Gedžiuose kursis antrasis „Dainių“ kiaulynas (7)

Smarvės gali padaugėti

Praėjusį trečiadienį Jurbarkų seniūnijos salėje UAB „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius ir įmonės planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą rengę UAB „Alvinta“ atstovai papasakojo susirinkusiems seniūnijos ir aplinkinių kaimų gyventojams, kad atstatytuose ir rekonstruotuose pastatuose per metus ketinama užauginti 11900 kiaulių.
Į Gedžius iš „Dainių“ bus vežami 12 kg paršeliai. Buvusioje kiaulidėje vienu metu planuojama auginti net 2500 paršelių. Paaugusios iki 30 kg kiaulės bus pervaromos į rekonstruotą karvidę ir penimos iki 110 kg. Karvidėje vienu metu planuojama auginti 2520 penimų kiaulių. Rekonstruotos daržinės patalpos taip pat pavirs kiaulide, kurioje vienu metu bus penima dar 1680 kiaulių.
Taigi vienu metu Gedžių fermose augs 6700 kiaulių. Per metus jos turėtų „pagaminti“ apie 12500 kub. m mėšlo. Skystam mėšlui laikyti „Dainiai“ planuoja Gedžiuose statyti du dengtus rezervuarus, kurių kiekviename tilps po 4200 kub. m srutų. Teigiama, kad į juos sutilps per 8 mėnesius susidarančios srutos. Skystas mėšlas bus naudojamas įmonės ir ūkininkų laukams tręšti. Srutoms išlaistyti „Dainiams“ reikės dar 267 ha žemės.
Maždaug už 600 metrų nuo fermų teka Antvardės upelis. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje teigiama, kad dėl kiaulių auginimo poveikio Antvardei nebus, nes susidarančios nuotekos į ją nebus leidžiamos. Vis dėlto iš ataskaitos galima suprasti, kad dėl vietinės taršos kyla grėsmė požeminiams vandenims – teršiančios medžiagos, pakliuvusios į dirvą, vandeningąjį sluoksnį gali pasiekti po kelių ar net keliolikos metų.
Kaip ir pagrindinės „Dainių“ fermos, Gedžių tvartai bus vėdinami ištraukiamaisiais ventiliatoriais per šachtas virš stogo. Nors ataskaitoje teigiama, kad visuomenės sveikatai „Dainių“ ūkinė veikla poveikio nedarys, pripažįstama, kad erzinančius kvapus skleis iš mėšlo išsiskiriantis amoniakas. Vienintelė numatoma naujovė – amoniakui sugerti naudoti absorbuojančias medžiagas. Jei jos nepadės, galima tikėtis, kad vasarą vyraujantys vakarų ir šiaurės vakarų vėjai Jurbarkui atneš dar vieną dozę kiaulidžių dvoko, nors poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje ir tvirtinama, kad aplinkos oro užterštumas neviršys leistinų normų.

Teršia tik maži tvarteliai?

