir keturi asocijuotų verslo struktūrų ar įmonių atstovai, nereiškia, kad ji priklauso asocijuotoms verslo struktūroms. Pagal VVG „Jurbarkas“ įstatuose nurodytus tikslus, šios organizacijos tikslas nėra atstovauti būtent verslui.

Miesto vietos veiklos grupė „Jurbarkas“ neatitinka asocijuotos verslo struktūros sampratos, nurodomos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Norint ją priskirti asocijuotai verslo struktūrai, privalu, kad ne mažiau kaip 2/3 narių būtų smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo subjektai, o taip šiuo atveju nėra.

Tikėtina, kad klausimas savivaldybės tarybos darbotvarkėje turėtų atsirasti dar šį mėnesį. Panašu, kad sąmoningai balsavę už nuostatus pažeidžiantį sprendimo projektą ar dėl nežinojimo klydę politikai didelės bėdos nė nemato – antrąkart už tą patį klausimą užpildys laiko apskaitos tabelius ir vėl gaus užmokestį.

Miesto vietos veiklos grupės „Jurbarkas“ valdybos vadovai, nors abu yra ir savivaldybės tarybos nariai, savo kaltės dėl neteisėtai priimto sprendimo neprisiima. Valdybos pirmininkės pavaduotojas Algirdas Gudaitis mano, kad teisę pasiūlyti savo atstovą VVG „Jurbarkas“ turėjo, o jei atstovas netiko – tą privalėjo išsiaiškinti rengusieji sprendimo projektą.

Nuostatų ignoravimo šešėlis virš savivaldybės Smulkiojo verslo rėmimo fondo sklando ne pirmą kartą. Praėjusią kadenciją šio veiklai svarbaus dokumento nesilaikė ir pati Fondo taryba, net kelis kartus įmonėms neteisėtai skyrusi finansinę paramą. Nors tokį faktą patvirtino patikrinimą atlikęs savivaldybės kontrolierius, pažeidžiant Fondo nuostatus skirti pinigai atgal nesugrįžo ir niekas nė piršto nepajudino, kad tai būtų padaryta.

 

Jolita Pileckienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook