Gedulo dieną – Vilties žygis
Gedulo dieną – Vilties žygis (0)
Pirmadienį ant tremtinių ir partizanų kapų padėta gėlių, uždegtos žvakutės,
o kiek vėliau dviratininkų kolona pajudėjo į Vilties žygį.
Prieš 70 metų, 1940 m. birželio 15 d., sulaužiusi tarptautines sutartis Sovietų Sąjunga į Lietuvą pasiuntė per 150 tūkstančių raudonarmiečių, prasidėjo naikinanti tremtis, tačiau ir sunkiausias laikas neužgesino vilties kibirkštėlės ir neištrynė Tėvynės sampratos.
Pirmadienį Lietuva nusilenkė tremties kančiai ir aukai, šimtams tūkstančių likusių tremtyje ir sugrįžusiesiems, laisvės jausmą saugojusiems ilgus dešimtmečius. Malda už juos ir didžiąją viltį išsaugoti tikrąsias vertybes sukalbėta šv. Mišiose Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčioje, o popietę žmonės rinkosi pagerbti prie tremtinių ir partizanų kapų miesto kapinėse. „Versmės" choro daina, širdį suvirpinęs eilėraščio posmas ir keli trumpi pasisakymo žodžiai priminė patį skaudžiausią laikmetį. Tremtinės likimą patyrusi Ada Baublienė pakvietė pagerbti nukentėjusiuosius tylos minute, rajono meras Ričardas Juška ragino atsigręžti į praeitį, saugoti atminimą žmonių, sugebėjusių kančių ir mirties kelyje nešti ir viltį būti laisviems.
Minėdami Gedulo ir vilties dieną jurbarkiečiai susiruošė į Vilties žygį dviračiais. Nors savivaldybės administracijos direktorius Jonas Bučinskas jaudinosi, kad į pirmą tokį renginį susirinko mažokai entuziastų, nusidriekusi dviratininkų kolona neatrodė trumpa. Kelias dviračių taku palei Nemuną iki Šilinės buvo lyg šiuos žmones suvienijusi juosta, išausta iš atminties, pagarbos ir nenusakomo jausmo šią dieną būti kartu.
Panemunių regioninio parko direkcijos kiemelyje uždegtas laužas šildė jaukumu, gražiai skambėjo „Imsrės" folkloro ansamblio moterų dainos, o birželio dangum plaukę balti debesys tarsi kvietė pakilti iš darbų kasdienos, ištrūkti iš įsukančio rūpesčių verpeto ir įsiklausyti į save - kas esame, vardan ko ir kokį kelią kiekvienas nuėjome. Tik taip suprasime parklupdytus, bet neatsiklaupusius, nužudytus, bet nepavergtus, iškankintus, bet likusius su viltimi. Tokia skaudi gedulu ir viltimi paženklinta praeitis. Manoma, kad 1940 - 1941 m. iš Lietuvos buvo ištremti, įkalinti ar sušaudyti apie 35 tūkst. gyventojų, 1945-1947 m. ištremti 10 tūkst. 423 žmonės, 1948 m. gegužę ištremti 42 tūkst. 384 žmonės, 1949 kovą - 34 tūkst. 403 žmonės, 1950 - 1953 m. - 25 tūkst. 522 žmonės, nuo 1944 iki 1953 m. suimta ir įkalinta apie 135 tūkst. 522 žmonės.
Jolita Pileckienė