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos svarstymas akivaizdžiai parodė, kad „Dainių“ plėtra savivaldybei nerūpi. Nors į susirinkimą buvo atvykęs naujasis savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas ir administracijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausiasis specialistas Povilas Kazėnas, atsakingas už ekologiją, susirinkusieji jų nuomonės apie „Dainių“ planus taip ir neišgirdo. P. Kazėnas bandė išsiaiškinti tik tai, ką pats geriausiai turėtų žinoti – kiek „Dainiai“ sumoka mokesčių už aplinkos taršą ir ar tie mokesčiai kompensuoja visuomenės patiriamą diskomfortą.
Atrodo, kad vieninteliai, kuriems tikrai rūpėjo planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai ir žmonėms, buvo į susirinkimą atvykę Jurbarko rajono verslininkų organizacijos atstovai. Perskaitę pateiktą ataskaitą ir daug klausimų jos rengėjams turintys verslininkai UAB „Dainiai“ direktoriaus Kasparo Jurevičiaus buvo griežtai įspėti kalbėti tik apie Gedžius ir nesigilinti į jokius kitus „Dainių“ veiklos klausimus.
Nors rajono verslininkų organizacijos pirmininkas Gintaris Stoškus bandė aiškintis, kaip bus valomas ventiliacijos įrenginių iš tvartų ištraukiamas oras ir kokią naudą duos azotą absorbuojančios priemonės, sužinojo nedaug. Ataskaitos rengėjas – medicinos mokslų daktaras Vaidevutis Mickis jam paaiškino, kad tai ne poveikio aplinkai vertinimo, o techninio projekto problemos, ir nors daug gerų žodžių pasakė apie naują Lietuvoje medžiagą ceolitą, neužtikrino, kad „Dainiai“ ją tikrai naudos amoniakui sugerti.
Pasak ataskaitos rengėjo, aplinką teršia ne didelės fermos, o ūkininkai, gyvulius laikantys mažuose tvarteliuose, nes jie nesilaiko reikalavimų. Gaila, kad mokslininkas nesuskaičiavo, kiek mažų tvartelių reikėtų pristatyti aplink Jurbarką, kad į juos sutilptų  30 tūkst. „Dainiuose“ auginamų kiaulių.
Be dėmesio liko ir G. Stoškaus nuogąstavimai, kad „Dainiai“ manipuliuoja sąlyginių gyvylių skaičiumi. Visuomenei buvo paskelbta, kad Gedžiuose ketinama auginti iki 500 sąlyginių gyvulių, o poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje rašoma, kad bus auginami 445 sąlyginiai gyvuliai. G. Stoškus įtarė, kad toks skaičius pasirinktas dėl to, kad įmonei nereikėtų vykdyti aplinkos stebėsenos.
„Bet kaip be stebėsenos žinosite, kad poveikio aplinkai įmonės ūkinė veikla nedaro?“ – klausė G. Stoškus. Jam buvo atsakyta, kad niekas netrukdo užsakyti kontrolinių matavimų, o jei reikia, juos atlieka ir rajono Aplinkos apsaugos agentūra.

Nerimui priežasčių yra

Pasak G. Stoškaus, Jurbarko rajono verslininkų organizacija turi svarbių priežasčių nerimauti. Jo nuomone, „Dainiai“ turėjo informuoti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengėjus, kad veikiančios fermos skleidžia nustatytas normas viršijančią taršą. Rugpjūčio mėnesį Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atlikti oro taršos tyrimai parodė, kad gyvenamosios aplinkos ore ir skystu mėšlu laistomuose laukuose, kurie yra už įmonės sanitarinės zonos ribų, smarkiai viršijama amoniako koncentracija – kai kuriose vietose net iki 83 kartų.
Vasario 1 d. vandens mėginius iš Mituvos upės, pratekančios pro kiaulių kompleksą, paėmė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros docentas dr. J. Jankauskas. Cheminės analizės rezultatai parodė, kad upės vandenyje yra organinių medžiagų – geležies, amonio mangano ir nitritų. Nemažos amonio ir nitritų koncentracijos rodo, kad vanduo šiuo metu teršiamas (pavyzdžiui, į upę patenka nepakankamai išvalytos srutos).
Vasario 22 d. Seimo kontrolierius konstatavo, kad dėl UAB „Dainiai“ vykdomos kiaulių auginimo veiklos galimai yra iškilęs pavojus aplinkai ir gyventojų sveikatai, bei pasiūlė aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrams atlikti pakartotinius gyvenamosios aplinkos tyrimus, o nustačius oro taršos viršijimą, skubiai imtis priemonių problemai spręsti.
Rajono verslininkų organizacijos nariai nerimauja, kad padidėjęs gyventojų sergamumas kvėpavimo takų ligomis yra ne kas kita, o „Dainių“ vykdomos kiaulių auginimo veiklos ir jos sukeltos oro taršos pasekmė. Verslininkai reikalauja, kad ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertintojai atliktų ne tik amoniako, bet ir sieros vandenilio, metano, merkaptanų, anglies monoksidų ir azoto poveikio gyventojų sveikatai skaičiavimus ir nustatytų konkrečias technines priemones teršalams surinkti.

Susirinko pasmerkti priešų

Nors ataskaitos rengėjams G. Stoškus įteikė Jurbarko rajono verslininkų organizacijos raštą, reikalaujantį pataisyti ir papildyti dokumentą, susirinkimui vadovavęs K. Jurevičius iškart pareiškė, kad motyvuotų pasiūlymų ir pastabų dėl įmonės planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo nebuvo gauta.
Ta pačia proga K. Jurevičius išrėžė kalbą, kad kiaulių Lietuvoje sparčiai mažėja, o netrukus jos visai išnyks, tada į „Dainius“ važiuos žmonės iš visos Lietuvos kiaulių kvapo pauostyti.
„Šiuo metu yra parduodami devyni kompleksai – pirkit ir statykite ten filtrus, darykit tvarką, uždirbkit milijonus, užuot draskęsi, kad „Dainiai“ gauna pelną“, – piktinosi K. Jurevičius.
Pirmoji pasmerkti kovą prieš „Dainių“ skleidžiamą taršą pradėjusius verslininkus ryžosi Dainių kaimo seniūnaitė Stasė Dulkienė. Ji tvirtino, kad Dainių kaimo gyventojus papiktino televizijos laidoje „Gamtos patruliai“ G. Stoškaus kalba apie smarvę.
„Noriu pasakyti, kad prastas paukštis, kuris į savo lizdą dergia. Ar labai reikėjo garsinti, kad mūsų rajonas kiaulės šūdu smirdi? Juk ir pats Jurbarke gyvenate. Suskaičiuokim gerus dalykus: šitiek žmonių „Dainiuose“ dirba, valgom gerą lietuvišką mėsą, valo „Dainiai“ kelius, sumoka milijonus į rajono biudžetą. Pamanykit, smirdi – kas čia baisaus, nė vienas nuo kiaulės šūdo dar nenumirė“, – aiškino S. Dulkienė.
K. Jurevičiaus energingai paraginti, turėjo pasisakyti ir Gedžių bei Girdžių ūkininkai. Eimučiui Baužai buvo liepta patvirtinti, kad ekologinį ūkį galima tręšti mėšlu. Kažką neaiškiai apie tokį tręšimą sumykęs, E. Bauža nedrąsiai pasakė, kad Gedžių gyventojų susirinkime beveik nėra, bet tuoj pat ėmėsi aiškinti, kokią naudą srutos duos ūkininkams, jei „Dainiai“ jų atveš ir išlaistys laukuose.
Netoli Girdžių ūkininkaujantis Algimantas Liorencas, priklausantis tai pačiai Valstiečių liaudininkų sąjungai kaip ir K. Jurevičius, aiškino, kad reikia laikytis įstatymų ir nenukrypti nuo normų, o kvapai – jie visai nebaisūs, nes sovietmečiu Girdžiuose buvo 15 paukščių cechų ir net 17 karvidžių.
K. Jurevičiui reikalaujant, Girdžių bendruomenės tarybos sekretorė Inga Andriulaitienė turėjo paaiškinti, kaip atsirado raštas nuo Girdžių bendruomenės, kurį G. Stoškus įteikė savivaldybei. I. Andriulaitienė tikino, kad tas raštas „nebuvo nei protokoluotas, nei balsuotas – tiesiog nesklandžiai padarytas, nes seniūnas sakė, kad atvažiavo G. Stoškus ir reikėjo skubiai pasirašyti“.
Be palaikymo į priešo linijas atvykusį rajono verslininkų organizacijos pirmininką „Dainių“ gerbėjams nebuvo sunku sutriuškinti, tačiau kartu su juo pralaimėjo ir daugybė kankinančia kiaulių srutų smarve nepatenkintų miestiečių. Tiems, kurie per karščius nei dieną, nei naktį negali atsidaryti langų, visai nerūpi, kad Gedžių fermas K. Jurevičius žada padaryti gražesnes nei „Dainių“. Deja, atrodo, kad kiaulių gerove besirūpinantys įmonės vadovai apie žmones vis dar galvoja mažiausiai.

Daiva BARTKIENĖ